Kauno apygardos teismo nutartis

2010-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-348-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-09
Bylos Nr.
1A-305-348-2010
Teisminio proceso Nr.
65-1-00691-06
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
Nuteistasis
V. V.
Nukentėjusysis
A. S.
Civilinis atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Snežana Raižienė, Vytautas Gineika, Sniežana Raižienė, Georgijas Zvtrakovas

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-305-348/2010

Teisėja Violeta Miceikienė (Proceso Nr. 65-1-00691-06)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 09 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam V. V., nukentėjusiajam A. S., jo atstovui advokatui Georgijui Zvtrakovui, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Sniežanai Raižienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Snežanos Raižienės apeliacinį skundą dėl 2010 m. vasario 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 4 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirtas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per vienerius metus įmokėti 5 MGL -650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 20 000 Lt A. S. neturtinės žalos.

Iš V. V. priteista A. S. 2000 Lt, turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms atlyginti bei 11929,60 Lt Valstybinei ligonių kasai prie SAM.

Nukentėjusiajam A. S. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 20 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 59 p. reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – esant jo kraujyje 1,34 promilės etilo alkoholio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 68 p. reikalavimus, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir nesiėmęs visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 145, 53 p. reikalavimus, nepastebėjęs, kad po remontuojamu vilkiku „Volvo FH 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra vilkiką remontuojantis A. S., pradėjo važiuoti su aukščiau paminėtu vilkiku bendrovės teritorijoje, ko pasekoje pervažiavo A. S. abi kojas bei tempė jį patį apie 15 metrų, eismo įvykio metu buvo sužalotas A. S., kuriam padarytas galvos sumušimas su muštine žaizda kaktoje su galvos smegenų sukrėtimu, 1-mo juosmens slankstelio skeveldriniu lūžimu, dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių lūžimu, dešinio šlaunikaulio išnirimu, kairio šokikaulio atviru panirimu, plėštinėmis žaizdomis abiejų blauzdinių pėdos sąnarių srityje, dešinėje plaštakoje, alkūnėje, krūtinės ląstos sumušimu su dešinės pusės krūtinės ląstos pusės IV- šonkaulio lūžimu, abiejų plaučių sumušimu, davusiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Snežana Raižienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-02-17 nuosprendžio baudžiamojoje byloje dalį, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)" pripažinta materialiai atsakinga už nukentėjusiojo A. S. patirtą neturtinę ir turtinę žalą priteisiant 20000 litų neturtinės žalos, o dėl turtinės žalos priteisimo, perduodant klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai UAB „(duomenys neskelbtini)", kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoją, pripažinimo atsakingą už žalą ir priteisė nukentėjusiajam A. S. 20 000 Lt neturtinės žalos.

LR CK 6.270 str. 1 d. numato, kad žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, atlygina šio šaltinio valdytojas, jeigu neįrodo, kad valdytojas prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl kito asmens neteisėtų veiksmų, t. y. kai valdytojo transporto priemonė yra neteisėtai užvaldoma kito asmens. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog nuteistasis V. V. UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo įdarbintas autošaltkalviu. Kadangi V. V. vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, todėl pagal jo pareigas jam ne tik nepriklausė vairuoti jokių UAB „(duomenys neskelbtini)" teritorijoje buvusių transporto priemonių, tačiau jis, pasinaudojęs situacija, kad darbų vadovas yra išvykęs pietauti namo, pietų pertraukos metu, be R. P. žinios, negavęs jo leidimo ar sutikimo, nekreipdamas dėmesio į kolegos L. L. atkalbinėjimus, kad nereikia važiuoti su remontuojamu vilkiku „Volvo FH 12", sėdo į vilkiką ir pradėjo važiuoti, ko pasėkoje buvo sužalotas po juo gulėjęs nukentėjusysis A. S.. Apeliantė pažymi, jog 2006-06-16 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 001 nurodyta, jog V. V. sėdo į automobilį, neturėdamas tokio nurodymo ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsisėsdamas į automobilį ir pradėdamas važiuoti, V. V. neteisėtai užvaldė transporto priemonę.

Be to, skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje taip pat netinkamai nustatė, jog eismo įvykis įvyko darbo metu, nes nelaimingas atsitikimas įvyko 2006-05-20 12 val. 50 min., t.y. pietų pertraukos metu. Pagal LR Darbo kodekso 143 str. 2 d. 5 p. į darbo laiką neįeina pertraukos pailsėti ir pavalgyti, t.y. pietų pertrauka, o LR Darbo kodekso 158 str. nustato, kad pertrauką pailsėti ir pavalgyti darbuotojas gali naudoti savo nuožiūra, t.y. jos metu jis neturi vykdyti darbdavio nurodymų, atlikti darbo funkcijų. Tokios pertraukos metu darbuotojas turi teisę palikti darbo vietą, įmonės, įstaigos, organizacijos teritoriją. Tai rodo, kad nebuvo objektyvios galimybės kontroliuoti darbuotojų, taip pat ir V. V., ne darbo, o pietų pertraukos metu. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad darbdavys, pažeisdamas įstatymą, pietų pertraukos metu liepė ar leido V. V. vairuoti transporto priemonę.

Skundo autorės teigimu, ikiteisminio tyrimo medžiaga, liudytojų parodymai bei visos aplinkybes, nustatytas bylos nagrinėjimo metu, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų neteko vilkiko valdymo, objektyviai negalėjo užkirsti kelio transporto priemonės valdymo praradimui, todėl, vadovaujantis CK 6.270 str. 3 d., nėra materialiai atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiajam A. S.. Šiuo atveju civiliniu atsakovu turėtų būti kaltinamasis V. V., kuris neteisėtai, neturėdamas teisės vairuoti jokių transporto priemonių, ne darbo laiku, be valdytojo žinios užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)" žinioje buvusį vilkiką „Volvo FH 12", ir sužalojo nukentėjusįjį A. S..

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas, pripažinęs bendrovę tinkamu civiliniu atsakovu, turėjo pagrindą atleisti bendrovę nuo žalos atlyginimo, nes 2006-06-16 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 001 nurodyta ir byloje buvo nustatyta, kad nukentėjusysis A. S., neturėdamas vadovo, R. P., nurodymo, nepranešęs jokiam kitam įmonės darbuotojui, ne darbo laiku pradėjo prisukinėti vilkiko kraną. Be to, nukentėjusysis pažeidė saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, nes, prieš palįsdamas po vilkiku, neištraukė iš automobilio degimo spynelės užvedimo raktų, automobilio neužrakino, po ratais nepasidėjo kaladėlių, po vilkiku atsigulė ne išilgai, o skersai. Šie nukentėjusiojo A. S. veiksmai ne tik atskleidė buvus jo didelį neatsargumą, bet ir sudarė visas sąlygas, kad kaltinamajam nebūtų kliūčių įsėsti į vilkiką, užvesti jį ir pajudėti. Jeigu A. S. būtų ėmęsis bent vienos iš virš išvardintų saugumo priemonių, V. V. nepasinaudotų mašina arba nesužalotų A. S..

Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" administracija rūpinosi nukentėjusiuoju, jis buvo lankomas ligoninėje, jam ir jo šeimai buvo teikiamos transporto paslaugos, išpirktas kelialapis reabilitacijai. Dėl aukščiau aptartų argumentų apeliantės nuomone, kad net tuo atveju, jeigu nebūtų teisinio pagrindo pripažinti, kad bendrovė prarado galimybę valdyti vilkiką dėl V. V. neteisėtų veiksmų, tai yra pagrindas, remiantis byloje surinktais įrodymais, pripažinti nukentėjusiojo veiksmuose didelį neatsargumą ir LR CK. 6.270 str. 1 d. pagrindu atleisti bendrovę nuo neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė S. Raižienė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Nuteistasis V. V., jo gynėjas advokatas V. Gineika, nukentėjusysis A. S. ir jo atstovas advokatas G. Zavtrkovas bei prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės S. Raižienės apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra: neteisėta veika, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-6.250 str.).

Iš darbo sutarčių registracijos žurnalo matyti, kad 2004-10-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama D. K. sudarė darbo sutartį Nr. 19 su V. V. (t. 1 b. l. 81).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K. 2006-02-27 įsakymu Nr. 1-0, įsteigta darbuotojų ir sveikatos tarnyba, kurios funkcijas, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus, įpareigota vykdyti direktoriaus pavaduotoja M. K. (t. 1 b. l. 29). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2006-02-28 patvirtino darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinio instruktavimo programą (t. 1 b. l. 32-35).

Iš darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registracijos žurnalo matyti, kad 2006-03-07 V. V. buvo instruktuotas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instrukcijų (t. 1 b. l. 38).

Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas patvirtina, jog 2006-03-01 V. V. buvo papildomai instruktuotas dėl instrukcijų Nr. 1, 2, 4, 5, 8-16, 18-21 (t. 1 b. l. 42).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2006-03-01 įsakymu Nr. 19-D(mok), prekybos vadovas R. P. paskirtas A. S., atliekančio įmonėje gamybinę praktiką, praktikos vadovu. M. K. pavesta pravesti praktikantui sveikatos bei darbo vietoje instruktavimą, informuoti jį apie profesinę riziką įmonėje bei darbo vietoje, apie įmonėje galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. R. P. įpareigotas paaiškinti praktikantui, kaip saugiai atlikti konkrečius jam pavestus darbus, technologines gamybines darbo operacijas ir išaiškinti saugius veikimo būdus, privalomus atliekant pavestus darbus. Po instruktavimo įsitikinti, ar praktikantas viską suprato, patikrinti jo žinias apklausa, ir nustatyti, ar pavestą darbą praktikantas galės atlikti saugiai. Taip pat R. P. įpareigotas reikalauti, kad praktikantas laikytųsi saugos darbe norminių aktų reikalavimų. Mokyti praktikantą saugiai dirbti, tikrinti jo žinias ir kontroliuoti, kaip jis laikosi saugos ir sveikatos darbe reikalavimų. Skiriant naują užduotį praktikantui, įsitikinti jo gebėjimu atlikti užduotį, ar praktikantas žino saugius darbo atlikimo būdus. (t. 1 b. l. 59).

Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas patvirtina, jog mokinys A. S. 2006-03-01 instruktuotas dėl instrukcijų Nr. 1, 2, 4-16, 18-21, instruktavimo pavadinimas – pirminis (t. 1 b. l. 43).

Iš darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnalo matyti, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisyklėmis, pavirtintomis 2006-02-28, V. V. supažindintas 2006-03-01 (t. 1 b. l. 77-78).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisyklių, pavirtintų 2006-02-28, III dalis numato, kad dirbant 5 darbo dienų režimu darbo dienos pradžia 8.00 val., pabaiga 17.00 val., pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė 60 min., pradžia 12.00 val. pabaiga 13.00 val. Dirbant 6 darbo dienų režimu I-V darbo dienos pradžia 8.00 val. pabaiga 16.00 val., VI darbo dienos pradžia 8.00 val., pabaiga 14 val., pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė 60 min., pradžia 12.00 val. pabaiga 13.00 val.

Iš šių aukščiau aptartų duomenų matyti, jog tiek V. V., tiek nukentėjusysis A. S. buvo supažindinti su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis darbo vietoje, darbo tvarkos taisyklėmis, tačiau įmonėje nebuvo pakankamos kontrolės, kad jos darbuotojai laikytųsi minėtų taisyklių. Be to, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad mokinys A. S. buvo supažindintas su visomis taisyklėmis, tačiau darbų vykdytojas R. P., kaip gamybinės praktikos vadovas buvo atsakingas, jog A. S. dirbdamas laikytųsi visų būtinų atsargumo priemonių, dirbtų ne vienas, o prižiūrimas kitų darbuotojų, tačiau nelaimingas atsitikimas darbe patvirtina, jog šių reikalavimų buvo laikomasi nepakankamai. Kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. S. įmonėje buvo mokinys, turėjo būti skiriamas jam didesnis dėmesys dėl jo darbo ir priežiūros organizavimo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo užtikrinti, jog jis ne tik neatliktų remonto darbų vienas, tačiau ir tai, kad nedirbtų pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu.

LR CK 6.270 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Šio straipsnio 3 d. numato, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens.

Nors apeliantė tvirtina, jog įmonė galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį – vilkiką Volvo FH 12 prarado dėl kaltinamojo V. V. neteisėtų veiksmų, nes pastarasis neturėdamas tam leidimo sėdo į vilkiką ir juo pradėjo važiuoti, ko pasėkoje buvo sužalotas nukentėjusysis ir, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo, o pietų metu, tačiau kolegija atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgą dėl „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose“, šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiajam A. S. neturtinę žalą priteisė būtent iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 str. 1 d. 5 p.). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. DK yra pagrindinis norminis teisės aktas, reglamentuojantis darbo santykius. Civilinė teisė darbo santykiams taikoma tiek, kiek galima pagal Darbo kodekse numatytas teisės normas. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas įvykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog V. V. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės bei, kad pagal pareigas jis negalėjo to daryti, tačiau būtent UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, turėjo užtikrinti, jog įmonėje būtų griežtai laikomasi nustatytos tvarkos ir tokių atvejų darbo vietoje nebūtų.

Specialisto išvada 2006-05-22 Nr. T-A1857/06 patvirtina, kad V. V. darbo vietoje buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 1,34 promilės etilo alkoholio, o šlapime 1,86 promilės etilo alkoholio. Tai, kad darbo metu įmonėje buvo girtaujam patvirtino ir liudytojas R. A.. Minėtas liudytojas parodė, kad įvykio dieną apie 10 val. jis ir V. V. darbo vietoje išgėrė po 150 gramų degtinės. Šios aplinkybės patvirtina, kad darbo metu buvo girtaujama. Iš to seka, kad alkoholis buvo vartojamas tam tikrą laiką ir kad to nebuvo galima nepastebėti, todėl jeigu darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų tinkamai vykdęs jam nustatytas pareigas ir nušalinęs V. V. nuo darbo, nelaimingas atsitikimas būtų neįvykęs.

Nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nelaimingas įvykis įvyko apie 13 val., tai yra pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad įmonės ar jos įgaliotas atstovas neužtikrino, jog pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu darbuotojai neturėtų galimybės prieiti prie remontuojamo transporto, įrengimų ir neatlikti jokių darbų, tuo labiau neblaivūs. Darbdavys turėjo nušalinti nuo darbo per pietų pertrauką dirbančiuosius. Iš to seka, kad įmonė - UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, nepakankamai gerai organizavo savo įmonės darbuotojų darbą, neužtikrino, kad būtų laikomasi darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimą buvo atsakingas prekybos vadovas R. P.. Pagal prekybos vadovo pereiginius nuostatus jis privalėjo kontroliuoti personalo darbą remontuojant automobilius, užtikrinti, kad darbai būtų atliekami laikantis saugos ir sveikatos bei įmonės norminių reikalavimų, kontroliuoti, kad manevruotų aikštelėje, perstatytų, įvažiuotų kelių transporto priemonę į/iš remonto bokso tik klientai arba darbuotojai turintys atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, nušalinti darbuotoją nuo darbo ir neleisti darbuotojui dirbti tą dieną (pamainą) kai jis neblaivus, apsvaigęs nuo sąmoningai panaudotų alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų bei informuoti apie tai įmonės vadovą raštu (t. 2 b. l. 76-78).

Nelaimingo atsitikimo darbe akte 2006-06-16 Nr. 001, nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra netinkamas pavojingų darbų organizavimas, saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, darbo ir poilsio laiko tvarkos pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kad darbas remontuojant automobiliu, o ypač vilkikus yra potencialiai pavojingas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo taip organizuoti darbą, kad darbuotojai neturėtų galimybės girtauti, o neblaivūs darbuotojai būtų nedelsiant nušalinti nuo darbo taip pat, kad pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu nebūtų atliekami jokie dabai. Nagrinėjamoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, nurodytų saugių darbo sąlygų neužtikrino. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo netinkamai organizuojamas darbas patvirtina ir ta aplinkybė, kad vilkikas buvo remontuojamas ne remonto bokse, o paprasčiausiai įmonės teritorijoje, nors pagal Paslaugų teikimo tvarkos, patvirtintos 2006-02-28 direktoriaus V. K., 35 punktą, draudžiama transporto priemonę remontuoti ne remonto bokse. Šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus, kolegija vertina kaip susijusius su žalingų pasekmių atsiradimu ir daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai, nepažeisdamas Civilinio kodekso nuostatų išsprendė civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė ir į skunde minimas aplinkybes susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalba nukentėjusiajam A. S. ir tai įvertino nustatant žalos dydį.

Taip pat atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti atleista nuo neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo esant nukentėjusiojo veiksmuose dideliam neatsargumui.

Pagal LR CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą didelis nukentėjusiojo neatsargumas pripažįstamas pagrindu žalos atlyginimui sumažinti arba visiškai atsisakyti ją atlyginti. Tačiau ieškinys dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimo gali būti atmestas CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (dėl nukentėjusiojo kaltės) tik tada, kai padaroma išvada, jog žalos atsiradimo svarbiausia priežastis yra kalti nukentėjusiojo veiksmai. Tačiau kai nelaimingo atsitikimo darbe metu darbuotojas darbo vietoje nukentėjo nuo darbdavio valdomo didesnio pavojaus šaltinio, tai darbdavio kaltė, pasireiškianti nesugebėjimu užtikrinti kontrolės, kad darbo vietoje nebūtų vartojamas alkoholis ir kad nuo alkoholio apsvaigęs darbuotojas jo ir kitų asmenų saugumo užtikrinimui būtų nušalintas nuo darbo, nėra pagrindas visiškai atleisti darbdavį nuo atsakomybės CK 6.282 straipsnio 1 d. nustatytais pagrindais.

Kolegija pažymi tai, kad apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį išsamiai įvertino paties nukentėjusiojo A. S. elgesį, tai, kad A. S. prieš palįsdamas ir atsiguldamas po vilkiku, neįsitikino ar ištraukti vilkiko užvedimo rakteliai, po ratais nepasidėjo kaladėlių, pats atsigulė ne išilgai vilkiko, o skersai ir pripažinęs nukentėjusiojo A. S. didelį nerūpestingumą bei atsižvelgęs į LR CK 6.282 str. 1 d. nuostatas, ženkliai sumažino priteistinos neturinės žalos dydį, todėl dar labiau mažinti neturtinę žalą ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleisti nuo žalos atlyginimo nėra pagrindo.

Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Snežanos Raižienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai Emilija AkelienėEgidijus Jonas Grigaravičius