- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-02-06
- Bylos Nr.
- 1A-13-48-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Advokatai
- Artūras Bauža
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo R. A., teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Artūrui Baužai, nuteistajam R. B., nukentėjusiajam R. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2006m. rugsėjo 6d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 30 MGL (3750) litų dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, jog jis 2005-07-17 apie 17.00 val. kelio Lukšiai-Kriūkai 17.300 km., Puidokų kaimo ribose, Kriūkų sen. Šakių r., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 145, 150, 199 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei prieš sukdamas į kairę nedavė kelio lenkiančiam jį pagrindiniame kelyje automobiliui F. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam I. K., ir su juo susidūrė, dėl ko automobilio F. E. keleiviui R. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į jo parodymus bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo išnagrinėti įrodymai nepatvirtina teismo išvados, kad jis būtų padaręs nusikaltimą. Apeliantas mano, jog teismas nuosprendį grindė spėjimais ir prielaidomis, įrodymai buvo vertinami vadovaujantis tikėtinumo sąlyga, nebuvo paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys, tuo buvo nusižengta Aukščiausiojo T. S. nutarimo 3.1.7 p. reikalavimams. Apeliantas nurodo, jog tuo metu važiavo apie 20-30 km/h. greičiu, o likus apie 50-70 metrų iki sankryžos persirikiavo prie ašinės linijos, prieš pat manevro atlikimą pasižiūrėjo į veidrodėlį ir nematė, kad kitas automobilis jį lenkia. Įvykus susidūrimui, jis dar nebuvo pradėjęs sukti į kairę. Nuteistojo mašinai atsidūrus griovyje, kairio posūkio lempa dar mirksėjo. Nuteistasis taip pat nurodo, jog po eismo įvykio buvo nuvežtas į Šakių ligoninę, ten buvo apklaustas policijos pareigūno, kuris jam pasakė, kad jis dėl įvykio nekaltas. Teigia, jog policijos pareigūnas ligoninėje jį pasirašytinai supažindino su nubraižytu įvykio planu-schema, tačiau baudžiamojoje byloje esantis įvykio planas-schema pateiktas be nuteistojo parašo. Apeliantas teigia, jog jis nebuvo supažindintas ir su apžiūros protokolu, kuris buvo pateiktas be jo parašo. Šis protokolas buvo surašytas anksčiau, nei jis buvo apklaustas ligoninėje. Nuteistasis nurodo, jog jis su byloje esančia schema - planu nesutinka, šis planas jam kelia abejonių, nes joje nurodyti duomenys-duobutė asfalte, kuri neva atsirado nuo automobilių susidūrimo smūgio, yra išgalvota ir tendencinga, nes įvykio metu apie duobutę, kaip susidūrimo vietą, niekas nekalbėjo. Nuteistasis mano, jog teismas neišsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nesiėmė būtinų priemonių, kad būtų apklaustas pagrindinis liudytojas R. A., kurio akivaizdoje įvyko eismo įvykis, tuo pažeisdamas jo teises į gynybą. Minėto liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paneigia specialisto išvadą, teisme dalyvavusio specialisto V. L. bei liudytojų I. K., R. D., A. G. parodymus. Teigia, jog būtent I. K. padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, nes būtent I. K. pradėjo lenkti tada, kai jau buvo įjungtas posūkio signalas. Nuteistasis mano, jog teismas buvo šališkas, turėjo jo atžvilgiu išankstinį nusistatymą, kadangi, dar nepasakius baigiamųjų kalbų, teismas konstatavo, jog yra pakankamai įrodymų jį pripažinti kaltu ir nuteisti. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai vertino tik dalį liudytojo R. A. parodymų, kuri teismo manymu patvirtino jo kaltę. Taip pat nurodo, jog nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog nuteistojo kaltę patvirtina specialisto išvada bei posėdyje apklaustas specialistas. Mano, jog specialistas, pateikęs išvadą, nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga, o specialistas ekspertas V. L., apklaustas teisme, negalėjo atsakyti į nuteistojo klausimus dėl automobilių susidūrimo mechanizmo ir atskirų detalių apgadinimo. Apeliantas mano, jog teismo padaryta išvada vadovaujantis specialisto paaiškinimu, kad prieš parodant posūkio signalą I. K. buvo pradėjęs lenkimo manevrą ir išvažiavęs į važiuojamosios dalies pusę, nepagrįsta, nes aplinkybė, kada buvo įjungtas posūkio signalas negalėjo būti nustatyta jokiais kompiuteriniais modeliavimais, ir jokiomis specialiomis žiniomis. Taip pat teismas nuosprendyje nurodė, jog laikytina nustatyta, jog nuteistasis prieš sukdamas į kairę rodė kairio posūkio signalą, tačiau nebuvo vertinama svarbi aplinkybė, kada šis posūkis buvo pradėtas rodyti, kad tai buvo padaryta dar prieš autobusų stotelę, likus iki sankryžos apie 50-70 metrų. Šią aplinkybę patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. A.. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad iš pasklidusių stiklo ir plastmasinių detalių šukių matėsi, jog automobilių susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies viduryje, daugiau kairėje pusėje. Nuteistasis mano, kad būtent ši aplinkybė patvirtina tai, jog F. E. vairuotojas nebuvo pilnai persirikiavęs lenkimui. Jis, būdamas neatidus ir važiuodamas paskui nuteistojo automobilį vos ne kelio viduriu, sumanęs lenkti, bet staiga pamatęs kliūtį pradėjo stabdyti. Nesugebėjęs tai padaryti, atsitrenkė į jo automobilį. Apeliantas nurodo, jog teismui įtarimą turėjo sukelti byloje esantis eismo įvykio planas, kuris negalėjo būti laikomas įrodymu leistinumo prasme, nes jis prieštarauja LR BPK 179 str. nuostatoms, t.y. nepasirašytas nuteistojo, kuris tik tyrimo veiksmo pabaigoje buvo išvežtas į ligoninę, taip pat nepasirašytas I. K., kuris, kaip jis pats tvirtina, dalyvavo atliekant įvykio apžiūrą, braižant planą bei kitų tyrime dalyvavusių asmenų. Nuteistasis R. B. nurodo, jog įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano surašymo vieta yra įvykio vieta ir toks pat laikas, tuo tarpu liudytojas V. D. tvirtino, jog planas iš pradžių buvo nupaišytas į juodraštį, o tik vėliau iš juodraščio buvo perbraižytas, tačiau apie tai nei apžiūros protokole nei plane neužfiksuota. Taip pat neužfiksuoti ir kiti asmenys, padėję atlikti matavimus. Apeliantas mano, jog teismas vadovaudamasis LR BPK 20 str.2 d. 4 d. turėjo pasisakyti dėl byloje esančio eismo įvykio plano-schemos, ir nelaikyti tai įrodymu, nes policijos pareigūnas V. D. įvykio dieną, būdamas pas nuteistąjį ligoninėje, davė įvykio schemą pasirašyti, todėl nepaneigta, kad teismui pateikta schema yra suklastota. Apeliantas taip pat mano, jog teismas liudytojo V. D. parodymus, kad jis sudarytą įvykio schemos juodraštį išmetęs ir kad niekada neduoda pasirašyti ant schemų, nes tai nebūtina, turėjo vertinti kaip mėginimą išvengti jam nemalonios situacijos. Prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuosprendį panaikinti ir bylą gražinti prokurorui, sprendžia, jog nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, t.y. pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.
Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., t.y., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 145, 150, 199 punktų reikalavimus, o būtent: nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei, prieš sukdamas į kairę, nedavė kelio lenkiančiam jį pagrindiniame kelyje automobiliui F. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam I. K., ir su juo susidūrė, dėl ko automobilio F. E. keleiviui R. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos objektyviais įrodymais, surinktais LR BPK 20str. nustatyta tvarka ir neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokių įrodymų šioje byloje nėra, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 1 p.).
Nuteistojo R. B. kaltė nuosprendyje grindžiama liudytojų I. K., E. D., A. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir planu, automobilių apžiūros protokolais, teismo specialisto išvada, specialisto paaiškinimu teisiamojo posėdžio metu.
Apeliantas teisus ginčydamas 2005m. liepos 17d. eismo įvykio vietos plano įrodomąją reikšmę, t. y. įrodymo leistinumą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, šis procesinis veiksmas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK normų reikalavimus, t.y. neatitinka LR BPK 179 straipsnyje keliamų reikalavimų. LR BPK 179str.3d. nurodyta, kad protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą. Minėtas protokolas (1t. b.l. 2-4) nepasirašytas nei eismo įvykio dalyvių, nei kitų, dalyvavusių sudarant įvykio schemą, asmenų. Liudytojo V. D. parodymus, tai, kad jis sudarytą įvykio schemos juodraštį išmetęs, ir kad niekada neduoda pasirašyti ant schemų, nes tai nebūtina, teismas turėjo vertinti kaip mėginimą išvengti jam nemalonios situacijos, kadangi tokius jo parodymus paneigia Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2003-12-15 Nr. V-721 įsakymo „Dėl Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2002m. gruodžio 24d. įsakymo Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo, 88.2 punkte nurodyti patrulio veiksmai eismo įvykio metu. Šio įsakymo 88.2 punkte yra pasakyta, jeigu įvykio vietoje tvarkingai sudaryti schemos neįmanoma, sudaromos schemos juodraštis, kuriame turi pasirašyti eismo įvykio dalyviai. Atvykus į policijos įstaigos budėtojų padalinį, pagal juodraštį nubraižoma schema, nurodant mastelį, kurioje taip pat turi pasirašyti eismo įvykio dalyviai, schemos juodraštis pridedamas prie eismo įvykio medžiagos.
Kaip matyti iš byloje esančių įvykio vietos apžiūros protokolo (1t. b.l. 2-3) ir eismo įvykio vietos schemos-plano (1t. b.l. 4), policijos pareigūnas V. D., pildydamas šiuos labai svarbius eismo įvykio dokumentus, pažeidė LR BPK 179str.3d. reikalavimus ir todėl jais vadovautis negalima.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija eismo įvykio schemoje nurodytus duomenis-duobutę asfalte, kuri neva atsirado nuo automobilių susidūrimo smūgio. Mano, kad tai yra išgalvota ir tendencinga, nes įvykio metu apie duobutę, kaip susidūrimo vietą, niekas nekalbėjo.
Iš tikrųjų, kaip matyti iš bylos medžiagos, nei nuteistasis, nei liudytojai R. A., V. K., G. S., V. M., buvę autoįvykio vietoje, neprisimena apie duobutę asfalte. Todėl nuteistojo bei liudytojo R. A. parodymai patvirtina, kad ši schema neatitinka realios situacijos.
Liudytoju apklaustas įvykio vietą apžiūrėjęs, surašęs kelių eismo įvykio vietos protokolą ir nubraižęs eismo įvykio vietos planą pareigūnas V. D. nepašalino abejonių dėl eismo įvykio vietos plano fiksuotų duomenų teisingumo. Jis parodė, jog atliekant įvykio vietoje pamatavimus buvo abu vairuotojai ir kažkokie asmenys. Apžiūrint įvykio vietą, dalyvavo ir R. B.. Nežino, kodėl jis nepasirašė ant dokumentų. Į pirmininkaujančio klausimą liudytojas patikslino, jog kaip baigė braižyti schemą, įvykio dalyviai jau buvo išsiskirstę, tačiau pripažino, kad jei vairuotojas dalyvauja įvykio vietos apžiūroje, jo parašų ant plano reikėtų. Buvo nubraižytas juodraštinis planas, o juodraštį jis išmetęs. Būdamas ligoninėje pas R. B., plano juodraštį turėjo. Vėliau jį išmetė. Ant juodraščio pasirašyti neduodavo. Įvykio vietoje fotografuojama nebuvo. Automobilių susidūrimo vieta yra tik menama. Šis pareigūnas kategoriškai negalėjo patvirtinti, kad duobutę išdaužė būtent šio įvykio metu susidūrę automobiliai.
Nuteistasis R. B., kategoriškai tvirtina, jog, būdamas ligoninėje, pasirašė ant eismo įvykio vietos plano juodraščio ir ant apklausos protokolo, su įvykio vietos apžiūros protokolu supažindintas nebuvo.
Teisme ekspertė L. L. paaiškino, jog remiantis vien liudytojų parodymais ekspertizės atlikti nėra galimybės. Atliekant ekspertizę buvo remiamasi objektyviais bylos duomenimis. Ekspertizė atlikta vadovaujantis eismo įvykio vietos planu ir automobilių nuotraukomis. Stabdymo kelio nuotraukos nebuvo pateiktos. Tyrimo objektas buvo įvykio vietos planas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo ekspertizės centro specialisto išvada buvo gauta modeliuojant įvykio situaciją pagal įvykio vietos apžiūros planą, kuris vertintinas kaip nepatikimas įrodymas. Todėl teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę, nepagrįstai vadovavosi minėtu eismo įvykio planu bei specialisto išvada kaip patikimu įrodymu, vertinant juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Tokiu būdu vien šios aplinkybės, kurios esamoje situacijoje yra svarbios, eliminuoja pagrindą svarstyti R. B. kaltės klausimą, nes baudžiamojoje byloje draudžiama kaltę grįsti prielaidomis ir visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai.
Taip pat nuteistojo R. B. nekaltumą įrodo ir įvykio vietoje buvusio liudytojo R. A. parodymai.
Liudytojas R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas apeliacinės instancijos teisme (pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas) kategoriškai patvirtino, jog įvykio dieną, laukdamas stotelėje autobuso, matė, kaip automobilis VW Passat važiavo apie 50-70 km/h greičiu, prieš posūkį greitį sulėtino ir, rodydamas posūkį sukti į šalikelę, rikiavosi arčiau kairės kelio pusės (kairys ratas buvo prie menamos ašinės linijos). Matė, kaip iš paskos kelio viduriu važiavo automobilis F. E. apie 90-100 km/h greičiu, jis į kairę kelio pusę persirikiavęs nebuvo. Matė automobilio F. E. stabdymo kelią ir kaip trenkėsi į automobilio VW Passat kairę galinę pusę. A. F. Escort pradėjo stabdyti prieš 20 metrų. Kelio dangos defekto nematė. Jo nuomone, automobilio F. E. vairuotojas nematė prieš jį važiuojančio automobilio, tiesiog pagavo „žioplį“.
Netikėti liudytojo, kuris atsitiktinai matė įvykį, parodymais, nėra pagrindo. Liudytojas R. A., duodamas parodymus, tikrai nebuvo šališkas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad jis buvo suinteresuotas apkalbėti automobilio F. E. vairuotoją I. K.. Tokie liudytojo parodymai iš esmės atitinka ir nuteistojo R. B. parodymus. Nuteistasis teisme parodė, jog prieš sankryžą per veidrodėlį matė dideliu greičiu važiuojantį automobilį F. E.. Prieš pradedant sukti į kairę bei įjungęs kairįjį posūkio signalą, jis važiavo apie 20-30 km/h greičiu. Persirikiavo prie menamos ašinės linijos. Prieš manevro atlikimą jis pasižiūrėjo į veidrodėlį ir nematė, kad kitas automobilis jį lenks. A. F. Escort važiavo ta pačia kryptimi kaip ir nuteistasis, ir nebuvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Kai įvyko susidūrimas, jis dar nebuvo pradėjęs sukti į kairę.
Pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo parodymų, tai, jog jis po eismo įvykio buvo nuvežtas į Šakių ligoninę, ten buvo apklaustas policijos pareigūno, kuris jam pasakė, kad jis dėl įvykio nekaltas, ir tai, jog policijos pareigūnas ligoninėje jį pasirašytinai supažindino su nubraižytu įvykio planu-schema, tačiau baudžiamojoje byloje esantis įvykio planas-schema pateiktas be jo parašo. Be to, jis nebuvo supažindintas ir su apžiūros protokolu, kuris buvo pateiktas be jo parašo. Šis protokolas buvo surašytas anksčiau nei jis buvo apklaustas ligoninėje.
Liudytojas I. K. teisme parodė, jog jam pradėjus lenkti, t.y. išvažiavus į kairę eismo juostą, nuteistasis R. B. parodė kairįjį posūkį. I. K. pradėjo stabdyti. Automobilis tapo nevaldomas. Kai tarp automobilių buvo likęs 1 metro atstumas, R. B. suko į kairę ir įvyko susidūrimas. Analogiškus parodymus teisme davė ir kartu su I. K. viename automobilyje važiavę liudytojai R. D. ir A. G.. Tačiau tokie liudytojų parodymai yra paneigti nuosekliais liudytojo R. A. parodymais.
Liudytojų I. K., R. D. ir A. G. parodymai vertintini kaip suinteresuotų asmenų, siekiant nuslėpti, būtent, I. K. padarytą KET pažeidimą.
Visa tai įvertinus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyvių įrodymų, jog R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 145, 150, 199 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei, prieš sukdamas į kairę, nedavė kelio lenkiančiam jį pagrindiniame kelyje automobiliui F. E., vairuojamam I. K., byloje nėra, todėl negalima teigti, jog nuteistojo R. B. padaryta veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Patenkinus nuteistojo apeliacinį skundą tuo pagrindu, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 281str. 1d., požymių, kiti apeliacinio skundo argumentai, tame tarpe dėl teismo šališkumo, nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1d. 1p.
nusprendė:
Šakių rajono apylinkės teismo 2006m. rugsėjo 6d. nuosprendį, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281str. 1d., panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
R. B. dėl LR BK 281 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių.