- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-08
- Bylos Nr.
- I-2783-414/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00458-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- G. D.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui G. D., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Remigijui Klapatauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti prašymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. D. prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 16-1L-20-00589-e ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2016 m. vasario 25 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklus perregistravimo. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba (toliau – Atsakovas ir Kauno AVPK) 2016 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 16-IL-20-00589-e „Dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklus neperregistravimo'" atsisakė perregistruoti G. D. išduotą leidimą Nr. 802 laikyti (nešioti) ginklus motyvuodami tuo, kad jo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, X skyriaus 67 punktu. Savo sprendime Atsakovas konkrečiai neįvardino, kam pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę, pagrindė sprendimą abstrakčiu straipsnio dispozicijos komentavimu, nekvalifikavo vertybės, kuriai yra keliama grėsmė. Atsakovas grindė savo sprendimą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimais nutraukti ikiteisminius tyrimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. kai dėl konflikto šeimoje su sutuoktine buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Atsakovas paėmė tuo metu turimus ginklus savo žinion, bet vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis nepanaikino leidimo, nes nenustatė priežasčių, numatytų Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte, dėl kurių galėtų jį naikinti. Nutraukus 2014 m. spalio 23 d. ikiteisminį tyrimą ginklai buvo grąžinti pareiškėjui atgal. Tokiu būdu, Atsakovas jau įvertino, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo mėnesį šeimyninio konflikto metu nekėlė grėsmės jokioms vertybėms, dėl kurių būtų buvę galima panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad abejuose nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą yra duomenys, kad pareiškėjas vienašališkai smurto nenaudoja, yra šeimos narių valdomas ginčo atveju, nes duktė gali jėga išstumti iš kambario. Dėl Atsakovo sprendime nuorodos į tai, kad raktus nuo seifo 2014 m. rugsėjo 9 d. turėjo sutuoktinė pakartotinai pabrėžė, kad tai jau vertino Atsakovas kai ėmėsi priemonių laikinai paimti ginklus. Taip pat pažymėjo, kad gyvenant šeimoje, kartu vedant buitį, vadovaujantis protingumo kriterijais ne visada įmanoma laikyti raktus nuo seifo, kad sutuoktinė nežinotų, kur jie būna saugomi ar padedami.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakovas su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad 2016 m. vasario 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą perregistruoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atlikus patikrinimus pagal Taisyklių X skyriaus reikalavimus, nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-00837-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 145 straipsnio 1 dalį, kuris 2014 m. spalio 23 d. nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 punktu. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog iš ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų matyti, kad pareiškėjas dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, dėl ko kyla konfliktai šeimoje. Įvykio metu raktus nuo seifo, kur pareiškėjas laiko ginklus, buvo paslėpusi sutuoktinė, kadangi pareiškėjas, būdamas neblaivus, išreikšdamas pyktį dėl konfliktiškų tarpusavio santykių, išsakė žodžius, kad nušaus sutuoktinę. Be to, nustatyta, kad 2015 m. balandžio 25 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23414-15 pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, kuris nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 punktu. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad tarp pareiškėjo ir sutuoktinės įvykęs konfliktas, kurio metu vienas kitam padarė nežymius sveikatos sutrikdymus, kilo dėl asmeninių priešiškų santykių, be to šiam konfliktui kilti turėjo įtakos ir tai, kad pareiškėjas namo grįžo neblaivus, pareiškėjui nustatytas 1.95 promilių vidutinis girtumas. Mano, kad pareiškėjo piktnaudžiavimas alkoholiu, buitiniai konfliktai, kurių metu artimieji jaučia psichinę prievartą, leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, be to nesaikingas alkoholio vartojimas ir disponavimas šaunamaisiais ginklais nesuderinami tarpusavyje, todėl pareiškėjo teisė užsiimti mėgstama veikla - medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Taip pat aplinkybė, kad namuose, kur kyla konfliktai dėl alkoholio vartojimo, o artimieji turi galimybę turėti raktus nuo seifo, kuriame laikomi ginklai, pagrindžia, kad pareiškėjas neužtikrina ginklų laikymo sąlygų, kurios įtvirtintos Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatose, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų, savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui G. D. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 802, kuris galiojo iki 2016 m. balandžio 8 d. 2015 m. gegužės 8 ir 13 dienomis pareiškėjas visus turimus ginklus pardavė (b.l. 64), o 2016 m. vasario 5 d. Kauno AVPK Licencijavimo padaliniui pateikė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo (b.l. 52).
Atlikus patikrinimus pagal Taisyklių X skyriaus reikalavimus, nustatyta, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų, savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl buvo nuspręsta neperregistruoti G. D. išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 802 (b.l. 48-49).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno AVPK 2016 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. 16-1L-20-00589-e, kuriuo nuspręsta pareiškėjui G. D. atsisakyti perregistruoti išduotą leidimą Nr. 802 laikyti (nešioti) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Kauno AVPK 2016 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 16-1L-20-00589-e pareiškėjui atsisakyta perregistruoti išduotą leidimą Nr. 802 laikyti (nešioti) ginklus remiantis Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014 m. spalio 23 d. ir 2015 m. gegužės 20 d. nutarimais nutraukti ikiteisminius tyrimus, nustatytomis aplinkybėmis (b.l. 30-33).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014 m. spalio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad į policijos pareigūnus kreipėsi pareiškėjo sutuoktinė, nurodydama, jog pastarasis įžeidinėja, grasino nušauti, tačiau tą dieną ginklai iš seifo išimti nebuvo, nes ji raktus paslėpė. Iš ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų buvo nustatyta, kad pareiškėjas dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, dėl to dažnai kyla konfliktai šeimoje, dėl ko buvo paimti jam priklausantys ginklai.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015 m. gegužės 20 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad į policijos pareigūnus kreipėsi pareiškėjo sutuoktinė, nurodydama, kad konflikto metu pareiškėjas, būdamas neblaivus, ją mušė skuduru per galvą bei sugriebęs už rankų trenkė į sieną. 2015 m. balandžio 29 d. specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad nukentėjusiajai konstatuota kraujosruva dešinio sėdmens srityje.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pasisakant dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės tokio pobūdžio bylose, pažymima, jog tai yra oficialus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 3 d.) ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-328/2014).
Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, grasino nužudyti, naudojo fizinį smurtą prieš savo artimuosius, dėl ko buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas/panaikinimas (žr., pvz., procesinius sprendimus administracinės bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014). Bylai aktualiu leidimo laikyti ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas atsakovo sprendime nurodyto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, nes pagal šį punktą (2011 m. kovo 11 d. įstatymo redakcija), leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Konstatuotina, kad minėtuose Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytos aplinkybės atitinka aptariamoje teisės normoje (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.) nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas.
Įstatymo 32 straipsnio 3 dalis numato reikalavimą, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi; ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180, 8 punkte nustatyta, kad patalpų, kuriose laikomi, gaminami, parduodami ginklai ir šaudmenys, ir metalinių spintų (seifų) raktų komplektus turi ūkio subjektų administracijos (filialo) vadovas ir ginklininkas; draudžiama raktus palikti spynose, stalčiuose, kitose pašaliniams asmenims prieinamose vietose. Reikalavimų 35 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų B, C ir D kategorijos ginklo (-ų) ir jų šaudmenų laikymo vieta turi atitikti šiuos reikalavimus: ne daugiau kaip 5 ginklai, atitinkantys bet kurią B kategoriją ar Įstatymo 5 straipsnio 1–4 punktuose nurodytą C kategoriją, ir jų šaudmenys turi būti laikomi: 35.1.1. gyvenamojoje vietoje; 35.1.2. prie grindų arba sienų pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kuri atitinka Europos Sąjungoje seifams ir saugyklų durims galiojantį standartą EN 1143-1 ar standarto EN-14450 S1 ar S2 klasės metalinėms spintoms keliamus reikalavimus, arba prie grindų ar sienų pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kurios sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 milimetrų ir kuri užrakinta patikima vidine plokšteline arba kodine spyna, įtvirtinta metalinės spintos (seifo) viduje taip, kad būtų apsaugota nuo mechaninio poveikio iš išorės (išorinėje metalinės spintos (seifo) durelių pusėje yra tik anga raktui į spyną įkišti). Šis reikalavimas taikomas įsirengiant ginklų laikymo vietą nuo 2012 m. sausio 1 dienos. Metalinėse spintose (seifuose), kuriose laikomi ginklai, įrengtose iki 2012 m. sausio 1 d., turi būti įrengta vidinė spyna. Reikalavimų 37 punkte įtvirtinta, kad draudžiama metalinės spintos (seifo) ar durų nuo patalpos, kurioje saugomi ginklai, raktus laikyti matomose, lengvai prieinamose vietose ar perduoti juos kitiems asmenims, taip pat ir ginklų naudotojams, jei spintoje (seife) ar patalpoje yra saugomi ginklai, kurie nėra perleisti naudotojui.
Paminėtos teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus: lygiavamzdį šautuvą IZH, Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinį šautuvą CZ, Nr. (duomenys neskelbtini), pistoletą AZH, Nr. (duomenys neskelbtini) Iš 2014 m. spalio 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad konflikto metu raktus nuo seifo, kur pareiškėjas laiko ginklus, buvo paslėpusi sutuoktinė, kadangi pareiškėjas, būdamas neblaivus, išreikšdamas pyktį dėl konfliktiškų tarpusavio santykių, išsakė žodžius, kad nušaus sutuoktinę. Teismas vertina, kad pareiškėjo, turėjusio įstatymu nustatytą pareigą užtikrinti trijų šaunamųjų ginklų saugumą, elgesys nebuvo tiek rūpestingas bei apdairus, kad sudarytų būtinas sąlygas išvengti rakto nuo seifo, o tuo pačiu ir šaunamųjų ginklų patekimo pas pašalinius asmenis, neturinčius leidimo juos naudoti.
Pareiškėjas nesutinka elgęsis neatsakingai ir nerūpestingai, kadangi ginklai nebuvo prarasti ir jais pašaliniai asmenys nesinaudojo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjui, turinčiam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra privalomi žinoti ir vykdyti tiek Įstatymo, tiek kitų ginklų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų. Galiojančių Reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, 8 punktas numato draudimą seifų, kuriuose laikomi ginklai, raktus palikti spynose, stalčiuose, kitose pašaliniams asmenims prieinamose vietose. Analogiška nuostata išdėstyta Reikalavimų 37 punkte – draudžiama seifo raktus laikyti matomose, lengvai prieinamose vietose ar perduoti juos kitiems asmenims. Šie teisės aktų reikalavimai yra imperatyvūs, tai reiškia, kad kitokie elgesio variantai yra neleidžiami, šių reikalavimų negalima aiškinti plečiamai ar jų įgyvendinimą sieti su kokiomis nors sąlygomis ar išimtimis. Pareiškėjas yra asmeniškai atsakingas už tinkamą jų vykdymą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad raktus nuo seifo, kuriame buvo saugomi ginklai, pareiškėjas laikė neatsižvelgdamas į paminėtus ginklų apyvartos reikalavimus, todėl jais nesunkiai galėjo pasinaudoti pašalinis asmuo.
Pasisakydama dėl pareiškėjo skunde išsakytos aplinkybės, jog apie minėtus nutarimus nutraukti ikiteisminius tyrimus atsakovui buvo žinoma iki jo pateikto 2016 m. vasario 29 d. prašymo pratęsti leidimą, todėl 2014 m. lapkričio 12 d. atsakovas priėmęs sprendimą grąžinti G. D. ginklus ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b.l. 62), įvertino pareiškėjo nekeliamą grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, teisėjų kolegija pažymi, kad 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą grąžinti G. D. ginklus ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, atsakovas priėmė vykdydamas 2014 m. spalio 23 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo prokurorė pavedė Kauno miesto Centro policijos komisariatui papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtus ir išvardintus ginklus ir šaudmenis grąžinti G. D. (b.l. 32-33). Be to, 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimas buvo priimtas ne dėl to, kad pareiškėjas nekelia grėsmės kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 str. 1 d. 10 p., 5 d.), o dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 str. 1 d. 5 p., 5 d.) .
Atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visumą, darytina išvada, jog atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog G. D. gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl jo teisė užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, t. y. tokios teisės iš pareiškėjo atėmimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas. Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjo G. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.