Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto UAB “Psyops Constructions” (buvusi UAB Maxi logistics) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo UAB “Psyops Constructions” (buvusi UAB „Maxi logistic“) ieškinį atsakovams UAB „Reikalavimas.Lt“ ir UAB „RG Consulting“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia 2013-07-30 tarp UAB „RG Consulting“ ir UAB „Reikalavimas.Lt“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir jos priedą Nr. 3 bei 2013-08-05 pranešimą-reikalavimą dėl reikalavimo perleidimo ir skolos grąžinimo. Nurodė, kad 2012-03-04 ieškovas ir atsakovas UAB „RG Consulting“ pasirašė Inventoriaus nuomos sutartį Nr. GR-N-245, pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui laikinai naudoti ir valdyti atsakovui nuosavybės teise priklausantį inventorių ir jo dokumentus, o ieškovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį pagal pateikiamas sąskaitas faktūras. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai. 2013-08-08 iš UAB „Reikalavimas.Lt“ gavo pranešimą-reikalavimą dėl reikalavimo perleidimo ir 6630,24 Lt skolos grąžinimo, kuris pareikštas remiantis 2013-07-30 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 202 ir jos priedu Nr. 3, pagal kurią atsakovas UAB „RG Consulting“ pardavė turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius, palūkanas ir kitus mokėjimus iš ieškovo, o atsakovas UAB „Reikalavimas.Lt“ įgijo skolos reikalavimo teisę 6630 Lt sumai. Ieškovo tvirtinimu, reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia, nes atsakovas pažeidė inventoriaus nuomos sutarties 11.9 punkto sąlygą, įpareigojančią be kitos sutarties šalies raštiško sutikimo neperduoti jokių teisių pagal sutartį tretiesiems asmenims bei sutarties 11.6 punkto reikalavimą, įpareigojantį sutarties šalis pranešti viena kitai apie įvykius, galinčius turėti įtakos sutarties vykdymui.

Atsakovas UAB „RG Consulting“ su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad nėra įstatyme numatytų sandorio negaliojimo pagrindų, dėl ko reikalavimo perleidimo sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis. 2013-07-30 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 202 ir jos priedas Nr. 3 sudaryti teisėtai, atitinka įstatymo nuostatas, neprieštarauja gerai moralei. Inventoriaus nuomos sutarties tekstas šalių derintas, ieškovas davė rašytinį sutikimą dėl reikalavimo teisės į skolą perleidimo. Ieškovui neatsiskaičius su atsakovu pagal šalių sudarytą inventoriaus nuomos sutartį, atsakovas perleido skolą UAB „Reikalavimas.Lt“.

Atsakovas UAB „Reikalavimas.Lt“ su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė, kad draudžiama perleisti reikalavimą (CK 6.102 str.), pripažinti negaliojančiu 2013-08-05 pranešimą - reikalavimą. Pažymėjo, kad ieškovas iki šiol nėra apmokėjęs pagal inventoriaus nuomos sutartį išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, jo skola sudaro 6030,09 Lt. Nurodė, kad inventoriaus nuomos sutarties 5.4 punktu nuomininkas davė raštišką sutikimą perleisti reikalavimo teises į nuomininko skolą. Sutartis šalių pasirašyta visuose jos lapuose.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė nenustatęs ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindų. Teismas sprendime konstatavo, kad inventoriaus nuomos sutarties sąlygos nenumatė draudimo atsakovui UAB „RG Consulting“ perleisti reikalavimo teises pagal inventoriaus nuomos sutartį, priešingai, ieškovas pasirašytinai patvirtino ir sutiko, jog jo laiku neapmokėtos sąskaitos būtų perduodamos skolų išieškojimo bendrovėms ir nuomotojas perleistų tretiesiems asmenims reikalavimo teises į nuomininko skolą pagal sutartį (sutarties 5.4 punktas). Teismo vertinimu, ieškovo nuoroda į sutarties 11.9 punktą, kuri neva draudžia sutarties šalims perduoti savo teises pagal sutartį kitiems asmenims be kitos šalies raštiško sutikimo ar teisinio pagrindo tam, vertintina visos sutarties kontekste kaip bendroji, o ne specialioji norma. Pažymėjo, kad teisinis pagrindas perleisti skolą buvo, nes ieškovas neapmokėjo jam atsakovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų 6630,24 Lt skolos sumai (inventoriaus nuomos sutarties 5.3 p.). Kadangi apie reikalavimo teisių perleidimo sandorį ieškovui buvo pranešta tinkamai, todėl reikalavimo perleidimo sandoris sukūrė skolininkui teisinius padarinius. Teismas taip pat nenustatė, kad įstatymai draudė šiam atsakovui perleisti reikalavimo teises pagal inventoriaus nuomos sutartį, o perleidžiant reikalavimo teises skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sąlygai, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas UAB „RG Consulting“ negalėjo perleisti reikalavimo teisės be ieškovo UAB „Maxi logistic“ sutikimo, o perleidęs be ieškovo sutikimo pažeidė įstatymą ar sutartį. Nurodė, kad byloje nenustatyta, kad būtent šis atsakovas UAB „RG Consulting“ (kreditorius) turėjo ieškovui esminės reikšmės, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad reikalavimo teisė neatsiejamai yra susijusi su kreditoriaus asmeniu ir todėl kreditorius negalėjo perleisti reikalavimo teisės kitam asmeniui. Kreditoriui perleidus reikalavimą, naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius neturi teisės keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „RG Consulting“ turėjo ieškovui esminės reikšmės ir dėl to kreditorius negalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sutarties, kaip kad tai numato CK 6.101 str. 5 d., 6.102 str. 3 d.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Reikalavimas.Lt“ 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas UAB “Psyops Constructions” prašo panaikinti Vilniaus miesto 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.101 str. 1 d., 2012-03-04 Inventoriaus nuomos sutarties Nr. GR-N-245 nuostatas, dėl ko buvo pažeistas sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojantis CK 6.193 str. Apelianto vertinimu, Inventoriaus sutarties 11.9 punkte yra įtvirtinta sąlyga, kurioje numatytas draudimas atsakovui bei rašytinio apelianto sutikimo perleisti reikalavimo teisę, todėl 2013-07-30 reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia kaip sudaryta pažeidžiant imperatyvią CK 6.101 str. 1 d. Tačiau teismas sprendime nusprendė priešingai – nurodė, kad apeliantas pasirašytinai patvirtino ir sutiko, kad jo laiku neapmokėtos sąskaitos būtų perduodamos skolų išieškojimo bendrovėms ir nuomotojas perleistų tretiesiems asmenims reikalavimo teises į nuomininko skolą pagal Inventoriaus sutartį (5.4 p.). Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo išvada priimta netinkamai taikant sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas. Apelianto tvirtinimu, sutarties 11.9 punktas aiškiai įtvirtina, kad nei viena iš šalių neturi teisės perduoti jokių savo teisių pagal šią sutartį tretiesiems asmenims be kitos pusės raštiško sutikimo ar teisinio pagrindo tam. Sutarties 5.4 punkte įtvirtinta sąlyga negali būti laikoma ieškovo rašytiniu sutikimu dėl reikalavimo perleidimo atsakovui, kadangi formuluotė “neprieštarauja” nėra tapati rašytiniam sutikimui. Rašytinį sutikimą kiekvienas vidutiniškai protingas asmuo laikytų atskiru nuo sutarties rašytiniu dokumentu, kuriame yra nurodyti būtini rekvizitai. Inventoriaus sutartį paruošė atsakovas, apeliantas neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas keisti, todėl pirmosios instancijos teismas vertindamas sutarties sąlygas turėjo vadovautis CK 1.5 str. principais, taip pat CK 6.193 str. 4 d. įtvirtinta taisykle ir Inventoriaus sutarties sąlygas vertinti apelianto naudai, t.y. Inventoriaus sutarties 5.4 punkte esančios sąlygos nelaikyti rašytiniu skolininko sutikimo perleisti reikalavimo teisę CK 6.101 str. prasme.

Atsakovas UAB “Reikalavimas.Lt” pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo apelianto skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Nuomos sutarties 11.9 punktas nereikalauja, kad rašytinis sutikimas perleisti teises būtinai būtų atskiras nuo sutarties rašytinis dokumentas ir tai patvirtina šios nuostatos palyginimas su kitomis sutarties nuostatomis (Nuomos sutarties 1.2 p., 1.3 p.). Nuomos sutarties 11.9 punktas yra bendroji nuostata, kuriame išreiškiamas ieškovo sutikimas, kad ne visos teisės pagal nuomos sutartį, bet tik teisės į jo skolą būtų perleistos. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojantį CK 6.193 str. ir teisingai pripažino, jog apeliantas pasirašytinai patvirtino ir sutiko, kad jo laiku neapmokėtos sąskaitos būtų perduotos skolų išieškojimo bendrovėms ir nuomotojas perleistų tretiesiems asmenims reikalavimo teises į nuomininko skolą pagal Nuomos sutartį, taip pat teisingai nurodė, kad Nuomos sutarties 11.9. p. vertintinas visos sutarties kontekste kaip bendroji, o ne specialioji norma. Atsakovas laikosi pozicijos, kad byloje nėra nustatyta jokių CK 6.101 str. ir 6.102 str. nurodytų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad draudžiama perleisti reikalavimą. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pripažino, kad nebuvo nustatyta CK 6.101 str. ir 6.102 str. pažeidimų sudarant ginčijamą 2013-07-30 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 202 ir jos priedą Nr. 3. Prašė priteisti patirtas 605 Lt išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Ieškovas apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu CK 6.101 str. 1 d., Inventoriaus nuomos sutarties Nr. RG-N-245 nuostatų aiškinimu ir taikymu, dėl ko buvo pažeistos sutarčių aiškinimo taisyklės, reglamentuotos CK 6.193 str.. Apelianto tvirtinimu, nuomos sutarties 11.9 p. buvo įtvirtintas draudimas atsakovui be ieškovo sutikimo perleisti reikalavimo teisę, todėl 2013-07-30 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 202 buvo sudaryta pažeidžiant CK 6.101 str. 1 d.. Dėl šių apelianto skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik nurodyta bendrąja nuostata, kad reikalavimo perleidimas negali pažeisti jo teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis CK 6.107 str. 1 d., 6.108, 6.136, 6.107 str. 3 d.; 6.106 straipsnio 2 d. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013-07-30 atsakovas UAB „RG Consulting“ reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 202 (b.l. 24-25, 26-31) bei jos priedu Nr. 3 perleido reikalavimo įgijėjui UAB „Reikalavimas.Lt“ skolininko UAB „Maxi logistic“ pagrindinę skolą, netesybas, nuostolius, palūkanas ir kitus privalomus mokėjimus, susidariusius pagal 2012-03-14 Inventoriaus nuomos sutartį Nr. RG-N-245. 2013-08-06 atsakovas UAB „Reikalavimas.Lt“ įteikė ieškovui 2013-08-01 pranešimą-reikalavimą dėl reikalavimo perleidimo ir skolos grąžinimo, informuodamas apie 2013-07-30 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį bei reikalaudamas per 30 d. sumokėti 6630,24 Lt skolą, kurią sudaro 6030,09 Lt pagrindinė skola, 82,36 Lt palūkanos, 317,79 Lt delspinigiai, 200 Lt skolos administravimo mokestis (b.l. 9-10, 88). 2013-08-29 atsakovas UAB „Reikalavimas.Lt“ su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš UAB „Maxi logistics“ pagal 2012-03-14 sudarytą inventoriaus nuomos sutartį kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (b.l. 32-35). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Inventoriaus nuomos sutarties sąlygos nenumatė draudimo atsakovui UAB „RG Consulting“ perleisti reikalavimo teises pagal inventoriaus nuomos sutartį, priešingai, ieškovas pasirašytinai patvirtino ir sutiko, jog jo laiku neapmokėtos sąskaitos būtų perduodamos skolų išieškojimo bendrovėms ir nuomotojas perleistų tretiesiems asmenims reikalavimo teises į nuomininko skolą pagal sutartį (sutarties 5.4 punktas). Teismo vertinimu, ieškovo nuoroda į sutarties 11.9 punktą, kuri neva draudžia sutarties šalims perduoti savo teises pagal sutartį kitiems asmenims be kitos šalies raštiško sutikimo ar teisinio pagrindo tam, vertintina visos sutarties kontekste kaip bendroji, o ne specialioji norma.

Apeliantas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas. Apelianto nuomone, Inventoriaus sutarties 11.9 p. yra įtvirtinta sąlyga, kurioje numatytas draudimas atsakovui be rašytinio apelianto sutikimo perleisti reikalavimo teisę, todėl Reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia kaip sudaryta pažeidžiant imperatyvią CK 6.101 str. 1 d. Kolegija pasisako dėl apelianto nurodytų skundo argumentų.

Inventoriaus nuomos sutarties 5.4 punktas nustato, kad nuomininkas neatšaukimai sutinka, jog jo laiku neapmokėtos sąskaitos ir informacija apie jas būtų perduodama skolų išieškojimo bendrovėms ar kitiems tretiesiems asmenims administruoti. Nuomininkas taip pat neprieštarauja, jog Nuomotojas perleistų tretiesiems asmenims reikalavimo teises į Nuomininko skolą pagal šią sutartį. Sutarties 11.9 punktas nustato, kad nei viena iš šalių neturi teisės perduoti jokių savo teisių pagal šią sutartį tretiesiems asmenims be kitos šalies raštiško sutikimo ar teisinio pagrindo tam.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties 11.9 punktas yra bendroji, o ne specialioji norma yra laikytina pagrįsta ir atitinka sutarčių aiškinimo taisykles.

Siekiant kvalifikuoti ginčo santykį pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, būtina aiškinti šalių pasirašytos Inventoriaus sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra suformavęs aiškią ir nuoseklią sutarčių aiškinimo taisyklių praktiką. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutartinių santykių praktiką ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; 2012 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. S.–J. v. UAB „Avenire“, bylos Nr. 3K-3-302/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, aiškinant ir taikant CK 6.193 str. nuostatas, leidžia teigti, jog bet kuri civilinė sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai, atsižvelgiant į sutarties šalių tikruosius ketinimus, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, rūšį, jos esmę, šalių teisinį statusą, teisėtus lūkesčius, kurių realiai tikimasi, sudarant sutartį, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį, vykdant sutartį, bei į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškindamas šalių pasirašytos sutarties sąlygas teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad CK 6.156 str. įtvirtina sutarties laisvės principą, pagal kurį asmenys turi teisę laisvai apsispręsti tiek dėl konkrečios sutarties sudarymo, tiek ir dėl sudaromos sutarties konkrečių sąlygų turinio. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad šios sutarčių aiškinimo taisyklės aktualios, kai sutarties tekstas gali būti suprantamas nevienareikšmiškai, jei abejojama dėl sutartyje vartojamų sąvokų, turinčių kelias reikšmes, turinio ir kt. Nagrinėjamu atveju, šalys 5.4 punktu susitarė, kad Nuomininkas neprieštarauja, jog nuomotojas perleistų tretiesiems asmenims reikalavimo teisės į Nuominko skolą, taigi, ši sutarties sąlyga yra visiškai aiški, remiantis sisteminiu ir tarpusavio sutarties nuostatų aiškinimu ji yra specialioji sąlyga 11 straipsnio 9 punkto atžvilgiu. Nesutiktina su apelianto skundo argumentu, kad sutartis turi aiškinama jo kaip prisijungusios šalies naudai, kolegija pažymi, kad šiuo atveju nuomos sutartis buvo sudaryta tarp dviejų lygiaverčių juridinių asmenų, profesionalių verslininkų, todėl šis sandoris savo esme buvo komercinis tiek vienai, tiek ir kitai sandorio šaliai. Remiantis sutarties 11.1 punktu šalys patvirtina, kad šią sutartį parengė abi Šalys kartu, o ne viena kuri šalis be kitos dalyvavimo, bei kiekviena iš sutarties šalių turėjo galimybę prieš pasirašydama sutartį derėtis ir pasikonsultuoti su reikiamų sričių konsultantais. Todėl nepagrįstais laikytini skundo argumentai, kad apeliantas neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų ar jas keisti. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.101 str., nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Atsakovas patyrė 605 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą, šias išlaidas prašo priteisti remdamasis CPK 88 str. 1 d. 9 p. Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose expressis verbis įvardyta, kokios išlaidos priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kita vertus, šių išlaidų sąrašas, kaip toks, nėra baigtinis, nes, kaip yra nustatyta Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, gali būti priskiriamos ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos. Tai gali būti bet kokios su procesu susijusios išlaidos, kurių neapima CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktai. Asmuo, prašantis priteisti kitas būtinas bylinėjimosi išlaidas, turi įrodyti, kad jas patyrė, taip pat turi pagrįsti tiek jų būtinumą, tiek ir pagrįstumą. Atsakovas pateikė į bylą 2014 m. sausio 24 d. sutartį dėl teisinės pagalbos Serija VSI Nr. 469d., mokėjimo pavedimą, kad 605 Lt suma sumokėta VšĮ Paslaugų teikimo centras už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Taigi, atsakovas įrodė, kad jis prašomas priteisti išlaidas patyrė, šios išlaidos yra proporcingos, realios. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovui iš ieškovo priteistina 175.22 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB “Psyops Constructions” (į.k. 302677395) atsakovui UAB “Reikalavimas.Lt” (į.k. 302642184) 175.22 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.