- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-04
- Bylos Nr.
- 2-2192-775/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Trečiasis asmuo
- V. P., M. G., R. P., E. G.
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Vygaudas Molis, Vygaudas Molis Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovui, ieškovo atstovui advokatui Vygaudui Moliui, atsakovo įgaliotai atstovei J. R., tretiesiems asmenims V. P., M. G., nedalyvaujant tretiesiems asmenims R. P., E. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. G. patikslintą ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo, tretieji asmenys V. P., M. G., R. P., E. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo pripažinti D. G. V. P. šeimos nariu, vedančiu bendrą ūkį, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartį Nr. 201-9-270, į tose patalpose turinčių teisę gyventi asmenų sąrašą įtraukti ieškovą, priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 49-51).
Ieškovas ieškinyje, teismo posėdžio metu paaiškino, jog 1998-12-29 Kauno m. SĮ „Santakos butų ūkis" ir V. G. pasirašė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, kurioje patvirtinta, jog ieškovui ir jo šeimos nariams, neterminuotam naudojimui suteikiamos gyvenamosios patalpos esančios (duomenys neskelbtini) V. P. (buvusi G) bute gyveno su ieškovu D. G. ir kitu savo sūnumi M. G.. Kai buvo pradėta kalbėti apie kitą būstą, ieškovo mamos savivaldybės atstovai paprašė, kad ieškovas išsideklaruotų iš Grybausko 5-5, Kaune, kitokiu atveju ieškovo mama kito būsto negaus. Ieškovas neturėjo kitos išeities, todėl savo gyvenamąją vietą deklaravo sodų bendrijoje, tačiau ten realiai gyventi nebuvo įmanoma. 2009-04-03 Kauno miesto savivaldybė ir V. P. pasirašė savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartį Nr. 201-9-270. Sutartimi nuomotojas suteikia nuomininkei ir jos šeimos nariams neterminuotai naudoti 72,06 kv. m. bendrojo ploto 3 kambarių Savivaldybės gyvenamąją patalpą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi nuomininkas (V. P.), R. P. (sutuoktinis) ir M. G. (sūnus). D. G. 2007-01-25 Savivaldybės iniciatyva buvo išdeklaruotas iš (duomenys neskelbtini) Kaune, ir priregistruotas (duomenys neskelbtini), todėl sudarant bei pasirašant 2009-04-03 Sutartį Nr. 201-9-270 nebuvo įtrauktas į turinčių teisę gyventi nuomojamuose patalpose asmenų sąrašą, nors nuo 2009 m. gegužės mėn. iki šiol jis ten tebegyvena su savo mama, broliu ir patėviu, moka mokesčius, perka reikalingus daiktus, remontuoja butą už bendras lėšas, t.y. veda bendrą ūkį. Net ir susituokęs ieškovas pastoviai gyveno (duomenys neskelbtini), kadangi pas žmonos tėvus gyventi kelioms šeimoms nebuvo galimybių, ten net nebuvo patogumų. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl šios klaidos ištaisymo, tačiau atsakovas nieko netaisė, 2014-10-01 buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu deklaruoti ieškovo gyvenamąją vietą nurodytu adresu bei pakeisti nuomos sutartį. 2014-10-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius pateikė atsakymą dėl prašymo, kuriame pažymėjo, kad šiai teisei įgyvendinti prašoma atsakovui pateikti buto (duomenys neskelbtini), Kaune nuomininko ir pilnamečių šeimos narių sutikimus dėl D. G. gyvenamosios vietos deklaravimo minėtame bute, VĮ „Registrų centras" pažymą apie D. G. vardu turimą turtą bei užpildytą Gyvenamosios vietos deklaraciją. Taip pat informavo, kad Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.598 str. 1 d. ir 6.599-6.603 str. numatytais atvejais. 2014-12-22 ieškovui pateikus visus atsakovo reikalaujamus dokumentus buvo atsisakyta įregistruoti deklaruojamą ieškovo (D. G.) gyvenamąją vietą mamos (V. P.) nuomojamame bute ir pakeisti Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 201-9-270, įtraukiant D. G. kaip asmenį, turintį teisę kartu gyventi nuomojamuose patalpose. 2014-01-06 buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus atsakymas, kuriame nurodoma, kad klausimą dėl sutikimo deklaruoti V. P. pilnamečio sūnaus D. G. gyvenamąją vietą Kauno miesto savivaldybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini) galės spręsti ieškovui papildomai pateikus teismo sprendimą, kad D. G. yra V. P. šeimos narys. Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tai, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b. l. 64-69), su ieškiniu nesutiko, kadangi ieškovas nėra įrašytas į 2008-06-17 valstybės garantinį dokumentą Nr. 2613, taigi ieškovui nėra suteikta valstybės garantija, todėl ieškovas neįgijo teisės apsigyventi ginčo gyvenamosiose patalpose. Kadangi tariami ieškovo šeimos nariai (mama, patėvis, brolis) buvo pasirašytinai supažindinti su 2008-06-17 valstybės garantiniu dokumentu Nr. 2613, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymu Nr. A-1361, todėl laikytina, kad sutiko su tik jiems suteikiama valstybės garantija, nenurodė, jog jų šeimą sudaro dar ir ieškovas. Nei aukščiau nurodytos valstybės garantijos, nei įsakymo ieškovas neskundė teisės aktų nustatyta tvarka, vadinasi sutiko su jais. Kadangi ieškovas nebuvo gyvenamųjų patalpų Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomininku, todėl nebuvo įtrauktas į asmenų, kuriems priklauso valstybės garantija, sąrašą, todėl neįgijo teisės apsigyventi ginčo gyvenamosiose patalpose ir gauti nuomos kompensavimą, todėl teismui nusprendus tenkinti ieškinį, nėra aišku, kaip, jam būtų skaičiuojamas nuomos mokestis, už kurią buto dalį šis mokestis būtų skaičiuojamas ir kaip jis šiuos mokėtų. Ieškovo pateikti argumentai, kad ieškovui rūpinantis ginčo gyvenamosioms patalpoms, teikiant finansinę paramą remontuojant patalpas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo nuolatinį gyvenimą kartu su V. P. ir tuo labiau bendro ūkio vedimą. Byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovas mokėjo ginčo gyvenamųjų patalpų komunalinius mokesčius, kitaip prisidėjo finansiškai prie bendro ūkio vedimo, iš kurių būtų galima matyti, jog ieškovas nuolat prisideda prie bendro ūkio vedimo. Kadangi byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas išgyveno su ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininke V. P. jos nuomojamojoje gyvenamojoje patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus ir kartu su ja sudarė vieną šeimą, bendromis išlaidomis tvarkė bendrą namų ūkį, gerino būstą, mokėjo gyvenamųjų patalpų nuomos ir kitus komunalinius mokesčius, todėl atsakovas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovą V. P. šeimos nariu. Be to, ieškovas iki 2015 m. buvo vedęs E. G., todėl bendrą ūkį vedė su žmona, o ne su mama V. P.. Atsakovas prašė ieškovo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo M. G. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 94-95), nurodė, kad su ieškiniu sutinka, kadangi ieškovas kartu gyveno Grybausko g. 5-5, Kaune, o vėliau (duomenys neskelbtini), Kaune. Trečiasis asmuo palaikė ieškovo išdėstytas aplinkybes, patvirtino, kad jis su ieškovu ir mama V. P. gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune.
Trečiasis asmuo V. P. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 96-98), prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime, teismo posėdžio metu paaiškino, kad šeima veda bendrą ūkį, jos sūnus ieškovas gyvena kartu su ja nuomojamame būste, jos iniciatyva buvo pradėtas sūnaus teisių įgyvendinimo procesas. Savivaldybės atstovai liepė jos sūnui išsiregistruoti, kadangi jis turėjo nekilnojamojo turto ir dėl to V. P. nebūtų gavusi kito būsto.
Trečiasis asmuo R. P. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 92-93), nurodė, jog su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis sutinka, D. G. gyvena kartu V. P. išnuomotame būste, moka mokesčius, bendromis lėšomis veda bendrą ūkį. Trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti. R. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jis informuotas tinkamai (b. l. 146), neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui R. P. nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo E. G. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 106-107), nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Atsiliepime E. G. paaiškino, jog 1998-01-10 su ieškovu sudarė santuoką, po santuokos gyveno pas ieškovo tėvus. 2001-09-11 nusipirko sodo namelį, tačiau pastatai nebuvo pritaikyti gyvenimui, todėl jie ir toliau gyveno pas ieškovo šeimą, su jais vedė bendrą ūkį. 2009 m. ieškovo mama sudarė nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini), Kaune, buto, tačiau jau tada E. G. su ieškovu nesutarė, todėl su dukra buvo išsikėlusi pas savo šeimą. E. G. daugiau nei 5 metus neveda su ieškovu bendro ūkio, ieškovas liko gyventi su savo šeima.
Trečiasis asmuo E. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką ji informuota tinkamai (b. l. 148), atsiliepime išdėstė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui E. G. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas D. G. yra V. G. ir J. G. sūnus (b. l. 10, 11). Ieškovo mama V. G. 2008-08-07 sudarė santuoką su R. P. ir tapo P (b. l. 12, 13). V. P. savo gyvenamąją vietą nuo 2009-07-31 deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), šiuo adresu savo gyvenamąją vietą taip pat deklaravę R. P. ir M. G. (b. l. 70). Ieškovo D. G. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). V. G. 1998-12-29 su Kauno m. SĮ „Santakos butų ūkis“ sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nuomos (b. l. 16-18, 19). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-03-31 priėmė įsakymą dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) išnuomojimo 2008 m. birželio 17 d. valstybės garantinio dokumento Nr. 2613 turėtojams (b. l 30-31, 77-79). Nuomininkais įsakyme nurodyti V. P., R. P. ir M. G.. 2009-04-03 V. P. su Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriumi sudarė Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartį dėl gyvenamosios patalpos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini) nuomos, Sutartyje nurodyta, kad patalpoje turi teisę apsigyventi nuomininkas, R. P. (sutuoktinis) ir M. G. (sūnus) (b. l. 20-25, 26, 27-28). Tą pačią dieną buvo pasirašytas Savivaldybės gyvenamosios patalpos perdavimo ir priėmimo aktas (b. l. 29). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b. l. 32-33). 2014-10-01 D. G. atstovas advokatas Vygaudas Molis Kauno miesto savivaldybei pateikė prašymą registruoti D. G. deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ir pakeisti savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį bei į asmenų, turinčių teisę gyventi tose patalpose, sąrašą įtraukti D. G. (b. l. 34-35). 2014-10-28 Savivaldybė pateikė atsakymą į minėtą prašymą, nurodė, kokie dokumentai turi būti pateikti, kad asmuo galėtų deklaruoti gyvenamąją vietą, nurodė, kokiais CK straipsniais vadovaujantis galėtų būti pakeista nuomos sutartis (b. l. 36-37). 2014-12-29 Savivaldybė ieškovui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad dėl ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo nurodytu adresu bus sprendžiama, kai bus pateiktas teismo sprendimas pripažinti D. G. V. P. šeimos nariu (b. l. 38).
Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad ieškovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su E. G. (b. l. 112) priklauso žemės sklypas, sodo pastatas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 72, 73). 2015-01-07 UAB „Kauno ir komunalinis ir butų ūkis“ patikrino Kauno miesto savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) (b. l. 74), akte nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog bute gyvena V. P. ir sūnus M. G. (b. l. 75). Į bylą yra pateikti įrodymai apie V. P. gaunamą invalidumo/netekto darbingumo pensiją (b. l. 170), ieškovo gaunamą darbo užmokestį (b. l. 110, 111), taip pat pateiktos sąskaitos ir mokėjimo kvitai už įvairias statybines medžiagas (b. l. 150-157), radiatorius (b. l. 160-161), būsto, esančio (duomenys neskelbtini) draudimo polisas (b. l. 162-163) bei pinigų priėmimo kvitas už draudimą, kuris patvirtina, kad už ginčo būsto draudimą mokėjo D. G. (b. l. 164).
CK 6.588 straipsnio 2 dalis nustato, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka.
Ginčo buto pagrindinė nuomininkė V. P. yra ieškovo motina (b.l. 10,12). Byloje nustatyta, jog ieškovas pirmiausia su savo šeima, t.y. motina ir broliu, gyveno savivaldybės nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, o 2009 metais jai buvo suteiktos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip nuomininkui išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos. Kaip paaiškino tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo V. P., savivaldybės darbuotojų iniciatyva D. G. turėjo išsideklaruoti iš buto (duomenys neskelbtini) ir prisiregistruoti jo vardu registruotame sodo namelyje adresu (duomenys neskelbtini). Savivaldybės darbuotojai paaiškino, jei sūnus neišsideklaruos iš šio buto, V. P. iš viso išbrauks iš eilės butui gauti.
Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad ieškovas D. G., nors ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitu adresu, faktiškai gyveno ir tebegyvena ginčo bute (duomenys neskelbtini) Nuomininkė V. P. ir kiti šeimos nariai su tuo sutinka ir tai patvirtina. Ieškovas ir kiti šeimos nariai butu naudojasi ir jį išlaiko bendrai. Visi bute gyvenantys bute asmenys patvirtino, jog prieš įsikeliant į butą (duomenys neskelbtini) broliai D. G. ir M. G. savo lėšomis atliko buto remontą, nes motina pinigų tam neturėjo, ji yra pensininkė, gauna invalidumo pašalpą. Ieškovas visada turėjo darbą, gaudavo darbo užmokestį (b.l. 110-111). Buvo padarytas virtuvės remontas, kai kur dažomos sienos, armuojamos, šiltinamos balkono sienos iš lauko pusės. Tai patvirtina išlikę 2009-2011 m. ieškovo pirktų statybinių medžiagų sąskaitos faktūros (b.l. 150-157), taip pat 2014 m. pirktų prekių faktūros (b.l. 160-161), buto draudimo pinigų priėmimo kvitas (b.l. 162-164). Taigi, ieškovas kartu su kitais šeimos nariais atliko naujo buto remontą, ieškovas investavo savo lėšas ir darbą, t.y. su V. P. vedė ir veda bendrą ūkį, o tai patvirtinta, kad ieškovas bute gyvena nuomininko šeimos nario teisėmis, turi savo kambarį, kuriame yra jo daiktai ir baldai. Pažymėtina, jog jis nėra privatizavęs lengvatinėmis sąlygomis jokio kito buto.
CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.). Teismas pažymi, kad fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 str. 1 d., 2.16 str.). Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 3 str. 2 d., 5 str. 1 p., 9 str. 1 d. 8 p.), t. y. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų. Visgi gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 str. 1 d.), todėl nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Darytina išvada, kad aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Tuo labiau, kad Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R-18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 12 punkte nurodyta, jog asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyvena keliose.
Teismas atmeta atsakovo argumentą, jog vienu metu ieškovas buvo susituokęs ir turėjo savo šeimą, todėl negalėjo su motina vesti bendro ūkio, nes kaip paaiškino pats ieškovas, jo sutuoktinė turėjo sergantį tėvą, kurį reikėjo prižiūrėti, bet jos tėvų šeima gyveno Žemuosiuoe Šančiuose, ankštame bute, todėl ieškovui ten nebuvo vietos gyventi. Jis su žmona trumpai pabūdavo pas žmonos tėvus, tačiau pagrinde gyveno pas savo motiną ir čia vedė bendrą ūkį. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai – kaimynai N. V., G. S., S. Š.. 2015 m. liepos mėn. ieškovo santuoka nutraukta. Trečiasis asmuo E. G. savo atsiliepime patvirtino, jog nuo 2009 m. su D. G. prasidėjo nesutarimai, ji su dukra išsikėlė gyventi pas savo tėvus, nuo tada jie neveda bendro ūkio, o D. G. liko gyventi bute pas savo motiną (b.l. 107).
Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, ieškinys tenkintinas, ieškovas pripažintinas V. P. šeimos nariu, todėl nuomos sutartis keistina, ieškovą įtraukiant į patalpose turinčių teisę apsigyventi asmenų sąrašą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus atitinkamai paskirstytinos ir šalių byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas valstybei sumokėjo 41 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 7), už advokato teisines paslaugas sumokėjo 589,62 Eur (b. l. 138, 140), ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., šios sumos ieškovui priteistinos iš atsakovo, nors šis ir atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Valstybei iš atsakovo priteistinos teismo turėtos 11,34 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2; CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Pripažinti D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) šeimos nariu ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 201-9-270, D. G. įtraukiant į šiose patalpose turinčių teisę apsigyventi asmenų sąrašą.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, į. k. 188764867, D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 630,62 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, į. k. 188764867, valstybei 11,34 Eur (vienuolika eurų 34 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.