- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-71-174-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Stasys Valužis, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- E. B.
- Nukentėjusysis
- R.
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Petras Kontrimas Baudž. byla Nr. 1A–71-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2, 2.1.4.7.; 2.1.7.4.; 2.1.15.3.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2009 m. sausio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimo bausme šešiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto bei per 6 mėnesius atlyginti padarytą žalą.
Priteista iš E. B. 500 Lt R. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. spalio 28 d., apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), namo kieme, kilus tarpusavio konfliktui, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai R. J. į dešinės rankos alkūnę, padarydamas dešinės alkūnės-dilbio viršutinio trečdalio sumušimą, tai R. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad visas konfliktas kilo dėl to, jog V. N., būdamas neblaivus, tyčia jam matant pradėjo viešai įžeidinėti jo motiną J. P., vadindamas ir plūsdamas ją visokiais negražiais ir necenzūriniais žodžiais, garsiai, nepadoriai ją vadindamas ir sakydamas, kad jis su broliais ir seserim yra skirtingų vyrų. Be to, konflikto metu V. N. pradėjo prieš jo motiną smurtauti ir ją mušti. Be abejo, jis, gindamas savo motiną, įsikišo į konfliktą, tačiau ir pats buvo sumuštas. Tai patvirtina Mykolo Riomerio universiteto medicinos Klaipėdos skyriaus teismo eksperto pateikta išvada Nr. G 2256/07 (03), kurioje patvirtintas sužalojimo faktas ir konstatuota, jog sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, nuo V. N. suduotų smūgių į galvą apeliantui sutriko klausa. Dėl nurodytų faktų teisiamojo posėdžio metu jis pateikė priešpriešinį skundą kaltinant R. J. ir dėl sveikatos sutrikdymo, ir dėl šmeižimo, tačiau nepagrįstai jis buvo atmestas ir nenagrinėtas su R. J. skundu, nors jo skundas pateiktas teismui iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teigia, kad jo mama J. P. taip pat kreipėsi į medikus dėl sumušimo ir jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl sumušimo ji kreipėsi su skundu į teismą ir prašė V. N. iškelti baudžiamąją bylą. Tvirtina, kad Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl jo ir J. P. šeimos iškeldinimo iš J. P. nuomojamo gyvenamojo buto, nors R. J. netgi neturi reikalavimo teisės reikšti tokį ieškinį. Jai pradėjus gyventi jų name, prasidėjo nuolatiniai konfliktai.
Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas rėmėsi liudytojų parodymais, tačiau jo motinos J. P. parodymus įvertino kritiškai, nes ji yra jo mama, tačiau teismui jokių abejonių nesukėlė N. J., kuris yra nukentėjusiosios R. J. vyras, parodymai. Todėl visiškai neaišku, kuo remdamasis teismas įvertino vieno liudytojo parodymus kritiškais, o kitus teisingais. Be to, teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog liudytojas K. B., kuris asmeniškai pažįstamas su R. J., parodė, jog atsitiktinai važiuojant su mašina pro šalį matė konfliktą. Šis asmuo negalėjo matyti, kas vyko, nes konflikto vietoje jo nebuvo, o važiuoti pro šalį jis negalėjo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes konflikto metu nieko nemušė, o netgi pats buvo sumuštas. Be to, konfliktas įvyko dėl to, jog jis turėjo apginti mušamą savo motiną. Tvirtina, kad konflikte dalyvavo keturi asmenys, todėl neaišku, kas galėjo tuos sužalojimus R. J. padaryti. Neteisėti V. N. ir R. J. veiksmai, nuolatiniai užgauliojimai ir įžeidinėjimai išprovokavo tokį apelianto elgesį. Be to, pirmas mušti jo motiną pradėjo V. N., todėl jie buvo priversti gintis. Nieko nebūtų atsitikę, jei pati R. J. nebūtų puolusi kištis ir konfliktas tarp jo ir V. N. būtų išsisprendęs be jos.
Apeliantas nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu. Nesutinka su nukentėjusiosios R. J. teiginiais, jog šio konflikto metu jai prasidėjo priešlaikinio gimdymo požymiai ir vaikas gimė nesusiformavęs ir išsivystęs, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių sukeltas pasekmes. Nesant jokių įrodymų, teismas civilinį ieškinį turėjo atmesti.
Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl kaltės
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai E. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 140 str. 1 d. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkta pakankamai E. B. kaltę patvirtinančių įrodymų. Tokie įrodymai yra nukentėjusiosios R. J., liudytojų V. J., J. N., K. B. parodymai, specialisto išvada G 253/08 (03), Kretingos rajono apylinkės prokuratūros nutarimas.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp E. B. ir R. J. buvo konfliktas. Šios aplinkybės apeliantas neneigia. Tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo aplinkybes, kad ir jis pats buvo sužalotas, jis buvo užgauliojamas, įžeidinėjamas ir pan. Apeliantas taip pat nurodo, kad šioje byloje nebuvo nagrinėjamas priešpriešinis kaltinimas, nes buvo nutarta atsisakyti nagrinėti jo priešpriešinį kaltinimą. Kadangi jis neatvyko į teismo posėdį, todėl buvo laikyta, kad priešpriešinio kaltinimo jis atsisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši baudžiamoji byla išnagrinėta tik E. B. pateiktų kaltinimų apimtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo vertinti nuteistojo kaltinimų R. J..
Nukentėjusioji R. J. ir liudytojas V. J. patvirtino, kad į kiemą atėjus J. P. ir E. B., J. P. užsipuolė V. N.. Tada nukentėjusioji bandė juos išskirti. Tuo metu E. B. puolė R. J., tempė ją, spyrė koja, todėl jie iškvietė policiją. (b. l. 42–43). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. N. patvirtino, kad pro savo namų langą, esantį antrame aukšte, matė, kaip E. B. spyrė koja R. J. (b. l. 43). Liudytojas K. B. taip pat patvirtino matęs muštynes: jis važiuodamas išgirdo didelį triukšmą, o po to, nuėjęs į kiemą, matė, kaip E. B. spardė R. J. (b. l. 43–44).
Iš specialisto išvados Nr. G 253/08 (03) nustatyta, kad R. J. iš medicininių dokumentų nustatytas dešinės alkūnės - dilbio viršutinio trečdalio sumušimas. Sužalojimą galėjo patirti nurodytu 2007-10-28 pavakario metu. Rankos sumušimas – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 4). Kretingos rajono apylinkės prokuratūros 2008-04-28 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 69-1-00440-07 patvirtina, kad kitą dieną po įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. J. sužalojimo.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nuoseklūs ir iš esmės atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes. Ji išsamiai parodė įvykio aplinkybes, nustatyto sužalojimo padarymo mechanizmą. Šias aplinkybes tiesiogiai patvirtina specialisto išvada, liudytojų parodymai. Be to, nukentėjusioji iš karto po įvykio kreipėsi į Kretingos ligoninės Priėmimo skyrių, apie įvykį pranešė policijai. Tokias aplinkybes patvirtina Kretingos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl teisėjų kolegija tiki tokiais nukentėjusiosios bei minėtų liudytojų parodymais, nelaiko juos išgalvotais ar neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių.
Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu neigė spyręs nukentėjusiajai, tvirtino, kad jis nežino, kaip pas nukentėjusiąją atsirado sužalojimai. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistasis jau kitaip aiškina įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad jis gynė savo mamą bei pats buvo sumuštas. Jis ir jo mama buvo įžeidinėjami ir užgauliojami. Nurodo, kad šios aplinkybės išprovokavo tokį jo elgesį, tačiau savo elgesio bei padarytų veiksmų nedetalizuoja. Nurodo, kad konflikte dalyvavo 4 žmonės, todėl apeliantas nežino, kas sužalojo nukentėjusiąją.
Apylinkės teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, pagrįstai atmetė nuteistojo bei liudytojos J. P. parodymus, nes jie neatitinka bylos aplinkybių. Be to, apelianto parodymai nenuoseklūs, nes apeliaciniame skunde nurodo kiek kitokias įvykio aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo versiją dėl gynybos nuo tiesioginio tariamo R. J. kėsinimosi į jo mamą ar jį patį. Iš nustatytų aplinkybių aiškiai matyti, kad pirminis konfliktas kilo tarp V. N. ir J. P., tuo tarpu nukentėjusioji bandė išskirti konfliktuojančius kaimynus. Todėl gynybos atveju E. B. turėjo gelbėti savo mamą nuo V. N. veiksmų, o ne nuo R. J.. Tuo tarpu liudytojai J. N. ir K. B. patvirtino matę, kaip apeliantas spyrė nukentėjusiajai. Be to, apeliantas galėjo ginti savo mamą nuo tariamo R. J. puolimo kitokiu būdu, o ne spirdamas koja. Akivaizdu, kad spyris koja moteriai labiau yra puolimo nei gynybinio pobūdžio. Todėl E. B. parodymus apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai, jais nesivadovavo nustatant jo kaltę, atitinkamai juos vertino kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos būdą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad E. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Apeliacinio skundo argumentai dėl K. B. parodymų kaip neatitinkančių tikrovės taip pat nepagrįsti. Jis parodė, kad nuėjęs į kiemą pamatė muštynes. Todėl šiuo atveju neturi jokios reikšmės apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis neturi teisės vairuoti automobilį. Be to, kaip minėta anksčiau, nustatytas įvykio aplinkybes patvirtino ne tik šis liudytojas, bet ir tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja J. N..
Dėl civilinio ieškinio
Neturtinės žalos turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, taip pat sutinka ir su apylinkės teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu.
Įvykio metu nukentėjusioji buvo sužalota, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl neabejotinai jai padaryta neturtinė žala. Apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiosios priešlaikinio gimdymo ir su tuo susijusių pasekmių atmestini. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, į šias aplinkybes neatsižvelgė, nes tokių aplinkybių privatus kaltintojas teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino įrodymais, manė, kad jie yra nepakankami. Todėl apeliacinės instancijos teismas į šiuos skundo argumentus neatsižvelgia.
Apylinkės teismas, nustatydamas žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į nukentėjusiajai nustatytą sužalojimą mastą. Ji buvo sužalota tyčiniais nuteistojo veiksmais, kurie padaryti prieš moterį. Vis dėlto konkrečiai tokios neturtinės žalos kiekiniais piniginiais matais susumuoti ar kitokiu būdu suskaičiuoti neįmanoma. Todėl įstatymo numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti patirtą tokią žalą. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Todėl teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarinius, taip pat nuteistojo turtinę padėtį. Be to, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kodėl priteistas civilinio ieškinio dydis turėtų būti atmestas, išskyrus aplinkybes, į kurias apylinkės teismas neatsižvelgė. Į visus anksčiau minėtus žalos dydžio nustatymo kriterijus apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė. Atitinkamai teisėjų kolegija, įvertindama aptartų kriterijų visumą, mano, kad apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką, todėl nekeistinas.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutari a:
nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.