- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-1275-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00147-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- J. V. V.
- Ieškovas
- E. J.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1275-538/2014
NUTARTIS
2014 m. lapkričio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. V. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui J. V. V. dėl laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. J. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. J. V. 1752,47 Lt laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų, 1396,02 Lt išlaidų, susijusių su gydymu ir priežiūra, 4642,91 Lt piniginę kompensaciją už slaugą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mirus šalių seseriai D. P. V., atsakovas V. J. V. visiškai neprisidėjo prie sesers D. P. V. laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų, nors paveldėjo dalį mirusiosios turto. Mano, kad atsakovas V. J. V. turi pareigą atlyginti dalį laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų, mirusiosios slaugos ir priežiūros išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.59 str. (duomenys neskelbtini) mirė D. P. V., šalių sesuo. Jai esant gyvai, ieškovė slaugė ir rūpinosi ja. 2011-04-20 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi mirusiajai buvo nustatyta rūpyba, o rūpintoja paskirta ieškovė E. J.. Mirus D. P. V., laidotuvėmis rūpinosi ieškovė E. J., dėl to patyrė laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų. Laidotuvių organizavimas yra skubus veiksmas, todėl artimieji siekiantys prisidėti prie organizavimo turi patys pasisiūlyti ir nelaukti derybų rezultato. Mano, kad atsakovas V. J. V. turi moralinę pareigą atlyginti ieškovei E. J. dalį jos turėtų išlaidų, susijusių su mirusiosios D. P. V. išlaikymu, priežiūra, slauga ir laidojimu, nes paveldėjo dalį mirusiosios turto.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-04-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. J. V. 1434,38 Lt laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų, 43 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei E. J.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės E. J. 200 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui V. J. V.. Priteisė iš ieškovės E. J. ir atsakovo V. J. V. po 18,70 Lt korespondencijos siuntimo išlaidų valstybei. Nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta, kad šalys ieškovė E. J., atsakovas V. J. V. ir mirusioji D. P. V. yra brolis ir seserys. Po D. P. V. mirties, šalys lygiomis dalimis paveldėjo jos turtą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės E. J. reikalavimo dalis dėl turto palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų yra iš dalies pagrįsta, todėl tenkino atsižvelgiant į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remiantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais. Teismas padarė išvadą, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t.y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo V. J. V. patvirtinimą, kad jis neprisidėjo prie mirusiosios ir turto palikėjos D. P. V. laidojimo išlaidų, priteisė ½ dalis ieškovės E. J. turėtų laidojimo išlaidų pagal pateiktus dokumentus: laidojimo prekės ir paslaugos – 2894 Lt (b. l. 12), muzikos paslaugos 550 Lt ir išlaidos gėlėms 66,12 Lt ir 82,64 Lt (b. l. 13), bei 940 Lt gedulingų pietų išlaidų (b. l. 14), iš šių išlaidų bendros sumos išskaičiavus ieškovės E. J. gautą ir panaudotą 1664 Lt laidojimo pašalpą. Netenkintino reikalavimo dėl laidojimų išlaidų dalies: dėl aukos bažnyčiai ir kuro išlaidų, nes bažnyčios išlaidų dokumentų nepateikta, o kuro išlaidų nelaikė tiesiogiai su D. P. V. laidotuvėmis ar kapo priežiūra susijusios išlaidos. Netenkino ir kitos ieškinio reikalavimo dalies dėl kapo išlaidų, nes atsakovas V. J. V. tai pat yra panaudojęs asmeninių D. P. V. kapo priežiūros išlaidų ir tai patvirtino rašytiniais įrodymais, be to, ieškovė E. J. šios aplinkybės neneigia (b. l. 77-78). Netenkino ieškinio reikalavimo dalies dėl D. P. V. priežiūros ir su tuo susijusių kitų išlaidų atlyginimu ir kompensavimu, nes ieškovė E. J. 2011-04-20 teismo nutartimi buvo paskirta D. P. V. rūpintoja, rūpinosi ja ir prižiūrėjo tam naudodama D. P. V. asmenines lėšas, gaunamą Valstybės paramą, bei kitaip rūpintinės naudai ir interesais naudodama jos turtą (b. l. 14-15).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. V. V. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-17 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo J. V. V. buvo priteista 1434,38 Lt laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų, 43 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei E. J. ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti visiškai ir priteisti visas atsakovo atstovavimo išlaidas. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė neinformavo atsakovo apie Palangos miesto apylinkės teismo 2011-04-20 nutartį, kuria šalių sesers D. P. V. rūpintoja buvo paskirta ieškovė E. J.. Ieškovė, sutikdama būti sesers rūpintoja, priėmė visas rūpintojo pareigas, kurias ji vykdė iki pat sesers mirties ir netgi po jos mirties, tačiau nuostolių atlyginimo klausimas iškilo tik po to, kai atsakovas pagal įstatymą paveldėjo mirusios sesers P. D. V. ½ dalį turto. Taip pat ieškovė visas išlaidas, susijusias su D. P. V. rūpyba, darė savo nuožiūra, taip pat ir laidojimo išlaidų nederino su atsakovu, nors atsakovas dalyvavo sesers P. D. V. laidotuvėse. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė fotonuotraukas, kuriose yra užfiksuota gyvenamosios patalpos, kurioje iki mirties gyveno šalių sesuo P. D. V., vaizdai. Iš fotonuotraukų yra akivaizdu, kad ši patalpa buvo ypatingai netvarkinga, nes matyti patalpoje išmėtyti įvairūs namų apyvokos daiktai, o tai parodo, kad D. P. V. buvo prižiūrima netinkamai, todėl darytina išvada, kad ieškovė netinkamai vykdė rūpintojo pareigas pagal teismo 2011-04-20 nutartį. Ieškovės pareiga buvo visiškai rūpintis seserimi, t. y. ji turėjo teisę disponuoti sesers turtu bei pareigą padengti visas sesers laidojimo išlaidas, kadangi piniginių lėšų santaupas šalių sesuo D. P. V. laikė ne banko įstaigoje, tačiau savo gyvenamojoje vietoje. Ieškovė neįrodė savo patirtų išlaidų, susijusių su sesers D. P. V. slauga, priežiūra, gydymo paslaugų teikimu, vaistų pirkimu, jos laidojimu ir kapo priežiūra, kadangi ieškovė, vykdydama sesers rūpybą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2011-04-20 nutartį, disponavo sesers D. P. V. turtu, tačiau nepateikė detalios ataskaitos, kuri patvirtintų mirusiosios D. P. V. panaudoto turto ir / ar piniginių lėšų balanso.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. J. prašo netenkinti atsakovo V. J. V. apeliacinio skundo ir palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-17 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai laikė, kad ieškovės E. J. reikalavimo dalis dėl turto palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, yra iš dalies pagrįsta, todėl tenkino atsižvelgiant į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remiantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais. Teismas teisingai padarė išvadą, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t.y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje kilo ginčas dėl mirusiosios priežiūros ir išlaikymo iki jos mirties, laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų, kurias patyrė ieškovė E. J.. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad ieškovė neįrodė išlaidų dydžio, todėl ieškinys turi būti atmestas visiškai. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais.
Byloje nustatyta, kad po D. P. V. mirties, šalys lygiomis dalimis paveldėjo jos turtą (b. l. 122-135). E. J. pateikė turėtas D. P. V. laidojimo išlaidas: laidojimo prekės ir paslaugos – 2894 Lt (b. l. 12), muzikos paslaugos 550 Lt, išlaidos gėlėms 66,12 Lt ir 82,64 Lt (b. l. 13), 940 Lt gedulingų pietų išlaidos (b. l 14). Palangos miesto 2011-04-20 nutartimi D. P. V. buvo nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta E. J. (b. l. 74-75). V. J. V. išleido 737 Lt kapo priežiūrai (b. l. 77-78).
Ginčo dėl netenkintų ieškovės reikalavimų dėl laidojimų išlaidų dalies: dėl aukos bažnyčiai ir kuro išlaidų, dėl kapo išlaidų, dėl D. P. V. priežiūros ir su tuo susijusių kitų išlaidų atlyginimo ir kompensavimo nėra, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 320 str. 2 d.).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirusio fizinio asmens teisių ir pareigų perėjimą jo įpėdiniams reglamentuoja CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos. Pagal jose įtvirtintą teisinį reglamentavimą įpėdinio teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovės reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra jos, ne kaip palikėjo kreditorės, bet kaip įpėdinės kreditorės, reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-482/2010). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju ginčas turėjo būti spręstas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/201 yra konstatavęs, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remdamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendė, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas.
CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė šias laidojimo išlaidas: laidojimo prekės ir paslaugos – 2894 Lt (b. l. 12), muzikos paslaugos 550 Lt, išlaidos gėlėms 66,12 Lt ir 82,64 Lt (b. l. 13), 940 Lt gedulingų pietų išlaidos (b. l 14), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pusę šių išlaidų priteisė atsakovui, minusavus ieškovės gautą ir panaudotą 1664 Lt laidojimo pašalpą (CPK 178 str., 185 str., CK 5.59 str. 2 d. 1 p.).
Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantui nebuvo žinoma, kad atsakovė paskirta rūpintoja, kad D. P. V. buvo netinkamai prižiūrėta ir kt. nesusiję su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jų pasisakyti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.