- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- 2S-251-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- Valentinui A
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-251-755/2018
teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00918-2017-9
2018 m. vasario 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-269-434/2018 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui Valentinui A. G. dėl išlaidų, padarytų bendro turto remontui, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. L. prašė priteisti iš atsakovo V. A. G. 33 765,27 Eur išlaidų, padarytų bendro turto remontui, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodydama, kad yra 45 procentus darbinga, gauna tik 100 Eur dydžio invalidumo pašalpą, niekur nedirba, kito turto neturi ir kitų pajamų negauna.
Žemesnės instancijos teismas
2. Biržų rajono apylinkės teismas (dabar – Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai) 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino ir įpareigojo ją iki 2018 m. sausio 20 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismas konstatavo, kad pagal pateiktus duomenis nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovės turtinė padėtis yra sunki ir dėl to būtina atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2018 m. sausio 2 d. pateikė teismui prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio likusios dalies sumokėjimo, o tokio prašymo nepatenkinus – žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad žyminio mokesčio sumokėti nėra pajėgi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2018 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paliko nenagrinėtu, o prašymo dėl jo sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo netenkino.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinį privalo apmokėti iš viso 975 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau apmokėjo tik 100 Eur. Ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo jau buvo išspręstas 2017 m. gruodžio 19 d. teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Teismas atsižvelgė į ieškinyje nurodomas aplinkybes apie tai, kad ieškovė bendro su atsakovu turto remontui iš viso išleido 67530,54 eurus, t. y. labai didelę pinigų sumą, kas, teismo vertinimu, neleidžia spręsti, jog jos turtinė padėtis yra sunki. Pažymėjo, kad su šiuo prašymu ieškovė pateikė išrašus iš banko sąskaitų, tačiau šie išrašai pateikti tik už labai trumpą laikotarpį: trys išrašai už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d., o sąskaitos, kurioje yra 521,59 Eur likutis, tik už vieną dieną. Todėl tokie ieškovės papildomai pateikti teismui duomenys nepaneigia teismo jau anksčiau padarytos išvados, kad ji disponuoja didelėmis piniginėmis lėšomis. Teismo nuomone, šios aplinkybės nesudaro pagrindo ieškovės atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti.
7. Nurodo, kad įstatymai nedraudžia kelis kartus kreiptis su prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pateikti naujus įrodymus. Todėl teismo išvada, kad šis klausimas negali būti sprendžiamas naujai, nepagrįsta.
8. Teigia, jog, priešingai teismo argumentams, pati ieškinio reikalavimo suma neapsprendžia asmens, teikiančio reikalavimą, turtinės padėties ieškinio pateikimo metu. Šiuo atveju ji namą remontavo ilgą laiką, tačiau dabar lėšų nebeturi, santaupų ir kito turto taip pat neturi. Taigi, turtinė padėtis ieškinio pateikimo metu yra sunki, dėl ko yra pagrindas atleisti ją nuo žyminio mokesčio ar jo sumokėjimą atidėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo bei dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
12. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
13. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).
14. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo turtinę padėtį. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad apeliantė iš esmės yra teisi, teigdama, jog įstatymai nedraudžia kelis kartus kreiptis su prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atitinkamai pateikiant naujus įrodymus. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino ir įpareigojo ją sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (b. l. 20). Šios teismo nutarties ieškovė neskundė, t. y. sutiko su teismo išvadomis. 2018 m. sausio 2 d. ji pateikė pakartotinį prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį arba dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo (b. l. 23). Prie pakartotinio prašymo papildomai pateikė pažymas iš bankų (b. l. 24-27), tačiau nenurodė naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad jos turtinė padėtis po Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. priimtos nutarties priėmimo pasikeitė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pakartotiniame prašyme išdėstytus argumentus ir pridėtus įrodymus, pagrįstai pripažino, jog ieškovė pareiškė tapatų prašymą, kuris jau buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi ir kurios ji neskundė. Pažymėtina, kad ieškovės papildomai pateiktos pažymos iš bankų yra tik už trumpą laikotarpį (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d.), tuo tarpu pagal pirminio prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio likusios dalies sumokėjimo laikotarpį sąskaitų likučiai nesimato, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog pateikti įrodymai vertintini kaip naujas pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio likusios dalies sumokėjimo.
15. Pagal CPK 84 straipsnį, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys tokio prašymo pagrįstumą. Vadinasi, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą ir būtinybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka pačiam to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei aplinkybė, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis ieškinio pateikimo metu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku ši situacija gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus ar sukaups reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaidų, padarytų bendro turto remontui, priteisimo iš atsakovo. Nustatyta, jog už ieškinį mokėtinas 975 Eur žyminis mokestis, iš kurio 100 Eur dalį ieškovė apmokėjo. Tai reiškia, jog liko nesumokėta 875 Eur žyminio mokesčio dalis, kurio mokėjimą apeliantė prašo atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.
17. Apeliantė, prašydama atidėti žyminio mokesčio dalies (875 Eur) sumokėjimą, nurodė, jog jos turtinė padėtis yra sunkti, per mėnesį gauna 111 Eur invalidumo pensiją, santaupų neturi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, šie apeliantės argumentai yra pagrįsti. Nesutiktina su teismo argumentacija, kad iš esmės vien tai, jog ieškovei bendro su atsakovu turto remontui iš viso išleidus 67 530,54 Eur, negalima daryti išvados, kad jos turtinė padėtis yra sunki. Tai, kad ieškovė investavo dideles pinigų sumas į namo remontą, negali būti pagrindas atmesti jos prašymą, susijusį su žyminio mokesčio atidėjimu.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia apeliantės nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki tam tikro laiko surinkti reikiamą sumokėti sumą. Atsižvelgiant į apeliantės finansines galimybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės yra objektyviai ribojama ieškovės teisė kreiptis į teismą.
19. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliantės pateiktais duomenimis bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, yra pakankamas pagrindas atidėti dalies mokėtino žyminio mokesčio – 875 Eur sumokėjimą už ieškinį iki teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartis keistina, atidedant dalies (875 Eur) žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, kitą nutarties dalį paliekant nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti, pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartį, atidedant ieškovei L. L. dalies mokėtino žyminio mokesčio (875 Eur) už ieškinį sumokėjimą iki procesinio sprendimo dėl ginčo esmės byloje priėmimo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.