Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-11-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-354-906/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-09
Bylos Nr.
A2.6.-354-906/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svajūnas Bliudsukis
Pažeidėjas
J. Š.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-354-906/2015Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00309-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.; 2.7.4.3.; 2.14.5.
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 9 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjas Svajūnas Bliudsukis,sekretoriaujant E. R.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. Š. ir atstovui adv. R. L.,

teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK atstovui E. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, a.k. (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini) ku, turinčio (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedusio, gyv. (duomenys neskelbtini) , neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 5 d. Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK patrulis V. B. surašė J. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 84P-39723205-15, kuriame nurodė, kad J. Š. 2015-10-05, 20.15 val. Skuodeė ties Basanavičiaus g. 1, vairavo automobilį VAZ 21063, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,94 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Vairuotojas nepateikė nustatytos formos dokumento patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemonę, nes su savimi jo neturėjo, bei nepateikė privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros dokumento. Pažeidimai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį. P. K. eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 150 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 14, 16 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. teismo posėdžio metu nepripažino kaltės, teigia nevairavęs transporto priemonės. Tą vakarą su draugais D. G., N. B. ir S. K. važiavo iš Aleksandrijos k. į Skuodą. Už vairo sėdo D. G.. Įvažiavus į Skuodą, Skuodo centre, prie pirmo šviesoforo automobilis užgeso. Gatvių pavadinimų nežino. Visi išlipo ir stumti. D. G. sėdėjo už vairo. Jam nepavykus užvesti, už vairo sėdo S. K.. Pastūmus automobilį toliau, jis užsivedė, tada vėl už vairo persėdo D. G.. S. K. sėdo į galą, aš į priekį ir nuvažiavo link policijos komisariato. Prie policijos komisariato juos sustabdė. Už vairo buvo D. G.. Jis sėdėjau priekinėje keleivio sėdynėje. Nežino dėl ko sustabdė. Vairuotojo dokumentų neprašė, priėjo pareigūnas prie jo, paėmė už rankos ir nusivedė į komisariatą. Kitas pareigūnas priėjo prie vairavusiojo, jo dokumentų neprašė. Iš jo paėmė paaiškinimą, pripažino, kad 5 sekundes sėdėjau už vairo. Taip jam liepė rašyti, nes sakė, kad bus blogiau, uždarys į areštinę. Paaiškinimą rašė pareigūnas, paskui davė perskaityti. Teigia jis skaitęs po kuo pasirašė, bet išsigando, nes sakė, kad jam bus blogiau, kad padarys jam didelį girtumą. Negali pasakyti, kuris pareigūnas taip sakė. Protokole yra tik jo parašas. Iš tos vietos, kur stūmė automobilį, matosi policijos komisariatas. Stovinčių pareigūnų nematė, atstumas galėjo būti 50-60 m. nuo policijos komisariato iki sankryžos. Tuo metu buvo apie 20:15 val., gatvė apšviesta šviestuvais tik prie pat sankryžos. Apsirengęs buvau tamsiais rūbais. Kai policininkai sustabdė, keleiviai nebuvo išlaipinti ir pakviesti į policiją ir paaiškinimų nedavė. Į policiją ėjo tik jis ir D. G.. Paaiškinimą rašė jau po protokolo surašymo. Būdamas girtas dėliojo parašus. Pareigūnas garsiai kalbėjo ką rašė, teigia negalėjęs prieštarauti, nes vis kartojo, kad „uždarysim ir darysim taip, kaip mums reikės“.

Liudytojas pareigūnas V. B. paaiškino, kad J. Š. žino tik iš darbinės veiklos, asmeniškai nepažįsta. Jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tą vakarą ir dirbu su A. K., išėję iš policijos komisariato link tarnybinio automobilio, pastebėjo, kad Vilniaus g. netoli šviesoforo stumiamas automobilis. Stabtelėjo ir žiūrėjo. Kažkas tuo metu sušuko „policija“. Automobiliui pasisukus link jų, sankryžoje, išgirdo, kaip užsivedė. Iš automobilio išlipo vienas asmuo ir įsėdo kitas. Išlipęs asmuo, priėjo prie automobilio galo, o kitas įsėdo už vairo ir privažiavo prie jų. A. K. priėjo prie asmens, kuriam jis surašė protokolą. Tas asmuo ėjo keliu iš paskos automobiliui. Į vairuotojo vietą įsėdo kitas asmuo. Nežino, kodėl tas asmuo nebuvo įlipęs į automobilį. Automobilį stūmė gal dvi merginos ir vienas jaunuolis. Bet ar tikrai stūmė, negali pasakyti dėl atstumo. Kai pasuko į Basanavičiaus g., tada įsėdo kitas asmuo. Nuo sankryžos dar stūmė 10-15 m., tada automobilis užsivedė. Iš vairuotojo vietos išlipo asmuo, kuriam surašytas protokolas. Į vairuotojo vietą įsėdo stambesnio kūno sudėjimo žmogus. Išlipęs iš vairuotojo vietos, asmuo nuėjo už automobilio galo. Iš galo atėjo kitas asmuo, ir atsisėdo į vairuotojo vietą. Žmonės vizualiai skyrėsi. Lauke dar buvo dvi merginos ir vienas vaikinas. Kai sustabdė automobilį jame buvo tik vienas vairuotojas, kuris buvo neseniai įsėdęs. Iš jo buvo paimtas paaiškinimas, kaip ir iš kito vairavusio. Vairuotojas nebuvo patikrintas alkotesteriu, tik buvo paprašytas vairuotojo pažymėjimas. Pažeidimas buvo įformintas Policijos komisariate, budėtojų dalyje. Budėtojų dalis policijoje yra filmuojama. Jis surašė ATP protokolą, po to paėmė asmens paaiškinimą. Paaiškinimo savo ranka nerašė, nes teigė, kad yra neblaivus, sakė, kad aš geriau surašys. Tarnybinis pranešimas buvo surašytas po ATP protokolo surašymo. Tarnybinį pranešimą rašė jis pirmas. Tarnybinio protokolo esmė nedaug skyrėsi, todėl tarnybiniai pranešimai yra panašūs. Teigia, kad instrukcijos nedraudžia apklausti neblaivų asmenį, nes jis suprato savo veiksmus, nesipriešino. Asmeniui niekas negrasino, nemušė jo, nesiūlė pasėdėti areštinėje.

Liudytojas pareigūnas A. K. paaiškino, kad J. Š. žino tik iš matymo. Tą dieną su V. B. pradėję darbą. Išėjo iš policijos komisariato link tarnybinio automobilio ir išgirdo triukšmą. Pastebėjo, kaip būrys jaunuolių stumia mašiną. Įdėmiai stebėjo, pamatė, kaip išlipo jaunuolis iš mašinos ir į jo vietą įsėdo kitas jaunuolis – vyriškis. Įsidėmėjo išlipusįjį iš aprangos, todėl pasikvietė į policijos komisariatą. Automobilį pastebėjo ties sankryža, atstumas galėjo būti 60-80 m. Buvo būrys žmonių gal 4, tiksliai nepamena. Vieta apšviesta, tamsus paros metas. Automobilis „žigulis“, šviesios spalvos. Nežinau keli stūmė, tik pastebėjau faktą, kad pasikeitė vairuotojai įsukant į Basanavičiaus g. Automobilį užstūmė ir iki jų jis važiavo trūkčiodamas. Kai stūmė, ties sankryža, neužsivedė, tik paskui, jau po pasikeitimo. Negali pasakyti, ar automobilis važiavo savo eiga. Stebėjo išlipusį vaikiną pagal aprangą, buvo juoda striuke, neaukštas, užėjęs už automobilio galo, įsimaišė į kitų žmonių būrį per vidutį. Iš kitų asmenų išsiskyrė, nes buvo žemesnis. Kitas, aukštesnis ir stambesnis, atsisėdo už vairo, tada stūmė toliau, automobilis neužsivedė. Priėjo prie automobilio abu su kolega. Kolega prie vairuotojo, o jis nuėjau už automobilio galo prie asmens, kurį įsidėmėjo. Stabdant kitų žmonių automobilyje nebuvo. Su kitais stūmusiais automobilį jis nebendravo. ATP protokolą surašė kolega.

Pažeidėjas orientavosi aplinkoje, atsakinėjo į klausimus. Pradžioje ginčijosi, kad nevairavo. Kis buvo išėjęs parūkyti, kai grįžau sužinojo, kad asmuo pripažino vairavęs 5 sekundes. Apklausinėti asmenį su vidutiniu girtumu instrukcija leidžia, jeigu asmuo adekvatus. Kaip kolega jo klausinėjo, jis negirdėjo. Patikslino, kad J. Š. vairavo stumiamą automobilį, automobilis nebuvo užsivedęs, kol jis sėdėjo už vairo. Kodėl tarnybiniame pranešime rašė, kad J. Š. vairavo, kol automobilis užsivedė negalėjo atsakyti. Tarnybiniai pranešimai identiški, nes su kolega abu dalyvavom procese, kaip gali būti kitoks? Rašė ant kolegos šablono, truputį pakeisdamas.

Liudytojas D. G., parodė, kad J. Š. yra jo draugas. Važiavo kartu iš Aleksandrijos į Skuodą. Kartu važiavo J. Š., S. K. ir N. B.. Vairavo jis „LADA“ automobilį. J. Š. tą dieną tą automobilį buvo nusipirkęs. J. Š. buvo išgėręs ir nevairavo. Skuode, neprivažiavus pirmo šviesoforo, užgeso automobilis ir nebeužsikūrė. Visi išlipę ėmė stumti, jis sėdėjo už vairo. Automobilis neužsivedė, tada vairuotojo vietą perleido S. K., bet ir jam nepavyko automobilio užvesti. Ties sankryža vėl pasikeitė ir pasuko link policijos Basanavičiaus gatve. S. K. neturi teisių, pasikeitė, nes policininkai netoli stovėjo. Tuo metu, kai jis persėdo, J. Š. sėdėjo automobilyje, keleivio vietoje. Ten yra pakalnė, vis tiek mašina neužsivedė. Policininkai stabdė prie pat policijos komisariato. J. Š. buvo su tamsia striuke ir kelnėmis. S. K. irgi buvo tamsiais rūbais. Policijoje paaiškinimą rašė savo ranka, jam pareigūnas diktavo, ką reikia rašyti. Diktavo ne viską teisingai, bet jis vis tiek rašė. Paaiškinime parašyta „automobiliui užsivedus“ – parašyta neteisingai. Girdėjo pareigūnus sakant, kad jeigu Jonas nepasirašys, jie padarys taip kaip reikia. Paaiškinimą rašydama tuo metu galvojo, kad J. Š. sėdo už vairo. Tuo metu suabejojo, nes panašiai buvo apsirengę, ūgis panašus.

L. N. B.. Patvirtino, kad ji su S. K., D. G. ir J. Š. apie 20 – 20.30 val. važiavome iš Aleksandrijos į Skuodą, dienos nepamena. Už vairo sėdėjo D. G., šalia sėdėjo J. Š.. Automobilio pavadinimo nežino. Automobilis užgeso prie šviesoforo. Sustojo neprivažiavus sankryžos, iki ten galėjo būti apie 100 m. Stūmė visi. D. G. nepavyko užvesti, tada už vairo sėdo S. K.. Tada stūmė D. G., J. Š. ir ji. Įvažiavus į sankryžą, pasukom į dešinę, link policijos komisariato. S. K. irgi nepavyko užvesti, tada grįžo prie vairo D. G.. Mašina net trumpam nebuvo užsivedusi. Su D. G. mašinoje niekas nesėdėjo, visi stūmė. Priėjo policininkai ir išsivedė J. Š. ir D. G.. Grįžo gal po valandos ir nieko nepasakojo. Sakė tik, kad norėjo J. Š. „prigauti“, kad vairavo.

Liudytojas S. K., parodė, kad J. Š. yra draugas. Jis su draugais važiavo iš Aleksandrijos į Skuodą, bet netoli šviesoforo užgeso. Vairavo D. G., šalia sėdėjo Jonas. Gatvių pavadinimų nežino. Kai automobilis užgeso visi bandė užstumti. D. G. vairavo. Stūmėme iki sankryžos, tada persėdau jis. D. G. išėjo stumti. Stūmėme, kol pamačiau policininkus, tada skubotai apsikeitėme, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nenorėjau nemalonumų, todėl vėl apsikeitė. J. Š. buvo girtas. Jis greitai iššoko iš automobilio, pareigūnai galėjo suabejoti. Sustabdė du pareigūnai, priėjo prie Jono ir Dovydo. Tada abu išsivedė, nežinau kodėl. Liepė išlipti ir ji išėjo. Jo niekas nieko neklausė. Apsirengęs buvau su sportinėmis kelnėmis ir mėlyna striuke. J. Š. irgi buvo su sportinėmis kelnėmis ir tamsesne striuke. Jo ūgis yra apie 1,70 m.

Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną pradėjo darbą 20.30 val., kai atėjo jau buvo pristatytas J. Š., teigia, kad pažįsta jį, tačiau nėra draugai. Klausė jo dėl ko yra policijoje. Sakėsi J. Š., kad jam nori surašyti protokolą už vairavimą. Iš pradžių jis nepripažino pažeidimo. Vėliau pripažino, tačiau kelis kartus pakartojo, kad vairavo vos kelias sekundes. Kodėl vėliau prisipažino nežino. Jis nedalyvavo forminant pažeidimą. Žino tik, kad pirma buvo surašytas protokolas, po to paimtas paaiškinimas iš J. Š.. Rašė paaiškinimą patrulis.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus išskyrus numatytus šiame kodekse.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. paaiškinime surašytame 2015-10-05 pripažino vairavęs automobilį 5 sekundes norėdamas jį užvesti, nes draugas nemokėjo. Teismo posėdžio metu nepripažino pažeidimo, teigia, kad pareigūnai patys surašė paaiškinimą, liepė jam pasirašyti, antraip grąsino uždaryti į areštinę. Liudytojas D. G. 2015-10-05 paaiškinime teigė, kad automobiliui užgesus už vairo sėdo J. Š., o automobiliui užsivedus vėl persėdo jis. Teismo posėdžio metu teigia buvęs suklaidintas pareigūnų, davė klaidingus parodymus, nes J. Š. buvo panašus į S. K.. Be to jis negalėjo parašyti, kad automobiliui užsivedus vėl sėdo už vairo jis, nes automobilis visai neužsivedė. Pažeidimo esmę patvirtina ir policijos pareigūnų V. B. ir A. K. tarnybiniai pranešinai, kurie yra identiški. Vertinant surinktus įrodymus būtina nustatyti ar surinkta pakankamai J. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Vairavimo samprata pateikta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje, kur pasakyta, jog transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Taigi matyti, jog vairavimas nėra siejamas su automobilio vidaus variklio užvedimu, todėl pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Vyriausias administracinis teismas savo bylose (2010 m. birželio 19 d. Nr. N63 – 3909/ 2010, 2010 m. kovo 22 d. Nr. N-438-188/2010). Taigi pažeidimo konstatavimui nėra reikšmės ar transporto priemonė buvo stumiama ar važiavo vidau degimo variklio pagalba, svarbu nustatyti ar J. Š. vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Ištyrus bylos medžiagą, išklausius liudytojus nustatyta prieštaravimų keliančių abejonių dėl paties fakto ar apskritai J. Š. vairavo automobilį. Pažeidimo tyrimo metu policijos pareigūnai neišnaudojo visų įrodinėjimo priemonių, neapklausė visų įvykyje dalyvavusių liudininkų, surašė plagijuotus tarnybinius pranešimus, kas apsunkino pažeidimo bylos nagrinėjimą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. K. pripažino, kad stumiant automobilį jis buvo pasikeitęs vietomis su D. G., nes šiam nesisekė užkurti stumiamo automobilio. Pamatęs policijos pareigūnus staigiai išlipo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo ir už vairo vėl sėdo D. G.. Pažymėtina, kad S. K. yra labai panašaus kūno sudėjimo, ūgio, kaip ir atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š.. Abu buvo apsirengia tamsiais rūbais. Liudytojai D. G. ir N. B. taip pat patvirtino šias aplinkybes. Pareigūnas A. K. nurodė, kad stebėjo išlipusį asmenį, tačiau pripažįsta, kad išlipęs asmuo užėjo už automobilio galo ir įsimaišė į kitų žmonių būrį per vidutį. Iš kitų asmenų išsiskyrė, nes buvo žemesnis. Tačiau kaip minėta vizualiai neatrodo, kad J. Š. kažkuo aiškiai išsiskiri nuo S. K.. Klaidos tikimybę dar labiau sustiprina tai, kad pareigūnai nė neužsirašė įvykyje dalyvavusių asmenų pavardžių, negalėjo pasakyti kiek tiksliai ten buvo asmenų, nurodo, kad automobilį stūmė gal dvi merginos ir vienas jaunuolis. Bet ar tikrai stūmė, negali pasakyti dėl atstumo. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ten buvo tik viena mergina N. B.. Todėl pareigūnų parodymai apie tai, kad įsidėmėjo asmenį išlipusį iš automobilio kelia pagrįstų abejonių. Tai, kad pažeidimo medžiaga pradėta nuo teisės pažeidimo protokolo surašymo, patvirtiną tendencingą ir neobjektyvų pažeidimo tyrimą. Teisės pažeidimo protokolas yra dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas padarius teisės pažeidimą, šiuo dokumentu baigiamas bylos tyrimas. Pažeidimo tyrimas negali prasidėti nuo kaltinimo surašymo. Kadangi pareigūnai pripažino, kad pirmiausia buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Darytina išvada, kad visa likusi medžiaga laikytina netinkamais įrodymais, nes tie įrodymai yra skirti ne bylos aplinkybių ištyrimui, o teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo patvirtinimui.

Pareigūnų parodymai prieštaringi dėl to ar automobilis apskritai buvo užsivedęs. Jei pareigūnai to aiškiai nematė, negirdėjo, tai kyla pagrįstų abejonių ar visas kitas įvykio aplinkybes jie aiškiai matė. A. K. negalėjo nurodyti kodėl skiriasi tarnybinio pranešimo ir jo parodymų turinys apie automobilio užsivedimą. Kadangi tarnybiniai pranešimai yra identiški, todėl suprantama, kad jie buvo rašyti iš esmės vieno iš pareigūnų, o kitas nuplagijavo. Tokie dokumentai negali būti pripažįstami tinkamais rašytiniais įrodymais patvirtinančiais asmens kaltę.

Policijos įstaiga net matydami, kad byloje kyla ginčas, nesiėmė priemonių, kad būtų išsaugoti vaizdo įrašai iš policijos komisariato budėtojų dalies, kuriame vyko pažeidimo įforminimas, asmenų apklausa. Teismo posėdžio metu teismui paprašius pateikti įrašus, paaiškėjo, kad jie jau sunaikinti. Be to buvo filmuojama ne tik policijos įstaigos patalpa, bet ir pažeidimo vietos sankryža, todėl vaizdo įrašas, galėjo padėti nustatyti tiesą byloje.

Vadovaujantis teismų praktika asmens kaltė dėl teisės pažeidimo padarymo negali būti grindžiama prielaidomis. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kyla tik specialiajam subjektui – vairuotojui. Nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių kad J. Š. 2015-10-05, 20.15 val. vairavo automobilį, teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina nesant teisės pažeidimo sudėties. (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kadangi nenustatyta, kad J. Š. vairavo automobilį. Todėl jam nekilo pareiga pateikti ir vairuotojo pažymėjimą bei transporto priemonės techninės apžiūros dokumentą. Byla nutrauktina ir dėl ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. Š. traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose šių administracinės teisės pažeidimų sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis