Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-17 · Civilinė byla Nr. 2A-677-623/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-17
Bylos Nr.
2A-677-623/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-20715-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
Atsakovas
UADB ,,Industrijos garantas“
Ieškovas
B. J.
Kategorijos
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-677-623/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-20715-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.5.;121.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus,teisėjų Aldonos Tilindienės, Neringos Švedienės,sekretoriaujant Monikai Stankevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Karinai Račkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UADB ,,Industrijos garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. J. ieškinį atsakovui UADB ,,Industrijos garantas“ dėl draudiminės išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas B. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-2, 43-50) prašydamas priteisti iš atsakovo UADB ,,Industrijos garantas“ 12 043 Lt 18 ct draudimo išmoką, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009-03-25 eismo įvykio metu buvo apgadinta ieškovo valdoma transporto priemonė (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) Asmens atsakingo už eismo įvykį civilinė atsakomybė buvo drausta UADB ,,Industrijos garantas“. Atsakovas informavo, kad draudiko paskaičiavimais ieškovui priklauso 16 045 Lt 40 ct draudimo išmoka, kuri šiuo metu yra pervesta į ieškovo sąskaitą banke. Ieškovas kreipėsi į UAB ,,Kauno nepriklausomas ekspertų biuras“ dėl jam padarytos žalos dydžio nustatymo, kur buvo paskaičiuota 30 118 Lt 58 ct žala. 2009-06-01 atsakovas informavo, kad draudikas sutinka papildomai sumokėti 2 030 Lt draudiminę išmoką transporto priemonės prekinės vertės netekimui atlyginti. Nesutikdamas su atsakovo paskaičiuotu išmokos dydžiu, ieškovas kreipėsi į Draudimo priežiūros komisiją. 2009-07-14 nutarimu ieškovo reikalavimas buvo patenkintas, o atsakovui buvo rekomenduota papildomai sumokėti 12 043 Lt 18 ct ieškovui. UAB ,,Kauno nepriklausomas ekspertų biuras“ parengta ataskaita atitinka Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punkto reikalavimus. Ji laikoma teisinga, kol nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas nenurodė, kodėl abejoja šios ataskaitos teisingumu.

Atsiliepimas

Atsakovas UADB ,,Industrijos garantas“ atsiliepimu į ieškinį (b.l. 30-32, 53-54) prašė ieškinį atmesti nurodydamas, kad nesutinka su UAB ,,Kauno nepriklausomas ekspertų biuras“ parengta ataskaita, kadangi turto vertintojas rėmėsi UAB ,,Krasta auto“ bei UAB ,,Žukauskas ir ko“ vidutiniais naudojamais kėbulo bei dažymo darbų įkainiais, kurie naudoja naujas originalias dalis ir atitinkamai taiko jų įkainius. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad draudimas yra kompensacinio pobūdžio paslauga, taigi vykdant prievolę dėl žalos atlyginimo siekiama atkurti iki žalos padarymo buvusią realią šalių padėtį, o ne ją pagerinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu (b.l. 79-81) ieškinį tenkino. Išieškojo iš UADB „Industrijos garantas“ B. J. naudai 12 043 litų 18 centų draudimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-20 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 361 litus turėtas teismo išlaidas, 2000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidas. Teismas nurodė, kad padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusiojo trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Teismas nurodė, kad ieškovui žalos dydį paskaičiavo A. S., turintis turto vertinimo pažymėjimą Nr.000273. Atsakovo, turinčio savanaudišką turtinį interesą ginče, žalos dydį paskaičiavo jų darbuotojas, nenurodydamas kvalifikacijos atestato.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.281 str. 1 d., kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, LR Draudimo priežiūros komisijos nutarimu, ieškinį tenkino, o atsakovo paskaičiavimus atmetė, nes jie pažeidžia ieškovo teises į visišką nuostolių atlyginimą. Teismas vadovavosi A. S. apklausos duomenimis, kuris nurodė, kad Lietuvoje sertifikuotomis BMW detalėmis prekiauja ir turi teisę atlikti automobilio techninį aptarnavimą UAB ,,Krasta auto”, UAB ,,Žukauskas ir ko”. Teismas nurodė, jog atsakovo teiginiai, kad ieškovas į keturių metų senumo automobilį gali susidėti nesertifikuotas detales ir remonto darbus atlikti bet kokoje remonto įstaigoje, gali nulemti, jog ieškovas kelyje patirs eismo įvykį, kurio metu sužalos kitus asmenis, pats susižalos ar žus. Atsakovo paaiškinimus teismas atmetė, nes žmogaus sveikata ir gyvybė yra saugotinos vertybės. Atsakovas UADB „Industrijos garantas“ teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų suabejoti turto vertintojo ataskaitoje pateiktomis išvadomis, paskaičiavimais. Teismas atsakovo įrodymą - paskaičiavimus atmetė, nes jie nepagrįsti, sudarant paskaičiavimą vadovautasi neįvardintų prekybos ir autoservisų įkainiais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 82-84) atsakovas UADB ,,Industrijos garantas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismo išvados padarytos pažeidus CPK 176 - 185 str. suformuluotas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 3 d. numato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis bei dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Pagal šią nuostatą, draudikas neįpareigojamas vadovautis būtent turto vertintojų ataskaitomis.

Vertintojas, atlikdamas vertinimą vadovavosi UAB ,,Krasta auto“, UAB ,,Žukauskas ir ko“ pateiktais remonto darbų ir detalių įkainiais. Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Apelianto teigimu, UAB ,,Krasta auto“ ir UAB ,,Žukauskas ir Ko“ nėra remonto įmonės, kurios remontą atlieka pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių įkainius. 2008-12-22 Konkurencijos tarybos pranešime UAB ,,Krasta auto“ yra įvardintas kaip naujų automobilių pardavėjas, todėl apeliantas daro išvadą, kad rinkoje UAB ,,Krasta auto“ remonto darbų įkainiai nėra ir negali būti laikomi vidutiniais.

Sugadinta transporto priemonė BMW įvykio metu nebuvo nauja, kad pagal gamyklos gamintojos reikalavimus remontas turėtų būti atliekamas tik garantiniame servise. Šiai transporto priemonei draudžiamojo įvykio metu buvo keturi metai, todėl ir atitinkamai vertintojo pateikta ataskaita yra nepagrįsta ir neteisinga Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo atžvilgiu.

Šalies argumentai

Ieškovas B. J. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nenurodė, kuo remiantis jis, skaičiuodamas draudiminę išmoką, nustatė vidutinius darbų ir detalių įkainius, ar šie įkainiai atitinka technologijos lygį, laiko normatyvus. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas negalėjo nurodyti dėvėtų automobilio dalių būklės, jų pagaminimo metų, todėl neįrodė, kad atsakovo paskaičiuota draudiminė išmoka atitinka CK 6.251 str. įtvirtintą visiškos žalos atlyginimo principą. Realiai nematydamas ir nevertindamas dėvėtų detalių būklės draudikas negali teigti, kad tokios automobilio dalys atitinka technologijos lygį, automobilio būklę.

Ieškovas nurodo, kad byloje kyla ginčas ne dėl automobilio techninio aptarnavimo, o dėl sugadinto turto atkūrimo į padėtį, buvusią iki eismo įvykio.

Pirmosios instancijos teismas pasiūlė atsakovui ginčyti pateiktą turto vertinimo ataskaitą atliekant byloje ekspertizę, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo.

Ieškovo transporto priemonei eismo įvykio metu buvo treji metai, o turto vertintojas skaičiuodamas atlygintinos žalos dydį remiantis naujų originalių dalių kainomis, skaičiavo šių dalių nusidėvėjimą, todėl įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas – atsakovo (draudiko) apeliaciniame skunde keliamas draudimo išmokos dydžio nustatymo klausimas.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 3 d. turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.

Pagal LR Draudimo įstatymo 88 str., draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).

Remiantis Vyriausybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punktu, jei nukentėjęs asmuo turto neremontuoja, atlyginamos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir ( ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinių darbų ir keičiamų detalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuri turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Vertindamas ekspertizės išvadą, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Jeigu ekspertizės išvada nepakankamai aiški ar išsami, teismas gali skirti papildomą ekspertizę; jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnis). Eksperto išvada turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal tas pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, t.y. pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu, objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas draudiminės išmokos dydį pagrįstai vadovavosi UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ parengta ataskaita, nurodydamas, kad turto vertintojas rėmėsi UAB „Kraštą auto“, bei UAB „Žukauskas ir ko“ vidutiniais naudojamais kėbulo bei dažymo darbų įkainiais, kurie naudoja naujas originalias dalis ir atitinkamai taiko jų įkainius.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo pateikta į bylą žalos sąmata, sudaryta remiantis paties atsakovo atliktais telefoninės apklausos duomenimis laikytina mažiau patikima, nei atestuoto turto vertintojo parengta ataskaita, tokie paskaičiavimai neįrodo, kad atsakovo nurodyti įkainiai atitinka technologijos lygį, remonto normatyvus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad visiškas žalos atlyginimo principas bus įgyvendintas suremontavus automobilį nesertifikuotomis, t.y. neoriginaliomis, trečiosiose šalyse pagamintomis detalėmis ir bet kokioje, žalos sąmatoje, atsakovo neįvardintoje remonto įstaigoje. Pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytoju apklausto A. S. parodymais, kad Lietuvoje sertifikuotomis BMW detalėmis prekiauja ir turi teisę atlikti automobilio techninį aptarnavimą UAB ,,Krasta auto”, UAB ,,Žukauskas ir ko”.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), todėl išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

CPK 93 straipsnis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui pinigų priėmimo kvitą 1200 Lt sumai apie ieškovo turėtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, todėl netenkinus apeliacinio skundo šios išlaidos priteisiamos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UADB ,,Industrijos garantas“ ieškovui B. J. 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo UADB ,,Industrijos garantas“ 7 Lt 5 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.

Kolegijos pirmininkas Marijonas GreičiusTeisėjos Aldona TilindienėNeringa Švedienė