- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-18-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- E. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės E. J. ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. J. pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašė: atnaujinti ieškinio senaties terminą; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1993-03-24 buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. K. ir AB „Grigiškės“, pripažįstant negaliojančia ir teisinę buto registraciją; patvirtinti, kad buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės dukros L. J. ir atsakovo AB „Grigiškės“.
Nurodė, kad ieškovės dukra L. J. 1991 m. spalio mėn. privatizavimo komisijai padavė pareiškimą, susitarimą dėl buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo, buvo surašytas buto įkainavimo aktas. 1992 m. pradžioje L. J. pilnai sumokėjo pinigus už buto privatizavimą. Užbaigti buto privatizavimo L. J. nespėjo, nes 1992-02-14 mirė. Buto pirkimo- pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi atsakovas AB „Grigiškės“ nepadėjo L. J. įforminti notarinio patvirtinimo. Sandoris nebuvo patvirtintas dėl atsakovo AB „Grigiškės“ neveikimo, todėl yra pagrindas šį sandorį pripažinti galiojančiu. Butą privatizavo atsakovė A. K., nors tokios teisės neturėjo. Ieškovė senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes turėjo sveikatos problemų, todėl šis terminas turėtų būti atnaujintas (CK 1.63 str., 1.93 str., 1.131 str., 6.309 str., Butų privatizavimo įstatymo 4 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Grigiškės“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, pateiktam ieškiniui taikyti ieškinio senatį, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido be svarbių priežasčių. Ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais patvirtintų, jog atsakovas vengė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir ją patvirtinti notariškai. Atsakovo teisiškai pagrįstas ir motyvuotas atsisakymas leisti ieškovei privatizuoti ginčo butą atitiko teisės normų reikalavimus.
Atsakovas UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas AB „Grigiškės“ vengė sudaryti ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovės dukra L. J..
Atsakovė A. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės prašymas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1993-03-24 pirkimo - pardavimo sutartį ir šios sutarties pagrindu atliktą teisinę buto registraciją, nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, kadangi nuo sutarties pasirašymo praėjo daugiau negu 10 metų. Ginčo butas atsakovei buvo parduotas, nepažeidžiant tuo metu galiojusio LR Butų privatizavimo įstatymo.
Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į ieškinį prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Vilniaus miesto 2-as apylinkės teismas 2006-10-09 sprendimu ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji pagal įstatymą arba testamentą būtų paveldėjusi savo mirusios dukters L. J. turtą ar turtines teises. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, apie tai, kad ieškovė priėmė palikimą t.y. pradėjo faktiškai jį valdyti. Teismas, vadovaudamasis šalių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga, nustatė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis J. V. 1992-08-07 ir 1992-08-10 pateikė prašymus Trakų notarų biurui dėl paveldėjimo pagal įstatymą priėmimo ir papildomus dokumentus.
Teismas pažymėjo, kad 1992-12-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Grigiškės“ pareikalavus grąžinti buto, kuriuo naudojosi ieškovės dukra, raktus, ieškovė šį reikalavimą įvykdė, tuo pripažindama, kad pretenzijų į ginčo butą neturi. 1992-12-28 Trakų rajono notarų biuro notarė raštu pranešė ieškovei apie atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir byloje nėra įrodymų, jog šis notaro atsisakymas buvo skundžiamas teismui ir kad toks atsisakymas būtų pripažintas nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad ieškovė, nebūdama L. J. teisių perėmėja ir įstatymine atstove, neturi subjektinės teisės reikalauti patvirtinti, kad buto (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutartis tarp L. J. ir AB „Grigiškės“ buvo sudaryta. Atsakovas AB „Grigiškės“, atsisakydamas ieškovei leisti privatizuoti ginčo butą, kuriame iki mirties gyveno ieškovės dukra, Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, ieškovės teisių ar teisėtų interesų nepažeidė, nes ieškovė jau buvo pasinaudojusi LR Butų įstatymo suteikta lengvata (lengvatine tvarka gali būti privatizuotas tik vienas butas).
Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių kad ji, nebūdama įstatymine L. J. teisių perėmėja, turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš atsakovo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimo dalis dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp L. J. ir AB „Grigiškės“, negali būti patenkinta. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą 1993-03-04 tarp atsakovų A. K. ir AB „Grigiškės“ bei pripažinti negaliojančia buto teisinę registraciją netenkintinas, kadangi byloje nėra įrodymų, leidžiančių nagrinėti ginčą iš esmės dėl šio materialinio teisinio santykio (1964 m. LR CK 176 str., 567 str. 1 d., 573 str. 1 d. 1 p., 587 str., CK 6.43 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė E. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-10-09 sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.
Nurodė, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas ir priėmė neteisingą sprendimą. Ieškovės velionė dukra įvykdė visas buto privatizavimo sąlygas pagal tuo metu galiojantį įstatymą. Pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įforminta, nes atsakovas nepadėjo sunkiai sergančiai ieškovės dukrai įforminti notarinį patvirtinimą, kas pagrįstai traktuotina kaip vengimas sudaryti sutartį. Teismo išvada, kad ieškovė, nebūdama dukros teisių perėmėja ir įstatymine atstove, neturi subjektinės teisės reikalauti patvirtinti, kad sutartis buvo sudaryta, yra nepagrįsta. Ieškovė ir jos vyras V. J. 1992-08-07 ir 1992-08-10 Trakų notarei pateikė prašymus dėl paveldėjimo pagal įstatymą ir išreiškė valią paveldėti dukrai priklausantį butą. Aplinkybės, kad notaras neteisėtai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tuo pagrindu, kad nebuvo sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis, ir kad šių notaro veiksmų jie neapskundė, yra nereikšmingos, nes ieškovė yra dukros teisių perėmėja pagal įstatymą ir išreiškė valią perimti jos turtines teises, o notaro neteisėti veiksmai nepanaikino jos subjektinių teisių. Paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimas nereiškia, kad ieškovė nėra įstatyminė turtinių teisių perėmėja. Ieškovė palikimą priėmė, nes laiku padavė pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą. Aplinkybę, kad priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, rodo ir tai, kad ieškovė turėjo dukros buto raktus, po dukros mirties gyveno jos bute, tvarkė daiktus ir pan. Raktus nuo buto primygtinai reikalavo atiduoti atsakovas, pasinaudojęs tuo, jog po dukros mirties ieškovė patyrė didelę moralinę traumą, emocinę depresiją. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė yra mirusios dukros teisių perėmėja ir įstatyminė atstovė ir turi subjektinę teisę reikalauti patvirtinti, kad sutartis buvo sudaryta.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Grigiškės“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, 2006-10-09 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas vengė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ir ją patvirtinti notariškai. Ieškovė ginčo bute niekada negyveno ir jo faktiškai nevaldė, nes kitaip nebūtų galėjusi privatizuoti buto (duomenys neskelbtini). Ieškovė atidavė raktus ir atsakovo AB „Grigiškės“ reikalavimą įvykdė todėl, kad pati pripažino, jog neturi teisės į ginčo butą. Ieškovės atlikti veiksmai renkant dokumentus, kreipiantis į įvairias institucijas, tačiau iki galo nerealizuojant savo teisių, tik patvirtino, kad iškovė turėjo visas galimybes veikti savo nuožiūra ir priimti savarankiškus sprendimus. Kadangi L. J. buto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, jos notariškai nepatvirtino, o butas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre L. J. vardu, ieškovės dukra neįgijo nuosavybės teisės į ginčo butą, todėl šis butas netapo ir paveldėjimo teisės objektu. Nuo 1992-09-01 ieškovė neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad būtų priimtas jos dukters palikimas, o į teismą taip pat nesikreipė, notaro veiksmų neskundė.
Atsakovas UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-10-09 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas AB „Grigiškės“ vengė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ir ją patvirtinti notariškai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 13 d. sprendimu Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2006-10-09 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: ieškinį tenkino iš dalies, atnaujino ieškinio senaties terminą, pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1993 m. kovo 24 d. A. K. ir AB „Grigiškės“ sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį, taikė restituciją, išieškojo iš atsakovo AB „Grigiškės“ atsakovės A. K. naudai 97,60 Lt; pripažino, kad 1992 m. vasario 14 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį sudarė L. J. ir AB „Grigiškės“; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl neteisingai išsprendė bylą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad buvo teisinis pagrindas pripažinti, jog 1992 m. vasario 14 d. L. J. ir AB „Grigiškės“ sudarė ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 13 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos nesiremiant šioje byloje taikytinomis butų privatizavimą reglamentavusiomis teisės normomis, neišnagrinėjus reikšmingų aplinkybių viseto, neištyrus visų byloje esančių įrodymų ir jų neįvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, o skundžiamas sprendimas priimtas nesilaikant CPK įtvirtintos pareigos argumentuotai atsakyti į visus tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepimuose į jį išdėstytus argumentus (CPK 318, 320 straipsniai) ir iš esmės nepasisakant visais klausimais, kuriais pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį turi būti pasisakyta šio teismo sprendime (nutartyje).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys), tačiau yra saistomas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi Nr.3K-3-470/2007 nutartyje išdėstytais išaiškinimais, kurie yra privalomi nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka (CPK 362 str. 2 d.).
Dėl ieškovės E. J., kaip jos dukros L. J. įstatyminės paveldėtojos.
Tai, kad ieškovė E. J. yra jos dukros L. J. įstatyminė paveldėtoja, konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje Nr.3K-3-470-2007, todėl, sutinkamai su CPK 182 str. 1 d. 2 p., ši aplinkybė iš naujo nenustatinėjama.
Nagrinėdama bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė šias aplinkybes:
Civilinėje byloje yra L. J. buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su AB „Grigiškės“, jos prašymas leisti privatizuoti butą. buto įkainavimo aktas, įmokėtų lėšų pajamų orderiai ir kvitai. Tiek atsakovai, tiek ir tretieji asmenys šių aplinkybių neginčija.
Pagal gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktą (b.t. 1, b.l. 21) L. J. turėjo sumokėti 3660,09 rub. buto kainą, 48,80 rub. valstybinį mokestį ir 196 rub. mokestį už dokumentų rengimą ir įforminimą.
Į bylą ieškovė pateikė pajamų kvito Nr.337697, datuoto 1992-01-15, šviesokopiją, 1992-02-14 pajamų kvito Nr.337776 šviesokopiją bei 1992-02-13 kvito kopiją apie 48,86 rub. žyminio mokesčio sumokėjimą. Minėti įrodymai (CPK 177, 178 str. str.) patvirtina, kad L. J. buto kainą 3660,09 rub. sumokėjo 1992-02-14, mokestį už dokumentų rengimą bei įforminimą 196 rub. – 1992-01-15, o 48,80 rub. valstybinį mokestį – 1992-02-13 (b.t. 1, b.l. 24).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991- m. liepos 31 d. nutarimu Nr.309 patvirtino Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles. Šių taisyklių 20 p. nustatė, kad pirkėjui, įmokėjus pradinę įmoką, savivaldybės nustatytą mokestį už dokumentų rengimą bei įforminimą ir 0,5 procento buto kainos, nurodytos sutartyje, dydžio valstybinį mokestį, pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinama notariškai ir teisiškai įregistruojama.
Šalies argumentai
Ieškovė E. J. patikslintame ieškinio pareiškime bei apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas AB „Grigiškės“ vengė sudaryti su L. J. ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį ir šią sutartį patvirtinti notariškai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bei įvertinusi rašytinius įrodymus (CPK 177, 183, 185 str. str.), sprendžia, kad L. J., ar jos vardu atliktų mokėjimų sumos ir terminai, vadovaujantis jau nurodytų taisyklių 20 p., nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas AB „Grigiškės“ vengė sudaryti su L. J. buto pirkimo – pardavimo sutartį ir ją įregistruoti notarine tvarka.
L. J. mirė 1992-02-14. Į bylą ieškovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), kad tiek L. J., tiek ir jos tėvai iki L. J. mirties butų reikalavę atsakovą paspartinti buto privatizacijos užbaigimą. Tokių įrodymų nėra, o pirkėjui nesilaikant butų privatizavimo taisyklių 20 p. nustatytos tvarkos atsakovui neiškilo pareiga įforminti buto pirkimo – pardavimo sutartį ir ją tvirtinti notariškai.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinti buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį tarp L. J. ir AB „Grigiškės“ sudaryta (CK 58 str. 5 d.), kaip tai reikalauja ieškovė, nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006m. kovo 28 d. nutarimo konstatuojamosios dalies II skyriaus 3.3 p. šeštoje pastraipoje nurodoma, kad : Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais neatsiejamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamas taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos nesukuriant naujų teismo precedentų, konkuruojančių su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucinis Teismas nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimu atitinkamų kategorijų bylose yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendros kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas kasacine tvarka civilinę bylą pagal ieškovės N. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-21 nutarties, 2004-06-02 nutartimi Nr.3K-3-342/2004 konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės N. M. ieškinio Vilniaus m. savivaldybei dėl buto privatizavimo, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė paveldėjimo teisės santykius reguliuojančias materialinės teisės normas.
Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija konstatavo, jog tuo atveju, kai asmuo, turintis teisę privatizuoti butą LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis nebaigia privatizavimo proceso dėl savo mirties, t.y. nesudaro pirkimo – pardavimo sutarties ir ji notariškai nepatvirtinama, laikytina, kad asmuo nėra įgijęs nuosavybės teisės į butą ir kaip nekilnojamasis daiktas šis butas negali būti paveldėjimo dalyku.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr.249 mirusiojo asmens, nebaigusio buto privatizacijos procesą, paveldėtojas įgydavo subjektinę teisę užbaigti buto privatizaciją ir taip realizuoti mirusiojo asmens įstatyminę teisę tik tuo atveju, jeigu pats paveldėtojas nėra realizavęs LR Butų privatizavimo įstatymu nustatytos jam teisės įgyti nuosavybėn nuomojamą butą.
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 197 str.) patvirtina, o ieškovė šių aplinkybių ir neneigia, jog sutuoktiniai V. J. ir E. J., abipusiu sutarimu 1992-05-21 privatizavo butą (duomenys neskelbtini) LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė E. J. neįgijo reikalavimo teisės ir ji negali reikalauti, kad teismas patenkintų jos nepagrįstą ieškinį.
Dėl ieškinio senaties termino atstatymo.
CPK 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisę arba įstatymų saugomas interesas.
Šalies argumentai
Ieškovė pripažįsta, kad ji yra praleidusi ieškinio senaties terminą ir prašo jį atnaujinti (CK 1.131 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimais į ieškinį prašo ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-05 nutarties Nr.3K-3-470/2007, todėl pasisako šiuo klausimu.
Sutinkamai su CPK 178 str. apeliantei buvo pasiūlyta įrodyti (CPK 178 str.), kad ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo įgyvendinti savo teises per CK 84 str. (CK 1964 m. redakcija) nustatytą terminą, o savo subjektinių teisių gynimą pradėjo tik 2005-01-26, pareikšdama ieškinį teisme.
Ieškovė, aiškindama savo neveikimą liga ir bendra būsena, nepateikė įrodymų, kokį laikotarpį ji buvo gydoma stacionariai. Aiškino, kad gydėsi ambulatoriškai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, jog ambulatorinis gydymas negali būti pateisinama priežastimi ieškininės senaties atnaujinimui, juolab, į bylą pateikto E. J. socialinio draudimo pažymėjimo SD Nr. (duomenys neskelbtini) šviesokopija patvirtina, kad ieškovė tik 1995-02-21 atleista iš darbo pagal DSĮ 26 str. 10 p. Į bylą pateiktas AB „Grigiškės“ 1992-09-01 raštas Nr.09-580 patvirtina, kad ieškovė jau 1992-09-01 žinojo, jog jos prašymas dėl jos dukros nuomoto buto privatizavimo pagal ieškovės prašymą atmestas. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė paaiškino, jog ji dėl minėto buto privatizavimo konsultavosi su įvairiais asmenimis, kurie jai teikdavo prieštaringus paaiškinimus dėl jos teisės į butą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieškovei ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 1 d.).
Nurodytų argumentų pagrindu ieškovės E. J. apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 93, 98 str.str. pagrindu iš ieškovės atsakovų AB „Grigiškės“ ir A. K. naudai priteistinos jų žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą išlaidos ir A. K. išlaidos advokato pagalbai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2006 m. spalio 09d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės E. J. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš ieškovės E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo AB „Grigiškės“ 686,52 Lt žyminio mokesčio išlaidų, o atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 686,52 Lt žyminio mokesčio ir 650 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.