Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

I. Ž. neteisėtai praturtėjo, t. y. žinodamas, jog turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, po 2010 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XI-1199 įsigaliojimo savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo didesnį negu 500 MGL dydžio turtą – 192 729 Eur nedeklaruotų grynųjų pinigų, sukauptų iš nenustatytų pajamų šaltinių, kuriuos 2019 m. gegužės 14 d. nuo 18.30 val. iki 22.00 val. atliktos kratos metu rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais I. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. jo pajamos buvo iš darbo. 15 metų dirbo geležinkelyje, po to statybų treste, atlyginimas buvo apie 600-700 Eur. Dar pinigų gavo pardavęs butą, lošė azartinius žaidimus. Pragyvenimui su sutuoktine per mėnesį išleisdavo gal 200 Eur, o litais – 400 Lt. Laikotarpyje nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. pragyvenimui turimų pajamų pakakdavo, dar skolino pažįstamiems pinigus. Darė nusikalstamas veikas, susijusias su kontrabanda, nes to prašė draugai. Visais atvejais jam buvo paskirta bausmė – bauda, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs. Baudas mokėjo iš savo ir žmonos atlyginimo. Žmonos atlyginimas yra apie 1000 Eur. Paskolos sutartis tarp P. O. ir jo atsirado tik bylą nagrinėjant teisme, nes pas jį namuose gulėjo kopija, galvojo, kad atidavė originalą. Kai sužinojo, kad trūksta pinigų, kreipėsi pas specialistą ir atidavė originalą, kuris buvo pas tėvą namuose. Ikiteisminio tyrimo metu nepapasakojo apie šią paskolą, nes niekas jo neklausė. 2013 m. su P. O. pasirašė paskolos sutartį, gautos paskolos nedeklaravo. Su P. O. susipažino, kai važinėjo į Baltarusiją. Paskolos sutartyje nėra numatytas grąžinimo terminas, nes galvojo, kad grąžins pinigus, kai bus sukurtas verslas. Dėl palūkanų nebuvo susitarta. 2013 m. jam buvo reikalinga 200 000 Eur paskola, kad nupirktų Baltarusijoje vilkikus, kurie veža cisternas su alyva. Nupirkti turėjo P. O., o vadovauti verslui Lietuvoje turėjo jis. Vilkikus planavo Lietuvoje pirkti P. O. Jie kainavo 60 000 Eur ir turėjo nupirkti cisterną alyvai vežti, kuri kainavo apie 80 000 Eur. Sutartis buvo sudaryta jo namuose, (duomenys neskelbtini). P. O. atvežė jam pinigus į namus. P. O. užsiimdavo nekilnojamu turtu, automobiliais, alyva, buvo verslininkas. 2014 m. gavus pinigus, P. O. pasakė, kad jam prastai su sveikata ir sutartis buvo perrašyta su B. P. Jis tapo skolingas ne P. O., o B. P. Dokumentai, patvirtinantys, kad jis skolingas B. P. yra pas B. P. Kadangi vilkikų nenupirko, 200 000 Eur gulėjo pas jį namuose kartu su jo kitais sutaupytais pinigais. Pas jį namuose buvo atliekama krata, jos metu pareigūnai rado ir paėmė pinigus. Jo sutuoktinė T. K. savanoriškai atidavė 1400 Eur. Kratos metu nenurodė, kad turi 200 000 Eur, nes galvojo, kad jie guli legaliai paslėpti ir nereikia to sakyti. 50 000 Lt santaupos, kurias nurodė specialistas, susidarė iš jo ir žmonos algos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. J. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kartu su T. K. Jos atlyginimas buvo apie 1200-1300 Lt. T. K. pareigos buvo (duomenys neskelbtini). Pas ją tuo metu buvo bloga finansinė padėtis dėl algos, būsto paskolos, o T. K. kaip gera bendradarbė pasiūlė paskolinti pinigų. Kas kažkiek laiko T. K. skolindavo jai pinigus, o ji pervesdavo atgal, kai turėdavo tokias sumas, kokias tuo metu turėjo ir galėjo pervesti. Iš pradžių prieš 10 metų pasiskolino apie 2000 Lt, po to atidavinėjo juos eurais ir pritrūkus pinigų vėl pasiskolindavo kiek reikėdavo. Grąžindama pinigus bankiniame pavedime nurodydavo – dovana, pavedimas ir panašiai, nerašydavo skolos gražinimas. Jokių skolos raštelių su T. K. nesudarė, užstatas nebuvo sumokėtas, buvo žodinis pasitikėjimas. Nežino, iš kur T. K. turėjo pinigų skolinimui, nesidomėjo. Šiuo metu yra skolinga T. K. apie 600 Eur. Jos motina K. J. jokių santykių su T. K. neturėjo, tiesiog jai reikėjo pervesti pinigus T. K. ir ji tai padarė iš mamos sąskaitos, tai buvo apie 200 Eur. Tuo laikotarpiu gyveno iš darbinių pajamų, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo užsienyje ir iš greitųjų kreditų paskolų. Dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su T. K. buvo ir dabar yra geros draugės.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. (V. M.) parodė, kad I. Ž. yra matęs porą kartų, kai atvažiuodavo iš „(duomenys neskelbtini)“ pasiimti žmonos. T. K. žino, kadangi jo žmona A. B. dirbo su ja, tai kartais pasisveikindavo. 2013 m. yra skolinęsis iš T. K. pinigų, įvairių sumų, kadangi tuo metu neturėjo darbo, sirgo uošvienė, neužtekdavo pajamų. Pasiskolinęs iš T. K. grąžindavo tiek pinigų, kiek galėdavo ir turėdavo. Gaudavo iš Darbo biržos pinigų ir pervesdavo pinigus bankiniu pavedimu. Realiai pinigus skolinosi jo žmona, bet jis grąžindavo, kai galėdavo. Nežino iš kur T. K. turėjo pinigų. 2015 m. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tada jau nesiskolino pinigų. Vėliau 2017 m. įsidarbino (duomenys neskelbtini), atlyginimas buvo apie 500-600 Eur. Šiai dienai T. K. skolų neturi, viską yra atidavęs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. G. parodė, kad atėjus į darbą vykdė viršininko nurodymus. Jai buvo pasakyta, kad galimai bus gabenamos kontrabandinės cigaretės, todėl vyko stebėti. (duomenys neskelbtini) buvo atliekama krata, buvo apie 7-8 pareigūnai. Beldė, tačiau durų ilgai nieks neatidarė. Kaimynė nurodė, kad girdėjosi, jog namuose kažkas buvo. Tada iškvietė gaisrinę ir policiją. Policija atvažiavo pirma, beldė į duris, bet nieks neatidarė, o tada atvažiavo gaisrinė, pradėjo kelti kopėčias ir tuo metu jie atidarė buto duris. Užėjus į butą buvo buto savininkas, jo žmona, dėl vaiko neatsimena. Patekus į butą ikiteisminio tyrimo tyrėja klausė, kodėl nebuvo atidarytos durys, klausė dėl draudžiamų daiktų. Ji asmeniškai su savininkais nebendravo. Ieškojo draudžiamų daiktų, rado cigarečių, didelę sumą pinigų. Drambliuko statulėlėje buvo susukti pinigai, buvo virš 200 000 Eur. Paklausus iš kur tokia suma pinigų, savininkai atsakė, kad tai jų, pardavė kažkokį nekilnojamą turtą. Toliau atliekant kratą rado dar pinigų, iki 10 000 Eur, šiuos pinigus savininkai įvardijo kaip santaupas. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos N. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 81), N. G. parodė, jog parodymai teisingi. Ji pati rado tuos pinigus, kurie buvo statulėlėje ir liemenėje ir paklausė kieno čia pinigai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad darė kratą pas I. Ž. Kratos metu jis buvo padėjėjas. Atvykus nieks neatidarė durų, todėl buvo iškviesta gaisrinė. Vėliau, kai atidarė duris, pradėjo atlikinėti kratą. Davė pasirašyti kratos protokolą, supažindino su esme, pasiūlė išduoti tai, ko ieškoma. Atliekant kratą rado cigarečių, grynųjų pinigų apie 200 000 Eur, kurie buvo figūrėlėje, kišenėse. Kratos metu kažkiek bendravo su savininkais, klausė kieno daiktai. Asmenys dėl pinigų sakė, kad pardavė butą. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 86), A. M. parodė, jog parodymai teisingi. Drambliukas stovėjo dešinėje pusėje prie lango.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. J. parodė, kad iš vadovybės buvo gautas nurodymas atlikti kratą. Nuvykus į vietą, su kolega pasiliko lauke, kad per langus nebūtų išmesti kokie nors daiktai. Praėjus kažkuriam laikui užėjo į tą butą, kur buvo daroma krata. Žino, kad buvo rasta cigarečių ir pinigų. Bute su I. Ž. ir T. K. asmeniškai nebendravo. Pats kratos metu nieko nerado.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. B. parodė, kad 2011-2012 m. su T. K. dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Ji tuo metu uždirbo apie 700 Lt. „(duomenys neskelbtini)“ dribo maždaug iki 2015 m. Iš T. K. skolinosi pinigų, kadangi buvo sunki finansinė padėtis, neužtekdavo atlyginimo, mama sirgo vėžiu. Pinigus T. K. grąžindavo pavedimu iš atlyginimo. Grąžindavo tokias pinigų sumas, kokias tuo momentu galėdavo sau leisti. Jos sugyventinis V. M. irgi skolinosi iš T. K. pinigų. Nežino kokie buvo T. K. pajamų šaltiniai. Po „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino į „(duomenys neskelbtini)“, ten dirbo porą metų, vėliau įsidarbino į SĮ „(duomenys neskelbtini)“, ten dirba ir dabar. Dabar su T. K. nebendrauja, kadangi dirba skirtingose darbovietėse. Šiai dienai nei ji, nei jos sugyventinis nėra skolingi T. K.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. S. parodė, kad pas I. Ž. bute buvo atlikta krata. Iš pradžių jų neįleido į butą, reikėjo kviesti gaisrinę, bet gaisrinei įvažiavus į kiemą buvo atrakintos durys. Kratos metu bute dalyvavo I. Ž. ir jo žmona, molinėje statulėlėje buvo rasta didelė pinigų sumą ir miegamajame rastos cigaretės. I. Ž. su žmona minėjo, kad pinigai gauti už buto pardavimą. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos B. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 205), B. S. parodė, jog parodymai teisingi. Koridoriuje kabėjo striukė, iš jos buvo paimta pinigų suma, kurią rado pareigūnė N. G.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Ž. parodė, kad iš viršininko gavo nurodymą važiuoti į Vilnių, pas I. Ž. bute atlikti kratą. Atvažiavus kurį laiką jų neįleido į butą, buvo iškviesta policija, gaisrinė, bet paskui juos į leido į butą. Jis miegamajame rado kontrabandinių cigarečių, kolegos rado pinigų, telefonų. Pats su I. Ž. ir T. K. nebendravo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Š. parodė, kad 2019 m. gavo informaciją, jog Vilniuje pas I. Ž. bute galimai laikomos cigaretės. Tuo pagrindu kartu su kolegomis atliko kratą. Kratos pradžioje, pasiūlius duoti pinigus, I. Ž. sugyventinė padavė apie 1500 Eur. Kratos metu rado cigarečių, pinigų. Vienoje vietoje buvo apie 200 000 Eur, kitoje vietoje striukėje apie 10 000 Eur. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo E. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 93), E. Š. parodė, jog parodymai teisingi. Kambaryje rado apie 10 dėžių cigarečių. Jis pats skaičiavo pinigus, kažkas iš kolegų dar perskaičiavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas B. P. (B. P.) parodė, kad buvo kratos dalyvis. Pradžioje jų į butą neįleido, kvietė gaisrinę. Kratos metu buvo rasta didelė pinigų suma, vienoje vietoje apie 200 000 Eur, kitoje, drabužių kišenėse, mažesnė suma ir buvo rastos cigaretės. Dėl pinigų buto savininkai jiems nieko neaiškino. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo B. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 100), B. P. parodė, jog parodymai teisingi. Kai skaičiavo rastus pinigus, savininkai sakė, kad anksčiau buvo ikiteisminis tyrimas ir šie pinigai buvo jiems atiduoti, juos gavo pardavę butą. Asmeniškai su buto savininkais nebendravo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad 2019 m. gavo nurodymą nuvykti į Vilnių kolegoms padėti atlikti kratą. Nuvykus su kolega R. J. liko lauke, kiti nuėjo į butą. Iš pradžių jų neįleido, vėliau įėjo į butą. Po 30 min. juos pakvietė. Kratos metu buvo rasta cigarečių ir pinigų. Pats nebendravo su tais asmenimis ir nieko nerado, kadangi stovėjo lauke.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Ž. Č. parodė, kad su T. K. bendrauja jau apie 30 metų. Jos skolinasi viena iš kitos pinigus, pervedinėja pinigus dovanoms. Pavyzdžiui į T. K. sąskaitą perveda pinigus krikšto dukrai, t. y. I. Ž., pervedinėja ir skolos grąžinimo pinigus. Skolinasi įvairias sumas. Šiai dienai ji yra skolinga T. K. 250 Eur. T. K. šeima yra pasiturinti, T. K. mama kažkada buvo pardavusi namą, kuris kainavo milijoną litų, jai pragyventi padeda motina. Nuo 2019 m. iki dabar daugiau grynais pinigais skolinasi ar skolina, pavedimų nedaro. Dabar pas I. Ž. yra kortelė, tai jai perveda pinigus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. Ž. kaip kaltinamojo I. Ž. sutuoktinė pasinaudojo teise neduoti parodymų, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 59-61). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. Ž. (past. – buvusi K.) parodė, kad yra I. Ž. sugyventinė. Jie kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metų, dabar jau tiksliai nepamena. Raštiškos partnerystės sutarties ar raštiško susitarimo dėl bendro gyvenimo nėra sudarę, išlaidų apmokėjimo nebuvo pasiskirstę. Kartais mokėdavo ji, kartais I. Ž. Negali nurodyti, kuris iš jų mokėdavo dažniau ar daugiau. Kartais mokėdavo bendrai, buities poreikiams su I. Ž. bendrai kas mėnesį išleisdavo apie 400 Eur, Kiek ji išleisdavo pati, negali pasakyti, nes niekada neskaičiuodavo, kiek išleidžia. Kiek pamena, turėjo asmeninių santaupų namuose apie 20 000 Lt, kuriuos susitaupė iš savo darbo užmokesčio. Kiek buvo bendrų santaupų su I. Ž., nepamena. J. J. yra jos draugė. 2014 metais, tiksliai datų nepamena, ji jai kelis kartus buvo paskolinusį įvairias pinigų sumas, kada ir kiek skolino, nepamena. Nepamena, ar J. J. jai sakydavo, kokiems tikslams jai buvo reikalingi pinigai. Raštiškų paskolos sutarčių ar kitų dokumentų jos nesudarė. Jos sutarė, kad skolą J. J. jai grąžinės dalimis. Jokio atlygio už pinigų skolinimą nereikalavo ir negavo. Skolindavo iš bendrų santaupų su I. Ž. Ž. Č. su V. Č. yra jos draugai jau apie 40 metų. Kaip ir J. J., ji jiems be atlygio skolindavo įvairias pinigų sumas. Skolindavo be raštiškų paskolos sutarčių. Kokiems tikslams jie skolindavosi pinigus, nepamena. A. B. ir V. M. gyvena kartu. Jie yra jos draugai. Jiems ji irgi be atlygio skolindavo pinigus, kai jie paprašydavo. Pinigų skolinimo dokumentų nesudarinėdavo. Kokiems tikslams jie skolindavosi pinigus, nepamena. K. J. yra J. J. motina. Ji jai pervedė skolą už dukterį. Visiems šiems asmenims skolindavo iš bendrų santaupų su I. Ž. E. V. ir K. D. yra jos dukters A. B., gyvenančios Jungtinėje Karalystėje, draugės. Jos jai buvo pervedusios minėtus pinigus, nes ji buvo už jas sumokėjusi grynais iš savo lėšų, kiek pamena, antstoliams. Kokiai kontorai sumokėjo, nepamena.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. T. kaip kaltinamojo I. Ž. motina pasinaudojo teise neduoti parodymų, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 68-69, 74-75). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. T. parodė, kad I. Ž. yra jos dukters T. K. vyras ar sugyventinis, pažįsta jį apie 20 metų, jų santykiai geri. Žentui I. Ž. ji jokių pinigų nėra davusi, o dukrai T. K. ji 2004 m. yra davusi pasaugoti 200 000 Lt, kuriuos gavo pardavusi jai priklausantį namą su sklypu, adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtą namą adresu (duomenys neskelbtini) pardavė už 400 000 (keturi šimtai tūkstančių) litų, bet kitais metais už pusę tos sumos – už 200 000 Lt nupirko namą su sklypu adresu, (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena dabar. Į banką pinigų nenešė, nes nepasitiki bankais, namuose nesaugojo pinigų, nes bijojo, kadangi nuo 2005 metų gyvena viena, jai atrodė, kad pas dukrą juos saugoti patikimiau. Be to, ji beveik kiekvieną mėnesį duoda dukrai T. K. po 200-250 Eur, nes jos pajamos kas mėnesį sudaro apie 700 Eur, iš kurių pensija – 238 Eur ir alga – apie 400 Eur, jai vienai tiek pinigų nereikia. Dukrai kas mėnesį pradėjo davinėti po 200-250 Eur nuo 2015 metų sausio mėnesio, kai išėjo į pensiją, nes jai užtenka algos. Kada tiksliai 2004 metais davė dukrai T. K. 200 000 Lt, kokiomis kupiūromis ir kaip jie buvo supakuoti ar sudėti, ji jau nepamena. Ar be jos ir dukros kas nors dalyvavo pinigų perdavime, nepamena, atrodo buvo dviese. Nori pasakyti, kad kai atidavė dukrai pasaugoti 200 000 Lt, tai iš tos sumos dar nieko nepaėmė, nes jai nereikėjo. 2004 metų sausio 1 d. turėjo santaupų grynais apie 200 000 Lt, tai buvo jos kartu su jos velioniu vyru P. T., mirusiu (duomenys neskelbtini) metais, uždirbtos ir sutaupytos lėšos. Tai pagrindžiančių dokumentų neturi, nes ji dirbo pagal patentą siuvėja ir pardavinėjo pasiūtus drabužius, vyras dirbo darbu vykdytoju įvairiuose įmonėse. Ji gyveno labai kukliai, taupė, pati užsiaugindavo vaisius ir daržoves sodo sklype, tai išleisdavo ne daugiau kaip 100-150 Eur per mėnesį, kartais net mažiau.

Teisiamojo posėdžio metu specialistė M. C. paaiškino, kad patvirtina surašytas išvadas. Šiuo metu yra naujos aplinkybės, t. y. pateikta nauja paskolos sutartis, kurios tyrimo metu nebuvo ir jos įvertinti nebuvo galimybės. Yra nesutikimas dėl grynųjų pinigų likučio nustatymo 2004 m. sausio 1 d. ir nesutikimas dėl vartojimo išlaidų grynaisiais pinigais. Specialisto išvada padaryta dėl vidutinių vartojimo išlaidų, pajamų, buvo nustatytos gautos darbo užmokesčio ir kitos pajamos, įvertintos vartojimo išlaidos ir gavosi 37 000 Lt. Banke I. Ž. kartu su T. K. pinigų neturėjo, visos šios aplinkybės buvo įvertintos. Auditorius nustatė 50 000 Lt sumą. Naujoje išvadoje yra parašyta, kad 50 000 Lt susidarė ne tiek iš gautų pajamų, bet dar buvo gautos dovanos, įvertinti tėvų pinigai, o visos šios sumos neatsispindėjo VMI pateiktuose dokumentuose, jos nebuvo deklaruotos ir nebuvo vertintos. Esminis skirtumas surašant išvadą buvo paskolos sutartis, kuri nebuvo tirta rašant specialisto išvadą. Naujai pateiktą paskolą reikėjo deklaruoti, pateikti mokesčių administratoriui mokesčių mokėtojo pranešime, o šiuo atveju pajamos nebuvo deklaruotos deklaracijose. Be to, reikėtų tirti atvejį, kaip šie grynieji pinigai pateko į Lietuvos Respubliką, ar jie buvo deklaruoti muitinėje, nes įvežant daugiau nei 10 000 Eur grynųjų pinigų yra privaloma juos deklaruoti. Naujai nustatytos vartojimo išlaidos turėtų būti 20 proc. mažesnės, bet nežino kuo remiantis auditorius apskaičiavo vartojimo išlaidas. Specialisto išvadoje vartojimo išlaidos buvo skaičiuojamos pagal Statistikos departamento viešai skelbiamas statistines lenteles. Išvadoje yra išdėstyti argumentai, kodėl būtent tokios išlaidos, o ne mažesnės apskaičiuotos.

Teisiamojo posėdžio metu specialistas Č. M. paaiškino, kad I. Ž. kreipėsi dėl specialisto išvados. Išvada, kad vartojimo išlaidos yra 20 proc. mažesnės paremta tuo, kad vidutinės vartojimo išlaidos yra apskaičiuojamos įvertinus tai, kad didmiesčio gyventojas neturi jokio žemės ūkio šaltinio, kuris galėtų būti papildomas pragyvenimo šaltinis. Šioje situacijoje I. Ž. ilgą laiko tarpą gyveno kartu su žmona, uošviene, kuri turėjo žemės ūkio sklypą, atitinkamai pragyvenimas ir maitinimas galėjo būti iš žemės ūkio produktų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, padaryta išvada dėl 20 proc. mažesnių vidutinių vartojimo išlaidų. Dėl šio faktoriaus nebuvo daromi jokie perskaičiavimai, kadangi I. Ž. ir taip turėjo piniginių lėšų perteklių. Mokesčių inspekcija nevertino pradinio likučio ir paskolos, gautos iš P. O. Atsižvelgiant į tai, buvo atliktas naujas skaičiavimas ir 2019 m. gegužės 14 d. išskaičiuotas 265 536 Eur pinigų likutis. Palyginus su rastais pinigais, tai yra pinigų perteklius. Pagrindiniai faktoriai yra nurodyti 1 ir 2 specialisto išvados punktuose. Mokesčių inspekcija vadovaujasi tik tais šaltiniais, kurie yra duomenų bazėje. Informacija apie fizinių asmenų atitinkamas pajamas, susijusias su darbo ir nedarbo santykiais Valstybės duomenų bazėje pradėjo formuotis tik 1994 m., taigi laikotarpis iki 1994 m. yra nevertinamas. Tai yra neteisinga, nes tokiu atveju daroma išvada, kad iki 1994 m. sausio 1 d. fizinis asmuo neturėjo jokių santaupų. Šiuo atveju nustatant 50 000 Lt sumą buvo įvertintas faktas, kad I. Ž. iki 1994 m. galėjo turėti pajamų iš darbo ir nedarbo santykių, dovanų iš tėvų ar kitų asmenų. 2003 m. buvo priimtas įstatymas su reikalavimu vienam fiziniam asmeniui viršijant 50 000 Lt privalomai deklaruoti pajamas. Įvertinus tai, kad 50 000 Lt reikia padalinti į dvi dalis – I. Ž. ir T. K., ta suma nepatenka į deklaravimą. Dėl paskolos sutarties iš I. Ž. sužinojo, kad P. O. buvo pradinis kreditorius. Vėliau P. O. pervedė savo reikalavimą B. P. Jis bandė gauti B. P. kontaktus, bet be telefono pokalbio daugiau jokio patvirtinimo negavo. Šis klausimas lieka nepatvirtintas, skola egzistuoja negrąžinta.

2019 m. gegužės 14 d. kratos protokolu nustatyta, jog atliekant kratą I. Ž. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnams atvykus šiuo adresu durų niekas neatidarė. Siekiant neatidėliotinai atlikti kratą buvo iškviesti policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kuriems atvykus buto duris atrakino I. Ž. T. K. (past. – I. Ž. sutuoktinė) iš koridoriuje esančios sieninės spintos padarė 28 kupiūras 50 Eur nominalo, paaiškino, kad tai jos asmeniniai pinigai. Molinėje statulėje buvo rasti du paketai, įvynioti į polietileninę plėvelę. Ant vienos iš jų buvo užrašyta „45“, ant kito – „200“.Vizualiai matyti, kad šiuose paketuose yra pinigai. Atitinkamai minėtuose paketuose rasta 45 000 Eur ir 200 000 Eur (1 t., b. l. 154-162).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad I. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratą I. Ž. gyvenamojoje vietoje, kurios metu buvo surasta kaltinime nurodyta pinigų suma, I. Ž. (kartu su T. K.) nurodė, jog kratos metu surasti pinigai yra lėšos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, priklausiusių T. K. motinai, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis turtas buvo parduotas maždaug prieš 10 metų, bendra parduoto turto vertė buvo apie 600 000 Lt. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis I. Ž. parodė, jog 2019 m. gegužės 14 d. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje adresu, (duomenys neskelbtini), rasti pinigai yra jo, jo sugyventinės ir uošvės santaupos. Jo sutuoktinė gauna apie 600 Eur atlyginimą per mėnesį, o jis gauna apie 900 Eur atlyginimą per mėnesį. Dar yra išlošęs lažybose, yra tai patvirtinantys čekiai 5000-6000 Eur. Taip pat dalis pinigų yra už parduotą nekilnojamąjį turtą 2010-2011 metais, kuris priklausė jo sugyventinei ir jo sugyventinės motinai. Negali pasakyti konkretaus laikotarpio, nuo kada šiuos pinigus laikė savo bute, jie susikaupė taupant, t. y. per mėnesį jie susitaupo apie 500 Eur. Žino, kad butas, (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 230 000 Lt, namas, kuris buvo (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 500 000 litų, taip pat ir jie sutaupydavo su žmona abu apie 700 Eur per mėnesį. Taip pat, kaip jau minėjo, papildomas pajamas gauna iš lažybų kontorų, už garažą gauna mėnesinį mokestį. Jis naudojasi tik vienu garažu, esančiu šalia jo namų, (duomenys neskelbtini). Turėjo dar kitą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo garažu nesinaudoja, jį pardavęs asmeniui vardu V., pavardės nežino. Dokumentų nesusitvarkę, kadangi uždėtas šiam garažui areštas, už tai V. jam duoda į mėnesį po 100 Eur. Be to, yra lažybų kontorose „TOP sport“ ir „OlyBet“ lažybose yra iš viso išlošęs 42 210,14 Eur. Darydamas statymus, pralošė apie 7000 Eur, tiksliai sumos nepamena, tai patvirtinančių dokumentų neturi. Darant statymus šiose lažybų kontorose, niekas jo neregistruodavo, jokių čekių neduodavo (6 t., b. l. 141-143, 159-161).

Tik teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis I. Ž. nurodė, kad paskolos sutartis su P. O. atsirado bylą nagrinėjant teisme, nes pas jį namuose gulėjo kopija, o jis galvojo, kad atidavė originalą. Kai sužinojo, kad trūksta pinigų, kreipėsi pas specialistą ir atidavė originalą, kuris buvo pas tėvą namuose. Ikiteisminio tyrimo metu jis nepapasakojo apie šią paskolą, nes niekas jo neklausė. 2013 m. su P. O. pasirašė paskolos sutartį, jos nedeklaravo. Su P. O. susipažino, kai važinėjo į Baltarusiją. Paskolos sutartyje nėra numatytas grąžinimo terminas, nes galvojo, kad grąžins pinigus, kai bus sukurtas verslas. Dėl palūkanų taip pat nebuvo susitarta, tiesiog pasirašė sutartį. 2013 m. jam buvo reikalinga 200 000 Eur paskola, kad nupirkti Baltarusijoje vilkikus, kurie veža cisternas su alyva. Nupirkti turėjo P. O., o vadovauti verslui Lietuvoje turėjo jis. Vilkikus planavo Lietuvoje pirkti P. O. Jie kainavo 60 000 Eur ir turėjo nupirkti cisterną alyvai vežti, kuri kainavo apie 80 000 Eur. Sutartis buvo sudaryta jo namuose, (duomenys neskelbtini). P. O. atvežė jam pinigus į namus. P. O. pas jį atvažiuodavo į metus kokius 4 kartus. P. O. užsiimdavo nekilnojamu turtu, automobiliais, alyva, buvo verslininkas. 2014 m. gavus pinigus, P. O. pasakė, kad jam prastai su sveikata ir sutartis buvo perrašyta su B. P. Jis tapo skolingas ne P. O., o B. P. Dokumentai, patvirtinantys, kad jis skolingas B. P. yra pas B. P. Kadangi vilkikų nenupirko, 200 000 Eur gulėjo pas jį namuose kartu su jo kitais sutaupytais pinigais. Kratos metu nenurodė, kad turi 200 000 Eur, nes galvojo, kad jie guli legaliai paslėpti ir nereikia to sakyti. Jo tėvas gyvena senelių namuose „(duomenys neskelbtini)“.

Tokie kaltinamojo I. Ž. paaiškinimai nėra pagrįsti ir, teismo įsitikinimu, pateikti kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto praturtėjimo.

Visų pirma, pastebėtina, kad kaltinamojo I. Ž. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Antra, pats paskolos gavimo faktas nėra nusikalstamas ir neturėjo būti slepiamas, juolab, esant pasirašytai paskolos sutarčiai, tačiau apie paskolos sutartį su Rusijos Federacijos piliečiu I. O. I. Ž. nenurodė nei kratos metu, nei po to vykusiose jo apklausose. Apie neva gautą iš I. O. paskolą kaltinamasis nurodė tik teisminio nagrinėjimo metu, kas leidžia daryti išvadą apie nuslėptas tikrąsias, neteisėtas pinigų gavimo aplinkybes. Šioje vietoje svarbu pažymėti ir tai, kad I. Ž. teigė, jog neva galvojo, kad paskolos sutarties kopiją kratos atlikimo metu paėmė pareigūnai.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojais apklausti A. M., R. J., B. S., V. Ž., E. Š., B. P. patvirtino, kad kratos metu asmenys, kurie buvo bute, savanoriškai atidavė tik 1400 Eur ir nurodė, jog daugiau pinigų bute nėra. Suradus 245 000 Eur, kurie buvo paslėpti statulėse, asmenys nurodė, jog pinigai gauti už parduotą nekilnojamąjį turtą, garažą. Visgi ir ši gynybinė versija yra paneigtina.

Žemesnės instancijos teismas

Kitoje dalyje auditoriaus-specialisto išvada nuo VMI specialisto išvadų skiriasi tik dviem aspektais. Pirmasis jų – tai, kad I. Ž. 2004 m. sausio 1 d. galėjo turėti 50 000 Lt. Teismo vertinimu, M. C. padaryta išvada yra paremta atitinkamais skaičiavimais, kai auditorius-specialistas iš esmės daro prielaidą dėl to neatlikdamas jokių paskaičiavimų ir tiesiogiai remiasi I. Ž. rašytiniu paaiškinimu, jog šią pinigų sumą jis turėjo nurodytu laikotarpiu. Šioje vietoje pastebėtina, kad Č. M., atlikdamas tyrimą, vertino tik minėtą M. C. specialisto išvadą Nr. (21.222 Mr)-363-11, paskolos sutartį tarp P. O. ir I. Ž. bei paties I. Ž. rašytinį paaiškinimą. Teismo vertinimu, Č. M. skaičiavimai nėra niekaip pagrįsti ir iš esmės grindžiami prielaidomis bei kaltinamojo I. Ž. paaiškinimu, jog jis neva 2004 m. sausio 1 d. turėjo bendrą su T. K. likutį ne banke – 50 000 Lt. Kita vertus, teismas pažymi, kad net jeigu daryti prielaidą, jog I. Ž. 2004 m. sausio 1 d. galėjo būti sukaupęs 50 000 Lt, o ne 37 000 Lt, to niekaip nepakaktų pagrįsti kratos metu rastų pinigų kilmei.