- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- 1-419-1034/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00019-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- I. Ž.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
- Kategorijos
kaltinamajam I. Ž. (I. Ž.), jo gynėjams advokatams Romualdui Mikliušui, Sigitui Mikliušui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalį 182 MGL (26 660 Lt) dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (bauda sumokėta);
2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 108 MGL (4067 Eur) dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (bauda sumokėta);
3. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį 276 MGL (13 800 Eur) dydžio bauda (bauda sumokėta);
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
I. Ž. neteisėtai praturtėjo, t. y. žinodamas, jog turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, po 2010 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XI-1199 įsigaliojimo savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo didesnį negu 500 MGL dydžio turtą – 192 729 Eur nedeklaruotų grynųjų pinigų, sukauptų iš nenustatytų pajamų šaltinių, kuriuos 2019 m. gegužės 14 d. nuo 18.30 val. iki 22.00 val. atliktos kratos metu rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.
Šiais savo veiksmais I. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. jo pajamos buvo iš darbo. 15 metų dirbo geležinkelyje, po to statybų treste, atlyginimas buvo apie 600-700 Eur. Dar pinigų gavo pardavęs butą, lošė azartinius žaidimus. Pragyvenimui su sutuoktine per mėnesį išleisdavo gal 200 Eur, o litais – 400 Lt. Laikotarpyje nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. pragyvenimui turimų pajamų pakakdavo, dar skolino pažįstamiems pinigus. Darė nusikalstamas veikas, susijusias su kontrabanda, nes to prašė draugai. Visais atvejais jam buvo paskirta bausmė – bauda, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs. Baudas mokėjo iš savo ir žmonos atlyginimo. Žmonos atlyginimas yra apie 1000 Eur. Paskolos sutartis tarp P. O. ir jo atsirado tik bylą nagrinėjant teisme, nes pas jį namuose gulėjo kopija, galvojo, kad atidavė originalą. Kai sužinojo, kad trūksta pinigų, kreipėsi pas specialistą ir atidavė originalą, kuris buvo pas tėvą namuose. Ikiteisminio tyrimo metu nepapasakojo apie šią paskolą, nes niekas jo neklausė. 2013 m. su P. O. pasirašė paskolos sutartį, gautos paskolos nedeklaravo. Su P. O. susipažino, kai važinėjo į Baltarusiją. Paskolos sutartyje nėra numatytas grąžinimo terminas, nes galvojo, kad grąžins pinigus, kai bus sukurtas verslas. Dėl palūkanų nebuvo susitarta. 2013 m. jam buvo reikalinga 200 000 Eur paskola, kad nupirktų Baltarusijoje vilkikus, kurie veža cisternas su alyva. Nupirkti turėjo P. O., o vadovauti verslui Lietuvoje turėjo jis. Vilkikus planavo Lietuvoje pirkti P. O. Jie kainavo 60 000 Eur ir turėjo nupirkti cisterną alyvai vežti, kuri kainavo apie 80 000 Eur. Sutartis buvo sudaryta jo namuose, (duomenys neskelbtini). P. O. atvežė jam pinigus į namus. P. O. užsiimdavo nekilnojamu turtu, automobiliais, alyva, buvo verslininkas. 2014 m. gavus pinigus, P. O. pasakė, kad jam prastai su sveikata ir sutartis buvo perrašyta su B. P. Jis tapo skolingas ne P. O., o B. P. Dokumentai, patvirtinantys, kad jis skolingas B. P. yra pas B. P. Kadangi vilkikų nenupirko, 200 000 Eur gulėjo pas jį namuose kartu su jo kitais sutaupytais pinigais. Pas jį namuose buvo atliekama krata, jos metu pareigūnai rado ir paėmė pinigus. Jo sutuoktinė T. K. savanoriškai atidavė 1400 Eur. Kratos metu nenurodė, kad turi 200 000 Eur, nes galvojo, kad jie guli legaliai paslėpti ir nereikia to sakyti. 50 000 Lt santaupos, kurias nurodė specialistas, susidarė iš jo ir žmonos algos.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. J. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kartu su T. K. Jos atlyginimas buvo apie 1200-1300 Lt. T. K. pareigos buvo (duomenys neskelbtini). Pas ją tuo metu buvo bloga finansinė padėtis dėl algos, būsto paskolos, o T. K. kaip gera bendradarbė pasiūlė paskolinti pinigų. Kas kažkiek laiko T. K. skolindavo jai pinigus, o ji pervesdavo atgal, kai turėdavo tokias sumas, kokias tuo metu turėjo ir galėjo pervesti. Iš pradžių prieš 10 metų pasiskolino apie 2000 Lt, po to atidavinėjo juos eurais ir pritrūkus pinigų vėl pasiskolindavo kiek reikėdavo. Grąžindama pinigus bankiniame pavedime nurodydavo – dovana, pavedimas ir panašiai, nerašydavo skolos gražinimas. Jokių skolos raštelių su T. K. nesudarė, užstatas nebuvo sumokėtas, buvo žodinis pasitikėjimas. Nežino, iš kur T. K. turėjo pinigų skolinimui, nesidomėjo. Šiuo metu yra skolinga T. K. apie 600 Eur. Jos motina K. J. jokių santykių su T. K. neturėjo, tiesiog jai reikėjo pervesti pinigus T. K. ir ji tai padarė iš mamos sąskaitos, tai buvo apie 200 Eur. Tuo laikotarpiu gyveno iš darbinių pajamų, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo užsienyje ir iš greitųjų kreditų paskolų. Dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su T. K. buvo ir dabar yra geros draugės.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. (V. M.) parodė, kad I. Ž. yra matęs porą kartų, kai atvažiuodavo iš „(duomenys neskelbtini)“ pasiimti žmonos. T. K. žino, kadangi jo žmona A. B. dirbo su ja, tai kartais pasisveikindavo. 2013 m. yra skolinęsis iš T. K. pinigų, įvairių sumų, kadangi tuo metu neturėjo darbo, sirgo uošvienė, neužtekdavo pajamų. Pasiskolinęs iš T. K. grąžindavo tiek pinigų, kiek galėdavo ir turėdavo. Gaudavo iš Darbo biržos pinigų ir pervesdavo pinigus bankiniu pavedimu. Realiai pinigus skolinosi jo žmona, bet jis grąžindavo, kai galėdavo. Nežino iš kur T. K. turėjo pinigų. 2015 m. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tada jau nesiskolino pinigų. Vėliau 2017 m. įsidarbino (duomenys neskelbtini), atlyginimas buvo apie 500-600 Eur. Šiai dienai T. K. skolų neturi, viską yra atidavęs.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. G. parodė, kad atėjus į darbą vykdė viršininko nurodymus. Jai buvo pasakyta, kad galimai bus gabenamos kontrabandinės cigaretės, todėl vyko stebėti. (duomenys neskelbtini) buvo atliekama krata, buvo apie 7-8 pareigūnai. Beldė, tačiau durų ilgai nieks neatidarė. Kaimynė nurodė, kad girdėjosi, jog namuose kažkas buvo. Tada iškvietė gaisrinę ir policiją. Policija atvažiavo pirma, beldė į duris, bet nieks neatidarė, o tada atvažiavo gaisrinė, pradėjo kelti kopėčias ir tuo metu jie atidarė buto duris. Užėjus į butą buvo buto savininkas, jo žmona, dėl vaiko neatsimena. Patekus į butą ikiteisminio tyrimo tyrėja klausė, kodėl nebuvo atidarytos durys, klausė dėl draudžiamų daiktų. Ji asmeniškai su savininkais nebendravo. Ieškojo draudžiamų daiktų, rado cigarečių, didelę sumą pinigų. Drambliuko statulėlėje buvo susukti pinigai, buvo virš 200 000 Eur. Paklausus iš kur tokia suma pinigų, savininkai atsakė, kad tai jų, pardavė kažkokį nekilnojamą turtą. Toliau atliekant kratą rado dar pinigų, iki 10 000 Eur, šiuos pinigus savininkai įvardijo kaip santaupas. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos N. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 81), N. G. parodė, jog parodymai teisingi. Ji pati rado tuos pinigus, kurie buvo statulėlėje ir liemenėje ir paklausė kieno čia pinigai.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad darė kratą pas I. Ž. Kratos metu jis buvo padėjėjas. Atvykus nieks neatidarė durų, todėl buvo iškviesta gaisrinė. Vėliau, kai atidarė duris, pradėjo atlikinėti kratą. Davė pasirašyti kratos protokolą, supažindino su esme, pasiūlė išduoti tai, ko ieškoma. Atliekant kratą rado cigarečių, grynųjų pinigų apie 200 000 Eur, kurie buvo figūrėlėje, kišenėse. Kratos metu kažkiek bendravo su savininkais, klausė kieno daiktai. Asmenys dėl pinigų sakė, kad pardavė butą. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 86), A. M. parodė, jog parodymai teisingi. Drambliukas stovėjo dešinėje pusėje prie lango.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. J. parodė, kad iš vadovybės buvo gautas nurodymas atlikti kratą. Nuvykus į vietą, su kolega pasiliko lauke, kad per langus nebūtų išmesti kokie nors daiktai. Praėjus kažkuriam laikui užėjo į tą butą, kur buvo daroma krata. Žino, kad buvo rasta cigarečių ir pinigų. Bute su I. Ž. ir T. K. asmeniškai nebendravo. Pats kratos metu nieko nerado.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. B. parodė, kad 2011-2012 m. su T. K. dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Ji tuo metu uždirbo apie 700 Lt. „(duomenys neskelbtini)“ dribo maždaug iki 2015 m. Iš T. K. skolinosi pinigų, kadangi buvo sunki finansinė padėtis, neužtekdavo atlyginimo, mama sirgo vėžiu. Pinigus T. K. grąžindavo pavedimu iš atlyginimo. Grąžindavo tokias pinigų sumas, kokias tuo momentu galėdavo sau leisti. Jos sugyventinis V. M. irgi skolinosi iš T. K. pinigų. Nežino kokie buvo T. K. pajamų šaltiniai. Po „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino į „(duomenys neskelbtini)“, ten dirbo porą metų, vėliau įsidarbino į SĮ „(duomenys neskelbtini)“, ten dirba ir dabar. Dabar su T. K. nebendrauja, kadangi dirba skirtingose darbovietėse. Šiai dienai nei ji, nei jos sugyventinis nėra skolingi T. K.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. S. parodė, kad pas I. Ž. bute buvo atlikta krata. Iš pradžių jų neįleido į butą, reikėjo kviesti gaisrinę, bet gaisrinei įvažiavus į kiemą buvo atrakintos durys. Kratos metu bute dalyvavo I. Ž. ir jo žmona, molinėje statulėlėje buvo rasta didelė pinigų sumą ir miegamajame rastos cigaretės. I. Ž. su žmona minėjo, kad pinigai gauti už buto pardavimą. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos B. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 205), B. S. parodė, jog parodymai teisingi. Koridoriuje kabėjo striukė, iš jos buvo paimta pinigų suma, kurią rado pareigūnė N. G.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Ž. parodė, kad iš viršininko gavo nurodymą važiuoti į Vilnių, pas I. Ž. bute atlikti kratą. Atvažiavus kurį laiką jų neįleido į butą, buvo iškviesta policija, gaisrinė, bet paskui juos į leido į butą. Jis miegamajame rado kontrabandinių cigarečių, kolegos rado pinigų, telefonų. Pats su I. Ž. ir T. K. nebendravo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Š. parodė, kad 2019 m. gavo informaciją, jog Vilniuje pas I. Ž. bute galimai laikomos cigaretės. Tuo pagrindu kartu su kolegomis atliko kratą. Kratos pradžioje, pasiūlius duoti pinigus, I. Ž. sugyventinė padavė apie 1500 Eur. Kratos metu rado cigarečių, pinigų. Vienoje vietoje buvo apie 200 000 Eur, kitoje vietoje striukėje apie 10 000 Eur. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo E. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 93), E. Š. parodė, jog parodymai teisingi. Kambaryje rado apie 10 dėžių cigarečių. Jis pats skaičiavo pinigus, kažkas iš kolegų dar perskaičiavo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas B. P. (B. P.) parodė, kad buvo kratos dalyvis. Pradžioje jų į butą neįleido, kvietė gaisrinę. Kratos metu buvo rasta didelė pinigų suma, vienoje vietoje apie 200 000 Eur, kitoje, drabužių kišenėse, mažesnė suma ir buvo rastos cigaretės. Dėl pinigų buto savininkai jiems nieko neaiškino. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo B. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 100), B. P. parodė, jog parodymai teisingi. Kai skaičiavo rastus pinigus, savininkai sakė, kad anksčiau buvo ikiteisminis tyrimas ir šie pinigai buvo jiems atiduoti, juos gavo pardavę butą. Asmeniškai su buto savininkais nebendravo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad 2019 m. gavo nurodymą nuvykti į Vilnių kolegoms padėti atlikti kratą. Nuvykus su kolega R. J. liko lauke, kiti nuėjo į butą. Iš pradžių jų neįleido, vėliau įėjo į butą. Po 30 min. juos pakvietė. Kratos metu buvo rasta cigarečių ir pinigų. Pats nebendravo su tais asmenimis ir nieko nerado, kadangi stovėjo lauke.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Ž. Č. parodė, kad su T. K. bendrauja jau apie 30 metų. Jos skolinasi viena iš kitos pinigus, pervedinėja pinigus dovanoms. Pavyzdžiui į T. K. sąskaitą perveda pinigus krikšto dukrai, t. y. I. Ž., pervedinėja ir skolos grąžinimo pinigus. Skolinasi įvairias sumas. Šiai dienai ji yra skolinga T. K. 250 Eur. T. K. šeima yra pasiturinti, T. K. mama kažkada buvo pardavusi namą, kuris kainavo milijoną litų, jai pragyventi padeda motina. Nuo 2019 m. iki dabar daugiau grynais pinigais skolinasi ar skolina, pavedimų nedaro. Dabar pas I. Ž. yra kortelė, tai jai perveda pinigus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. Ž. kaip kaltinamojo I. Ž. sutuoktinė pasinaudojo teise neduoti parodymų, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 59-61). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. Ž. (past. – buvusi K.) parodė, kad yra I. Ž. sugyventinė. Jie kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metų, dabar jau tiksliai nepamena. Raštiškos partnerystės sutarties ar raštiško susitarimo dėl bendro gyvenimo nėra sudarę, išlaidų apmokėjimo nebuvo pasiskirstę. Kartais mokėdavo ji, kartais I. Ž. Negali nurodyti, kuris iš jų mokėdavo dažniau ar daugiau. Kartais mokėdavo bendrai, buities poreikiams su I. Ž. bendrai kas mėnesį išleisdavo apie 400 Eur, Kiek ji išleisdavo pati, negali pasakyti, nes niekada neskaičiuodavo, kiek išleidžia. Kiek pamena, turėjo asmeninių santaupų namuose apie 20 000 Lt, kuriuos susitaupė iš savo darbo užmokesčio. Kiek buvo bendrų santaupų su I. Ž., nepamena. J. J. yra jos draugė. 2014 metais, tiksliai datų nepamena, ji jai kelis kartus buvo paskolinusį įvairias pinigų sumas, kada ir kiek skolino, nepamena. Nepamena, ar J. J. jai sakydavo, kokiems tikslams jai buvo reikalingi pinigai. Raštiškų paskolos sutarčių ar kitų dokumentų jos nesudarė. Jos sutarė, kad skolą J. J. jai grąžinės dalimis. Jokio atlygio už pinigų skolinimą nereikalavo ir negavo. Skolindavo iš bendrų santaupų su I. Ž. Ž. Č. su V. Č. yra jos draugai jau apie 40 metų. Kaip ir J. J., ji jiems be atlygio skolindavo įvairias pinigų sumas. Skolindavo be raštiškų paskolos sutarčių. Kokiems tikslams jie skolindavosi pinigus, nepamena. A. B. ir V. M. gyvena kartu. Jie yra jos draugai. Jiems ji irgi be atlygio skolindavo pinigus, kai jie paprašydavo. Pinigų skolinimo dokumentų nesudarinėdavo. Kokiems tikslams jie skolindavosi pinigus, nepamena. K. J. yra J. J. motina. Ji jai pervedė skolą už dukterį. Visiems šiems asmenims skolindavo iš bendrų santaupų su I. Ž. E. V. ir K. D. yra jos dukters A. B., gyvenančios Jungtinėje Karalystėje, draugės. Jos jai buvo pervedusios minėtus pinigus, nes ji buvo už jas sumokėjusi grynais iš savo lėšų, kiek pamena, antstoliams. Kokiai kontorai sumokėjo, nepamena.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. T. kaip kaltinamojo I. Ž. motina pasinaudojo teise neduoti parodymų, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 68-69, 74-75). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. T. parodė, kad I. Ž. yra jos dukters T. K. vyras ar sugyventinis, pažįsta jį apie 20 metų, jų santykiai geri. Žentui I. Ž. ji jokių pinigų nėra davusi, o dukrai T. K. ji 2004 m. yra davusi pasaugoti 200 000 Lt, kuriuos gavo pardavusi jai priklausantį namą su sklypu, adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtą namą adresu (duomenys neskelbtini) pardavė už 400 000 (keturi šimtai tūkstančių) litų, bet kitais metais už pusę tos sumos – už 200 000 Lt nupirko namą su sklypu adresu, (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena dabar. Į banką pinigų nenešė, nes nepasitiki bankais, namuose nesaugojo pinigų, nes bijojo, kadangi nuo 2005 metų gyvena viena, jai atrodė, kad pas dukrą juos saugoti patikimiau. Be to, ji beveik kiekvieną mėnesį duoda dukrai T. K. po 200-250 Eur, nes jos pajamos kas mėnesį sudaro apie 700 Eur, iš kurių pensija – 238 Eur ir alga – apie 400 Eur, jai vienai tiek pinigų nereikia. Dukrai kas mėnesį pradėjo davinėti po 200-250 Eur nuo 2015 metų sausio mėnesio, kai išėjo į pensiją, nes jai užtenka algos. Kada tiksliai 2004 metais davė dukrai T. K. 200 000 Lt, kokiomis kupiūromis ir kaip jie buvo supakuoti ar sudėti, ji jau nepamena. Ar be jos ir dukros kas nors dalyvavo pinigų perdavime, nepamena, atrodo buvo dviese. Nori pasakyti, kad kai atidavė dukrai pasaugoti 200 000 Lt, tai iš tos sumos dar nieko nepaėmė, nes jai nereikėjo. 2004 metų sausio 1 d. turėjo santaupų grynais apie 200 000 Lt, tai buvo jos kartu su jos velioniu vyru P. T., mirusiu (duomenys neskelbtini) metais, uždirbtos ir sutaupytos lėšos. Tai pagrindžiančių dokumentų neturi, nes ji dirbo pagal patentą siuvėja ir pardavinėjo pasiūtus drabužius, vyras dirbo darbu vykdytoju įvairiuose įmonėse. Ji gyveno labai kukliai, taupė, pati užsiaugindavo vaisius ir daržoves sodo sklype, tai išleisdavo ne daugiau kaip 100-150 Eur per mėnesį, kartais net mažiau.
Teisiamojo posėdžio metu specialistė M. C. paaiškino, kad patvirtina surašytas išvadas. Šiuo metu yra naujos aplinkybės, t. y. pateikta nauja paskolos sutartis, kurios tyrimo metu nebuvo ir jos įvertinti nebuvo galimybės. Yra nesutikimas dėl grynųjų pinigų likučio nustatymo 2004 m. sausio 1 d. ir nesutikimas dėl vartojimo išlaidų grynaisiais pinigais. Specialisto išvada padaryta dėl vidutinių vartojimo išlaidų, pajamų, buvo nustatytos gautos darbo užmokesčio ir kitos pajamos, įvertintos vartojimo išlaidos ir gavosi 37 000 Lt. Banke I. Ž. kartu su T. K. pinigų neturėjo, visos šios aplinkybės buvo įvertintos. Auditorius nustatė 50 000 Lt sumą. Naujoje išvadoje yra parašyta, kad 50 000 Lt susidarė ne tiek iš gautų pajamų, bet dar buvo gautos dovanos, įvertinti tėvų pinigai, o visos šios sumos neatsispindėjo VMI pateiktuose dokumentuose, jos nebuvo deklaruotos ir nebuvo vertintos. Esminis skirtumas surašant išvadą buvo paskolos sutartis, kuri nebuvo tirta rašant specialisto išvadą. Naujai pateiktą paskolą reikėjo deklaruoti, pateikti mokesčių administratoriui mokesčių mokėtojo pranešime, o šiuo atveju pajamos nebuvo deklaruotos deklaracijose. Be to, reikėtų tirti atvejį, kaip šie grynieji pinigai pateko į Lietuvos Respubliką, ar jie buvo deklaruoti muitinėje, nes įvežant daugiau nei 10 000 Eur grynųjų pinigų yra privaloma juos deklaruoti. Naujai nustatytos vartojimo išlaidos turėtų būti 20 proc. mažesnės, bet nežino kuo remiantis auditorius apskaičiavo vartojimo išlaidas. Specialisto išvadoje vartojimo išlaidos buvo skaičiuojamos pagal Statistikos departamento viešai skelbiamas statistines lenteles. Išvadoje yra išdėstyti argumentai, kodėl būtent tokios išlaidos, o ne mažesnės apskaičiuotos.
Teisiamojo posėdžio metu specialistas Č. M. paaiškino, kad I. Ž. kreipėsi dėl specialisto išvados. Išvada, kad vartojimo išlaidos yra 20 proc. mažesnės paremta tuo, kad vidutinės vartojimo išlaidos yra apskaičiuojamos įvertinus tai, kad didmiesčio gyventojas neturi jokio žemės ūkio šaltinio, kuris galėtų būti papildomas pragyvenimo šaltinis. Šioje situacijoje I. Ž. ilgą laiko tarpą gyveno kartu su žmona, uošviene, kuri turėjo žemės ūkio sklypą, atitinkamai pragyvenimas ir maitinimas galėjo būti iš žemės ūkio produktų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, padaryta išvada dėl 20 proc. mažesnių vidutinių vartojimo išlaidų. Dėl šio faktoriaus nebuvo daromi jokie perskaičiavimai, kadangi I. Ž. ir taip turėjo piniginių lėšų perteklių. Mokesčių inspekcija nevertino pradinio likučio ir paskolos, gautos iš P. O. Atsižvelgiant į tai, buvo atliktas naujas skaičiavimas ir 2019 m. gegužės 14 d. išskaičiuotas 265 536 Eur pinigų likutis. Palyginus su rastais pinigais, tai yra pinigų perteklius. Pagrindiniai faktoriai yra nurodyti 1 ir 2 specialisto išvados punktuose. Mokesčių inspekcija vadovaujasi tik tais šaltiniais, kurie yra duomenų bazėje. Informacija apie fizinių asmenų atitinkamas pajamas, susijusias su darbo ir nedarbo santykiais Valstybės duomenų bazėje pradėjo formuotis tik 1994 m., taigi laikotarpis iki 1994 m. yra nevertinamas. Tai yra neteisinga, nes tokiu atveju daroma išvada, kad iki 1994 m. sausio 1 d. fizinis asmuo neturėjo jokių santaupų. Šiuo atveju nustatant 50 000 Lt sumą buvo įvertintas faktas, kad I. Ž. iki 1994 m. galėjo turėti pajamų iš darbo ir nedarbo santykių, dovanų iš tėvų ar kitų asmenų. 2003 m. buvo priimtas įstatymas su reikalavimu vienam fiziniam asmeniui viršijant 50 000 Lt privalomai deklaruoti pajamas. Įvertinus tai, kad 50 000 Lt reikia padalinti į dvi dalis – I. Ž. ir T. K., ta suma nepatenka į deklaravimą. Dėl paskolos sutarties iš I. Ž. sužinojo, kad P. O. buvo pradinis kreditorius. Vėliau P. O. pervedė savo reikalavimą B. P. Jis bandė gauti B. P. kontaktus, bet be telefono pokalbio daugiau jokio patvirtinimo negavo. Šis klausimas lieka nepatvirtintas, skola egzistuoja negrąžinta.
2019 m. gegužės 14 d. kratos protokolu nustatyta, jog atliekant kratą I. Ž. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnams atvykus šiuo adresu durų niekas neatidarė. Siekiant neatidėliotinai atlikti kratą buvo iškviesti policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kuriems atvykus buto duris atrakino I. Ž. T. K. (past. – I. Ž. sutuoktinė) iš koridoriuje esančios sieninės spintos padarė 28 kupiūras 50 Eur nominalo, paaiškino, kad tai jos asmeniniai pinigai. Molinėje statulėje buvo rasti du paketai, įvynioti į polietileninę plėvelę. Ant vienos iš jų buvo užrašyta „45“, ant kito – „200“.Vizualiai matyti, kad šiuose paketuose yra pinigai. Atitinkamai minėtuose paketuose rasta 45 000 Eur ir 200 000 Eur (1 t., b. l. 154-162).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą (BK 189¹ straipsnis) įtvirtinta kaip viena iš teisinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti korupcinių, turtinių, ekonominių, finansinių ir kitų savanaudiškų nusikaltimų ekonominį naudingumą ir patrauklumą, pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas, mažinti jų paplitimą ir valstybei bei visuomenei daromą žalą. Ši baudžiamojo įstatymo norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, kai yra pagrindas manyti, jog turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-489/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad I. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratą I. Ž. gyvenamojoje vietoje, kurios metu buvo surasta kaltinime nurodyta pinigų suma, I. Ž. (kartu su T. K.) nurodė, jog kratos metu surasti pinigai yra lėšos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, priklausiusių T. K. motinai, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis turtas buvo parduotas maždaug prieš 10 metų, bendra parduoto turto vertė buvo apie 600 000 Lt. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis I. Ž. parodė, jog 2019 m. gegužės 14 d. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje adresu, (duomenys neskelbtini), rasti pinigai yra jo, jo sugyventinės ir uošvės santaupos. Jo sutuoktinė gauna apie 600 Eur atlyginimą per mėnesį, o jis gauna apie 900 Eur atlyginimą per mėnesį. Dar yra išlošęs lažybose, yra tai patvirtinantys čekiai 5000-6000 Eur. Taip pat dalis pinigų yra už parduotą nekilnojamąjį turtą 2010-2011 metais, kuris priklausė jo sugyventinei ir jo sugyventinės motinai. Negali pasakyti konkretaus laikotarpio, nuo kada šiuos pinigus laikė savo bute, jie susikaupė taupant, t. y. per mėnesį jie susitaupo apie 500 Eur. Žino, kad butas, (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 230 000 Lt, namas, kuris buvo (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 500 000 litų, taip pat ir jie sutaupydavo su žmona abu apie 700 Eur per mėnesį. Taip pat, kaip jau minėjo, papildomas pajamas gauna iš lažybų kontorų, už garažą gauna mėnesinį mokestį. Jis naudojasi tik vienu garažu, esančiu šalia jo namų, (duomenys neskelbtini). Turėjo dar kitą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo garažu nesinaudoja, jį pardavęs asmeniui vardu V., pavardės nežino. Dokumentų nesusitvarkę, kadangi uždėtas šiam garažui areštas, už tai V. jam duoda į mėnesį po 100 Eur. Be to, yra lažybų kontorose „TOP sport“ ir „OlyBet“ lažybose yra iš viso išlošęs 42 210,14 Eur. Darydamas statymus, pralošė apie 7000 Eur, tiksliai sumos nepamena, tai patvirtinančių dokumentų neturi. Darant statymus šiose lažybų kontorose, niekas jo neregistruodavo, jokių čekių neduodavo (6 t., b. l. 141-143, 159-161).
Tik teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis I. Ž. nurodė, kad paskolos sutartis su P. O. atsirado bylą nagrinėjant teisme, nes pas jį namuose gulėjo kopija, o jis galvojo, kad atidavė originalą. Kai sužinojo, kad trūksta pinigų, kreipėsi pas specialistą ir atidavė originalą, kuris buvo pas tėvą namuose. Ikiteisminio tyrimo metu jis nepapasakojo apie šią paskolą, nes niekas jo neklausė. 2013 m. su P. O. pasirašė paskolos sutartį, jos nedeklaravo. Su P. O. susipažino, kai važinėjo į Baltarusiją. Paskolos sutartyje nėra numatytas grąžinimo terminas, nes galvojo, kad grąžins pinigus, kai bus sukurtas verslas. Dėl palūkanų taip pat nebuvo susitarta, tiesiog pasirašė sutartį. 2013 m. jam buvo reikalinga 200 000 Eur paskola, kad nupirkti Baltarusijoje vilkikus, kurie veža cisternas su alyva. Nupirkti turėjo P. O., o vadovauti verslui Lietuvoje turėjo jis. Vilkikus planavo Lietuvoje pirkti P. O. Jie kainavo 60 000 Eur ir turėjo nupirkti cisterną alyvai vežti, kuri kainavo apie 80 000 Eur. Sutartis buvo sudaryta jo namuose, (duomenys neskelbtini). P. O. atvežė jam pinigus į namus. P. O. pas jį atvažiuodavo į metus kokius 4 kartus. P. O. užsiimdavo nekilnojamu turtu, automobiliais, alyva, buvo verslininkas. 2014 m. gavus pinigus, P. O. pasakė, kad jam prastai su sveikata ir sutartis buvo perrašyta su B. P. Jis tapo skolingas ne P. O., o B. P. Dokumentai, patvirtinantys, kad jis skolingas B. P. yra pas B. P. Kadangi vilkikų nenupirko, 200 000 Eur gulėjo pas jį namuose kartu su jo kitais sutaupytais pinigais. Kratos metu nenurodė, kad turi 200 000 Eur, nes galvojo, kad jie guli legaliai paslėpti ir nereikia to sakyti. Jo tėvas gyvena senelių namuose „(duomenys neskelbtini)“.
Tokie kaltinamojo I. Ž. paaiškinimai nėra pagrįsti ir, teismo įsitikinimu, pateikti kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto praturtėjimo.
Visų pirma, pastebėtina, kad kaltinamojo I. Ž. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Antra, pats paskolos gavimo faktas nėra nusikalstamas ir neturėjo būti slepiamas, juolab, esant pasirašytai paskolos sutarčiai, tačiau apie paskolos sutartį su Rusijos Federacijos piliečiu I. O. I. Ž. nenurodė nei kratos metu, nei po to vykusiose jo apklausose. Apie neva gautą iš I. O. paskolą kaltinamasis nurodė tik teisminio nagrinėjimo metu, kas leidžia daryti išvadą apie nuslėptas tikrąsias, neteisėtas pinigų gavimo aplinkybes. Šioje vietoje svarbu pažymėti ir tai, kad I. Ž. teigė, jog neva galvojo, kad paskolos sutarties kopiją kratos atlikimo metu paėmė pareigūnai.
Visgi pastebėtina, kad kaltinamasis aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, davė paaiškinimus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, teikė dokumentus, kuriais siekė pagrįsti kratos metu rastų lėšų kilmę, be to, kratos protokole yra surašytas tiek savanoriškai pateiktų objektų, tiek kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašas, o kratos protokolas I. Ž. pasirašytas. Be to, prieš perduodant bylą į teismą kaltinamasis pasirašytinai supažindintas su visa bylos medžiaga, naudojosi gynėjo paslaugomis. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamojo I. Ž. teiginiai apie tai, kad jis neva galvojo, jog minėta paskolos sutartis yra byloje, skamba nerimtai ir yra atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojais apklausti A. M., R. J., B. S., V. Ž., E. Š., B. P. patvirtino, kad kratos metu asmenys, kurie buvo bute, savanoriškai atidavė tik 1400 Eur ir nurodė, jog daugiau pinigų bute nėra. Suradus 245 000 Eur, kurie buvo paslėpti statulėse, asmenys nurodė, jog pinigai gauti už parduotą nekilnojamąjį turtą, garažą. Visgi ir ši gynybinė versija yra paneigtina.
Pažymėtina, jog VMI išvada nustatyta, kad atlikus I. Ž. ir T. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad, byloje esančių dokumentų duomenimis, I. Ž., T. K. laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. teisėtomis pajamomis galėjo sukaupti 61 771 Eur sumą grynaisiais pinigais: tai darbo užmokesčio pajamos, Sodros išmokos, pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo, pajamos iš azartinių lošimų, S. T. 2004 m. 12 559 Eur (43 362 Lt) suma duota saugojimui ir 7 781 Eur finansinė parama. 192 729 Eur (254 500 Eur – 61 771 Eur) suma sukaupta nenustatytų ir nežinomų pajamų šaltinių bei nepagrįsta jokiais juridinę galią turinčiais dokumentais (6 t., b. l. 102-115).
Nors teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta 2021 m. gruodžio 16 d. specialisto-auditoriaus Č. M. specialisto išvada, teismo vertinimu, ši išvada nelaikytina įrodymu ir nepaneigia minėtos VMI specialisto išvados. Kaip matyti iš auditoriaus Č. M. pateiktos specialisto išvados, jo vertinimas nebuvo savarankiškas, t. y. jis iš esmės atliko tyrimą, ar 2021 m. birželio 30 d. VMI specialisto išvada Nr. (21.222 Mr)-363-11 yra ekonomiškai pagrįsta. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu Č. M. duotų paaiškinimų, šis auditorius-specialistas negalėjo logiškai paaiškinti, pvz. kuo remiantis išvadoje nurodė, jog, jo manymu, faktiškai patirtos I. Ž. vartojimo išlaidos yra 20 procentų mažesnės nei nurodyta specialistės M. C. išvadoje.
Žemesnės instancijos teismas
Kitoje dalyje auditoriaus-specialisto išvada nuo VMI specialisto išvadų skiriasi tik dviem aspektais. Pirmasis jų – tai, kad I. Ž. 2004 m. sausio 1 d. galėjo turėti 50 000 Lt. Teismo vertinimu, M. C. padaryta išvada yra paremta atitinkamais skaičiavimais, kai auditorius-specialistas iš esmės daro prielaidą dėl to neatlikdamas jokių paskaičiavimų ir tiesiogiai remiasi I. Ž. rašytiniu paaiškinimu, jog šią pinigų sumą jis turėjo nurodytu laikotarpiu. Šioje vietoje pastebėtina, kad Č. M., atlikdamas tyrimą, vertino tik minėtą M. C. specialisto išvadą Nr. (21.222 Mr)-363-11, paskolos sutartį tarp P. O. ir I. Ž. bei paties I. Ž. rašytinį paaiškinimą. Teismo vertinimu, Č. M. skaičiavimai nėra niekaip pagrįsti ir iš esmės grindžiami prielaidomis bei kaltinamojo I. Ž. paaiškinimu, jog jis neva 2004 m. sausio 1 d. turėjo bendrą su T. K. likutį ne banke – 50 000 Lt. Kita vertus, teismas pažymi, kad net jeigu daryti prielaidą, jog I. Ž. 2004 m. sausio 1 d. galėjo būti sukaupęs 50 000 Lt, o ne 37 000 Lt, to niekaip nepakaktų pagrįsti kratos metu rastų pinigų kilmei.
Antrasis aspektas, kuriuo auditoriaus išvada skiriasi nuo VMI specialistės M. C. pateiktos išvados, yra paskolos sutartis su I. O. Teismas pažymi, kad ši paskolos sutartis buvo pateikta tik teisminio nagrinėjimo metu ir negali būti pripažinta tinkamu įrodymu grindžiant surastų pinigų kilmę. Ir štai dėl kokių priežasčių. Visų pirma, kaip minėta aukščiau, ši paskolos sutartis pateikta tik baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą teisme. Teismas nustatė, kad I. Ž. teiginiai dėl paskolos sutarties pateikimo į bylą yra nepagrįsti ir teismas dėl to argumentų nekartoja. Kita vertus, svarbu įvertinti ir pačios paskolos sutarties turinį. Kaip matyti iš sudarytos sutarties, šia paskolos sutartimi nebuvo susitarta dėl jokių garantijų paskolos grąžinimui, paskolos grąžinimo termino ar palūkanų. Tokios paskolos sutarties sąlygos yra aiškiai nenaudingos paskolos davėjui ir tokia paskolos sutartis nėra nei logiška, nei gyvenimiška. Be to, svarbu ir tai, kad, anot paties I. Ž., jis planavo pirkti sunkvežimius, bet nieko nenupirko. Akivaizdu, kad praėjus 6 metams po paskolos sudarymo, nėra jokios gyvenimiškos logikos laikyti šią pinigų sumą ir slėpti statulėse. Svarbu ir tai, jog pats I. Ž. pripažino, kad sudarytos paskolos sutarties niekur nedeklaravo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad I. Ž. realiai pinigų iš I. O. nepasiskolino, o su pastaruoju pasirašydamas paskolos sutartį tik siekė pagrįsti jo gyvenamojoje vietoje rastų pinigų teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog P. O. pinigų I. Ž. iki šių pinigų suradimo kratos metu I. Ž. namuose neskolino, ši versija ir ją pateisinantis I. Ž. pasirašytas dokumentas buvo pateiktas jau po atliktos kratos kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimos baudžiamojo poveikio priemonės. Aptartos su pinigų pasiskolinimu iš P. O. susijusios aplinkybės nepatvirtina, kad dalį kratos metu I. Ž. namuose rastų pinigų P. O. paskolino I. Ž. iki minėtos kratos atlikimo. Nėra pagrįsta, kad baudžiamąją atsakomybę galintys pašalinti duomenys prisimenami praėjus daugiau nei dvejiems metams po kratos atlikimo, o asmenys be jokių įkeitimų ir garantijų, be grąžinimo terminų, ne pačiam artimiausiam draugui ar šeimos nariui skolina žymią pinigų sumą. Svarbu pažymėti ir tai, kad jokios gyvenimiškos logikos neatitinka ir tai, kad nepanaudojus paskolos pagal jo paskirtį (past. – pirkti sunkvežimiams), paskolos davėjas nesidomėtų ir neprašytų paskolą grąžinti praėjus nuo paskolos suteikimo daugiau negu 6 metams, o paskolos gavėjas gautos paskolos nedeklaruotų, niekur nepanaudotų ir dar slėptų bute esančiose statulėse.
Specialistė M. C. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jos surašytoje specialisto išvadoje vartojimo išlaidos buvo skaičiuojamos pagal Statistikos departamento viešai skelbiamas statistines lenteles. Išvadoje yra išdėstyti argumentai, kodėl būtent tokios išlaidos, o ne mažesnės apskaičiuotos. Nors teismas iš dalies sutinka su gynybos išsakytais argumentais, kad statistinės vartojimo išlaidos gali skirtis nuo asmens realiai patiriamų išlaidų, tačiau neturi pagrindo abejoti specialistės M. C. paaiškinimais, kad taikomos vidutinės statistinės vartojimo išlaidos yra oficialiai patvirtintos, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį, ir mokesčių administratoriaus priimtos kaip metodika, skaičiuojant išlaidas.
Pažymėtina, kad prokuroras teisminio nagrinėjimo metu pateikė duomenis apie P. O., I. Ž. sienų kirtimus (7 t., b. l. 122-124, 126), taip pat teismas išreikalavo atitinkamus duomenis iš VSAT apie P. O., B. P. vykimą per Lietuvos Respublikos sieną. Gynyba teigė, kad P. O. turi Šengeno pasą, todėl visi užklausimai turėjo būti kitokie, nes šios vizos turėjimas eliminuoja visas atžymas kertant sieną tarp Šengeno erdvės šalių. Visgi, pastebėtina, kad teismas nenustatė, jog P. O. turėtų Šengeno pasą, tačiau nepaisant to, šios aplinkybės teismas nevertina kaip aplinkybės, patvirtinančios, jog minėta paskolos sutartis tarp P. O. ir I. Ž. buvo realiai sudaryta, nes aptarta paskolos sutartis nepripažintina įrodymu ir ja teismas nesiremia dėl kitų, t. y. aukščiau nurodytų ir aptartų priežasčių.
Akcentuotina, kad kaltinamasis I. Ž. taip pat nurodė, kad 2014 m. gavus pinigus, P. O. pasakė, kad jam prastai su sveikata ir sutartis buvo perrašyta su B. P. Jis tapo skolingas ne P. O., o B. P. Dokumentai, patvirtinantys, kad jis skolingas B. P. yra pas B. P. Vėlgi, teismas atmeta tokią kaltinamojo versiją. Kaip jau minėta aukščiau, paskolos sutartis nepripažintina įrodymu ir teismas ja nesiremia. Todėl kaltinamojo teiginiai, kad neva jis neva tapo skolingu P. O., o B. P., nebetenka prasmės. Papildomai tik pastebėtina, kad jokio logikos nėra, kad asmuo, perėmęs tokio dydžio paskolą, nesidomėtų šios paskolos grąžinimu ir nedėtų jokių pastangų ją susigrąžinti ar kažkokiu būdu ją realizuoti ar kitaip panaudoti.
Teismas taip pat atmeta gynybos argumentus dėl to, kad kiekvienoje šeimoje išlaidos yra skirtingos, todėl negali būti vidurkis skaičiuojamas šioje byloje, be to, skaičiuoti vidutines išlaidas nėra tikslu ir reikia vertinti labai atsargiai. Pastebėtina, kad kaltinamasis I. Ž. ir jo sutuoktinė (past. – tuo metu sugyventinė) gyveno bute, turėjo automobilį, pirko nekilnojamąjį turtą, skolino pinigus įvairiems asmenims, žaidė azartinius žaidimus, kuriuose lažinosi iš nemažų pinigų sumų, nepateikė dokumentų apie lažybose praloštus pinigus. Taigi, visuma šių aplinkybių liudija, kad kaltinamasis I. Ž. ir jo šeima negyveno žemiau skurdo ar ant skurdo ribos, taigi specialistė M. C. pagrįstai naudojo metodiką, pagal kurią naudojo vidutines statistines vartojimo išlaidas. Nesutikti su tokiu specialistės taikytu paskaičiavimo metodu nėra jokio teisinio, faktinio ar loginio pagrindo. Vien tai, kad specialistės naudotos metodikos nėra naudingos kaltinamajam ir gynėjui, nesudaro pagrindo abejoti atliktų skaičiavimų metodika, logiškumu ir pagrįstumu.
Papildomai pažymėtina, kad kaltinamasis I. Ž. anksčiau tris kartus teistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, jam skirtos gan didelės piniginės baudos, kurias jis sumokėjo. Ši aplinkybė taip pat sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl to, kad kaltinamasis I. Ž. kratos metu rastas pinigines lėšas sukaupė ne iš teisėtų pajamų šaltinių. Darytina išvada, kad pagrindinis I. Ž. pragyvenimo šaltinis buvo pajamos, galimai gautos iš neteisėtos veiklos. Be to, manytina, kad jeigu kaltinamasis minėtas lėšas būtų sukaupęs iš teisėtų pajamų šaltinių, iš esmės jam nebūtų reikėję daryti nusikalstamas veikas ar slėpti šias lėšas statulėlėse. Tai, kad kratos metu rastų pinigų atsiradimo konkrečios aplinkybės nebuvo nustatytos, netrukdo I. Ž. veiką kvalifikuoti pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, nes pajamų neteisėtumas pagal šio nusikaltimo sudėtį nėra įrodinėjimo dalykas, o įrodinėjamas teisėtų pajamų šaltinių nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2020).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas, remdamasis byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma, kurie sudaro vieningą įrodomąją logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad I. Ž. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai. Nors I. Ž. viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad kratos metu rasta pinigų suma įgyta teisėtai, aukščiau aptartos aplinkybės tokią jo poziciją paneigia. Darydamas šią nusikalstamą veiką, I. Ž. suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).
IV. Bausmės skyrimas
BK 189¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. Ž., atsižvelgia į tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį (tiesiogine tyčia padarytas vienas apysunkis nusikaltimas nuosavybei), kaltinamojo asmenybę: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, paskirtas baudas sumokėjęs, administracine tvarka per 1 metų laikotarpį nebaustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų įskaitą valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad anksčiau skirtos baudos kaltinamajam teigiamos įtakos nedaro, jis toliau daro nusikalstamas veikas, tačiau įvertintina ir tai, kad jis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi šeimą, nėra duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus jo atžvilgiu, o nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams iš esmės reikalauja ne kaltininko izoliavimo, o labiau turtinės sankcijos, todėl BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus švelniausią iš numatytų bausmės rūšių, t. y. baudą, jos dydį nustatant žemesnį nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Teismas nustatė, kad anksčiau kaltinamajam skirtos mažesnės baudos bausmei keliamų tikslų nepasiekė, taip pat kaltinamasis turi realią galimybę paskirtą baudą sumokėti atsižvelgiant į skirtumą tarp pinigų sumos, į kurią laikinai apribotos jo nuosavybės teisės ir pinigų sumos, sukauptos iš nenustatytų pajamų šaltinių. Pagal nustatytas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Šioje vietoje pastebėtina, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą skirtinos baudos dydis yra nuo 100 MGL (5 000 Eur) iki 4 000 MGL (200 000 Eur) dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalimis, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo skirtą baudą, teismas vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
V. Dėl turto konfiskavimo, kitų klausimų
BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pripažinus I. Ž. kaltu pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, iš jo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, valstybės nuosavybėn konfiskuotina 2019 m. gegužės 14 d. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastų lėšų, sukauptų iš nenustatytų pajamų šaltinių, dalis – 192 729 Eur, kaip nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, rezultatas, perduoti saugojimui VSAT Ekonomikos strateginio planavimo ir apskaitos valdybos Turto apskaitos poskyriui.
Panevėžio apygardos prokuroro 2021 m. spalio 13 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės į 255 900 Eur, rastus ir paimtus minėtos kratos metu, paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo dienos. Likusi pinigų dalis – 63 171 Eur (255 900 – 192 729 = 63 171), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina I. Ž.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – I. Ž. pateikti lažybų čekiai, saugomi prie bylos medžiagos (6 t., b. l. 75-81) (supakuota pakete Nr. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini I. Ž., 2019 m. gegužės 14 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), I. Ž. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti daiktai – paketas su užrašu „45“, paketas su užrašu „200“ (2 t., b. l. 1-2), saugomi VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardoje (Pročiūnų g. 3, Šiauliai), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, DVD-R laikmena su SEB banko pateiktomis S. T., T. K. sąskaitų išrašais, 1 vnt., (supakuota pakete Nr. 1), CD-R laikmena su banko LUMINOR pateiktomis S. T. sąskaitų išrašais, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
I. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 000 MGL (50 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš I. Ž. valstybės naudai 192 729 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, laikiną nuosavybės teisės apribojimą į I. Ž. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rastus ir paimtus 255 900 Eur, palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, o, turtą konfiskavus, panaikinti ir likusią pinigų sumą – 63 171 Eur grąžinti I. Ž.
I. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: I. Ž. pateiktus lažybų čekius, saugomus prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti I. Ž., 2019 m. gegužės 14 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), I. Ž. gyvenamojoje vietoje rastus ir paimtus daiktus – paketą su užrašu „45“, paketą su užrašu „200“, saugomus VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardoje (Pročiūnų g. 3, Šiauliai), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, DVD-R laikmeną su SEB banko pateiktomis S. T., T. K. sąskaitų išrašais, 1 vnt., (supakuota pakete Nr. 1), CD-R laikmeną su banko LUMINOR pateiktomis S. T. sąskaitų išrašais, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Paskirta bauda per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.