Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos atstovui R. M., atsakovės atstovei Elenai Guniai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Kauno tardymo izoliatoriui, Šiaulių tardymo izoliatoriui, Vilniaus 2-iesiems pataisos namams, Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams, Kybartų pataisos namams, Marijampolės pataisos namas ir Alytaus pataisos namams dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49, 50 straipsniais, teigė, kad atstovo įgaliojime papildomai be kitų įgaliojimų nurodytų veiksmų, aptarus visus ABTĮ 50 straipsnio 1–8 punktuose nurodytus veiksmus, atstovaujamasis atstovą gali pavesti atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su administracinės bylų teisenos vedimu, o minėti procesai gali būti susiję ir su baudžiamosiomis bylomis, ir su civilinės, ir administracinių pažeidimų bylomis, skolos iš atstovaujamojo priverstiniu išieškojimu, duomenų išreikalavimu iš visų (įvairiausių) valstybinių ir nevalstybinių įstaigų, organizacijų. Teigė, kad NVO aptarti veiksmai įgaliojime yra pagrįsti ir teisėti, todėl negali būti vertinami kaip abstraktūs.

NVO yra viešasis juridinis asmuo jam būdingas specialus teisnumas. NVO veikia pagal Įstatus. Teigė, kad įgaliojimas neprieštarauja Civilinio kodekso 2.141 straipsniui. Nurodė, kad įgaliojime nurodytos atstovavimo teisės susijusios su duomenų išreikalavimu įstatymų nustatyta tvarka ir vedimu įstatymo ir įstatuose nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, pataisos įstaigų vadovų atsisakymas tvirtinti įgaliojimus, suteikiančius organizacijai atstovauti asmenų pagal Įstatuose nustatytą veiklą, yra neteisėtas. Pažymėjo, kad pataisos įstaigų administracijos vadovai pažeidė įgaliojimo tvirtinimo tvarką, nustatytą Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Varžo atstovaujamųjų teises, norinčiųjų jas įgyvendinti per atstovą, vilkina atlikti jų kompetencijai priskirus veiksmus, užsiima biurokratizmu.

Be to, nurodė, kad pateikė laisvės atėmimo vietų įstaigoms patikslinto turinio įgaliojimą, tačiau šios įstaigos kategoriškai atsisako tvirtinti minėtus įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Kalėjimų departamento Rašto, kuriuo, be kita ko, buvo atsakyta ir į pareiškėjo 2015-12-03 skundą bei jo papildymą dėl NVO įgaliojimo tvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015-11-06 prašymu (gautas 2015-11-09 kreipėsi į Kauno tardymo izoliatorių, prašydamas patvirtinti atstovaujamųjų, sudariusių sutartį su NVO, pateiktus įgaliojimus, nepakeičiant jų turinio (b. l. 44–45).

Kalėjimų departamente 2015-12-07 (registracijos Nr. 2G-3812) buvo gautas pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų, susijusių su pareiškėjo pateikto konkretaus turinio įgaliojimo tvirtinimu (b. l. 72–74).

Kalėjimų departamentas 2015-12-10 kreipėsi į NVO dėl papildomos informacijos pateikimo, prašydamas pateikti galiojančią NVO įstatų redakciją (b. l. 57).

Kalėjimų departamentas 2015-12-10 raštu Nr. 1S-4500 „Dėl profesinės pagalbos (konsultacijos) suteikimo“ kreipėsi į kompetentingas institucijas: Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos advokatūrą su prašymu pagal kompetenciją pateikti teisinį vertinimą dėl pareiškėjo pateikto įgaliojimo fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, turinio (b. l. 49–51).

Pareiškėjas 2015-12-22 Kalėjimų departamentui pateikė skundo papildymą (registracijos Nr. 2G-3994) bei NVO galiojančių įstatų (įregistruoti 2015-07-03) kopiją (b. l. 58–61, 62–68).

Lietuvos advokatūra, atsakydama į Kalėjimų departamento raštą, 2015-12-23 rašte Nr. 888 „Dėl nuomonės pateikimo“ nurodė, kad įgaliojimas yra formuluojamas per daug abstrakčiai. Įgaliojime nurodytas juridinis asmuo neturi teisės būti įgaliotu atstovu baudžiamajame procese, o administracinių nusižengimų procese ši teisė gali būti suteikta iki 2016-04-01. Taip pat nurodė, kad sprendžiant dėl NVO galimybės būti įgaliotiniu, atstovaujant fizinį asmenį civiliniame procese, reikalinga įvertintini šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytus veiklos tikslus. Pateikė nuomonę, kad tokio turinio įgaliojimas negalėtų būti tvirtinamas kaip neatitinkantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos notarų rūmai 2016-01-07 rašte Nr. S-8 „Dėl nuomonės pateikimo“ pateikė nuomonę, kad pareiškėjo įgaliojimo turinys negalėtų būti tvirtinamas kaip neatitinkantis procesinę teisę reglamentuojančioms teisės normoms. Įgaliojimas galėtų būti tvirtinamas tuo atveju, jei jame įgaliotiniui būtų suteikiamos materialinio pobūdžio atstovavimo teisės (b. l. 71).

Kalėjimų departamentas 2016-01-19 raštu Nr. 2S-288 „Dėl skundo ir Kauno tardymo izoliatoriaus paklausimo išnagrinėjimo“, susipažinęs su Lietuvos notarų rūmų ir Lietuvos advokatūros nuomone, pateikė pareiškėjui ir visų Kalėjimų departamentui pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovams nuomonę dėl pareiškėjo skunde ir prašymuose, adresuotuose laisvės atėmimo vietų įstaigoms, keliamų klausimų, padarė išvadą, kad NVO įgaliojimas yra formuluojamas per daug abstrakčiai, o galiojantys teisės aktai reikalauja nurodyti konkrečius veiksmus, kurie pavedami atlikti įgaliotiniui. Kalėjimų departamento nuomone, NVO įgaliojimas (nekeičiant jo turinio) negalėtų būti tvirtinamas kaip prieštaraujantis imperatyvių teisės aktų reikalavimams (b. l. 6–8).

Byloje pareiškėjas ginčija Departamento raštą, kuriuo buvo atsakyta į jo skundą bei papildymą dėl įgaliojimo tvirtinimo.

Pagal Civilinio kodekso 2.141 straipsnį, juridiniam asmeniui įgaliojimas gali būti duodamas tiktai sudaryti tokius sandorius, kuriuos jis turi teisę sudaryti pagal savo steigimo dokumentus. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą ir pan. reglamentuoja Asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal šį įstatymą asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, ji veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), ji gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose (Asociacijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis); turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti (Asociacijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad NVO „Iustitia est fundamentum“ veikia pagal 2015-07-03 Juridinių asmenų registre įregistruotus įstatus (b. l. 16–19). NVO teisinė forma – asociacija. Įstatų 2 skyriuje reglamentuojami NVO pagrindiniai veiklos tikslai, sritys bei jų rūšys. Pagrindiniai NVO tikslai: teikti nuteistiesiems ir į organizaciją besikreipiantiems asmenims paramą, suteikti visokeriopą juos dominančią informaciją apie jų teises bei gyvenimo sąlygas, atstovauti jų interesus“ (2.1 papunktis).

Taigi asociacija yra steigiama ir veikia savo narių interesais, jų poreikių tenkinimui, vadovaujantis savanoriškumo, narių savitarpio supratimo bei interesų bendrumo principais. Taigi, turi būti patikrintas ir nustatytas šalies, kuriai atstovauja asociacija, narystės joje faktas ir asociacijai atstovaujančio asmens įgaliojimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje išaiškino, kad asociacija gali atstovauti tik savo narius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-610/2013). Teismo vertinimu, laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovas tvirtindamas įgaliojimą turi pareigą įsitikinti atstovaujamojo narystės NVO faktu bei įgaliojimo atitiktimi teisės aktų reikalavimams.

Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą su skundu ir jo patikslinimu, siekdamas, kad būtų patvirtintas pateiktas įgaliojimas. Prie skundo Kalėjimų departamentui buvo pridėtas įgaliojimas (b. l. 76–77, 77–78), kurį pareiškėjas prašė patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirąją koloniją ir Kauno tardymo izoliatorių yra siekiama įgaliotinius atstovauti visose civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose. Įgaliojimo teisinis pagrindas nurodytas Civilinio kodekso 2.144–2.151 str., Civilinio proceso kodekso 55 straipsnis, 56 straipsnio 3 dalis, Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 3 dalis ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 2 dalis.

Kalėjimų departamentas savo veikloje veikia kaip viešojo administravimo subjektas.. Kalėjimų departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. 1R-58 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.31 papunktyje nustatyta, kad Kalėjimų departamentas, nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai. Pagal Kalėjimų departamento nuostatų 1 punktą, atsakovas yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos, kurios paskirtis – metodiškai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą

Taigi, Kalėjimų departamentui, kaip centrinei bausmių vykdymo sistemos institucijai, kontroliuojančiai ir metodiškai vadovaujantis pavaldžioms laisvės atėmimo vietų įstaigoms, suteikta teisė laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovams teikti išaiškinimus, siekiant tą patį klausimą išspręsti vienodai, t. y. kad pateiktas NVO įgaliojimas visose laisvės atėmimo vietų įstaigose turėtų būti vertinamas vienodai, kad nekiltų abejonių dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams.

Kalėjimų departamentui teisės aktais nėra suteikta teisė tvirtinti įgaliojimo. Pagal Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įgaliojimai fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, turi būti notaro pavirtinti. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą, notaro patvirtinantiems įgaliojimams prilyginami asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, (toliau – nuteistieji) įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų. Laisvės atėmimo vietų vadovai, atlikdami notaro prilyginamus veiksmus, kaip ir notarai, privalo įsitikinti, kad atliekamas veiksmas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

Kalėjimų departamentas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai ištirti pareiškėjo skundo aplinkybes, surinko papildomą informaciją iš Lietuvos advokatūros ir Lietuvos notarų rūmų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo suteikta informacija, remiantis surinkta papildoma medžiaga dėl galimybės tvirtinti įgaliojimą, tačiau šis Raštas pagal jo turinį nelaikytinas sprendimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme.

Šiuo atveju dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmų atsakovas vertino įgaliojimo tvirtinimo galimybę tik tuo aspektu, kad minėtoms institucijoms kilo abejonių dėl pareiškėjo pateikto įgaliojimo turinio atitikties. Taigi, atsakovo pateiktas atsakymas pareiškėjui negalėjo daryti neigiamos įtakos, nes, minėta, Kalėjimų departamento pozicija šiuo klausimu, neturint valdingų įgaliojimų tvirtinti įgaliojimo, negali pažeisti pareiškėjo teisių ar jo teisėtų interesų. Rašte atsakovas išreiškė nuomonę ginčo klausimu. Net ir panaikinus Raštą pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Rašto turinys patvirtina, kad pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėja nei skunde, nei teismo posėdyje nedetalizavo, kokias konkrečias teisines pasekmes ginčijamas Raštas jam sukelia. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisines pasekmes sukeltų konkrečios laisvės atėmimo vietų institucijos atsisakymas tvirtinti pateiktą įgaliojimą asmeniui, įgaliojusiam NVO atstovauti konkrečioje byloje konkrečiu klausimu. Šiuo atveju abstraktus įgaliojimas, nesant konkretaus asmens pavedimo atlikti įgaliotiniui konkrečius veiksmus, negali pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių. Siekti, kad ateityje įgaliojimas būtų pateiktas tvirtinti atitinkamų institucijų vadovams, nevertinant įgaliojimo apimties, pažeistų Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, įpareigojančias laisvės atėmimo vietų vadovus, atlikti notaro prilyginamus veiksmus, įsitikinti, kad atliekamas veiksmas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tikrinamas įgaliojimo turinys ir vertinama jo atitiktis teisės aktų reikalavimams. Be to, ir narystės faktas NVO turi būti vertintinas. Šioje byloje nevertinamas įgaliojimo turinys. Tokio pobūdžio ginčas, esant konkrečiam atsisakymo tvirtinti įgaliojimą faktui dėl konkretaus atstovavimo fakto, būtų teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šioje byloje ginčo dalykas – Rašto teisėtumas ir pagrįstumas.

Konstatuotina, kad tik laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovo patvirtintas arba nepatvirtintas pareiškėjo pateiktas įgaliojimas konkrečiam atstovavimo faktui patvirtinti galėtų jam sukelti teisines pasekmes, tokį atsisakymą pareiškėjas galėtų ginčyti bendrosios kompetencijos teisme. Nagrinėjamu atveju Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas su skundu Kalėjimų departamentui būtų pateikęs patikslintą įgaliojimą, todėl Kalėjimų departamentas negalėjo tokio dokumento vertinti. Byloje vertinama situacija ir pateikti dokumentai, kai pareiškėjas kreipėsi su skundu ir jo patikslinimu į atsakovą. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą su skundu pateikė patikslintą įgaliojimo formą (b. l. 11), nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių, kad Kalėjimų departamentas atsakė pagal suteiktą kompetenciją į pareiškėjo skundą, įvertinęs tuo metu pateiktus dokumentus. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl patikslinto įgaliojimo nevertintini šioje byloje.

Iš Kalėjimų departamento atsakymo matyti, jog atsakovas, remdamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu ir neviršydamas savo kompetencijos, pateikė pareiškėjui atsakymą į jo pateiktą skundą. Raštą pagrindė faktinėmis aplinkybės ir teisės aktų nuostatomis. Atsakymas atitinka kreipimosi turinį, jame pateikta išsami informacija, todėl nėra pagrindo Raštą naikinti.

Atsižvelgus į teismo anksčiau nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.