Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nukentėjusiosios K. Č. atstovei pagal įstatymą V. Č., jos atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. U. nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.1, 5.4 punktų reikalavimų, ko pasekoje 2017 m. liepos 16 d., apie 00.30 val., prie UAB „A.“ parduotuvės – baro, esančio (duomenys neskelbtini), jai priklausantis šuo mišrūnas, 3 metų patinas vardu „B.“, sukandžiojo nepilnametę K. Č., kuriai buvo diagnozuotos dešiniojo dilbio ir dešiniojo žasto kąstinės žaizdos, atitinkančios nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Taip E. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama E. U. apklausiama teismo posėdyje parodė, kad su draugu išėjo į parduotuvę. Ji stovėjo prie parduotuvės su šuniu ir laukė draugo. Tuo metu prie jos priėjo K. Č. ir pradėjo kabinėtis. Jos pažįstamos, tačiau nebendrauja. Jų santykiai buvo konfliktiški. Prieš porą metų klube įvyko konfliktas. Tą naktį K. Č. priėjo prie jos ir pradėjo kalbėtis. Jų pokalbis pasibaigė, K. Č. apsisuko ir pradėjo eiti. Tuo metu iš parduotuvės išėjo jos draugas ir K. pradėjo necenzūriniais žodžiais kalbėti apie ją, E. U.. K. buvo su drauge, vienas K. draugas dar buvo mašinoje ir vienas parduotuvėje. K. negražiai kalbėjo apie ją ir nubėgo į mašiną. Ji K. pasivijo, atidarė mašinos dureles ir norėjo su ja išsiaiškinti situaciją. Jai įlipus į mašiną, K. pradėjo ją stumti iš mašinos. K. ją provokavo. Ji, E. U., nepagalvojo, kad šuo yra pas ją rankose. Ant pavadėlio šunį laikė. Šuo yra kažkur iki kelių, be veislės. Mašinoje jos pradėjo stumdytis ir šuo K. įkando į ranką. Ji iškarto paėmė šunį ir išėjo, o jie išvažiavo. Šuo įkando vieną kartą, tačiau kai ji jį traukė, nukandimas nuslydo per ranką. Po trijų dienų paskambino K. ir paprašė susitikti. Kai su K. susitiko, iš pastarosios pusės prasidėjo reketas. Ji tik paklausė K., kaip ši jaučiausi, ką jai darė ligoninėje. K. jai grasino, kad jeigu nesumokės pinigų, ją pasodins į kalėjimą. Neseniai K. jai rašė į „facebook“, ar taikysis, ar eis į teismą. K. buvo neblaivi, nežino kodėl jai nepatikrino blaivumo. Prašė baudą išdėstyti dalimis. Papildomai patikslino, jog tai pati K. jai skambino po įvykio. Dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad pilna apimtimi su juo nesutinka, jeigu randas ne ant veido, o ant rankos, nėra 100 proc. būtinybės jį naikinti, su tais 880 Eur nesutinka, žalos atlyginimas turi būti proto ribose. Konfliktas be to buvo abipusis.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Minėta norma yra blanketinė, todėl, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, yra būtina nurodyti kito teisės akto normą (nuostatą), kurios reikalavimus asmuo pažeidė.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose yra įtvirtintos gyvūnų laikytojų pareigos užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.1 punkte numatyta gyvūnų laikytojų pareiga laikytis Taisyklių, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, Gyvūnų laikymo aprašo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų laikymą, reikalavimų bei 5.4 punkte nustatytas reikalavimas pastariesiems užtikrinti, kad jų gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

E. U. teismo posėdžio metu savo kaltės, padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, apklausiama teisme iš esmės neginčijo, paaiškino, jog kilus konfliktui tarp jos ir K. Č., pastarajai įlipus į automobilį, ji K. pasivijo, atidarė mašinos dureles ir norėjo su K. išsiaiškinti situaciją. K. ją provokavo. Ji, E. U., nepagalvojo, kad šuo yra pas ją rankose. Šunį laikė už pavadėlio. Mašinoje įvykus susistumdymui, jos šuo įkando K. į ranką. Be E. U. prisipažinimo ir paaiškinimo teismo posėdžio metu, jos kaltę dėl aptariamo nusižengimo padarymo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, jog 2017-07-16 Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje dėl aptariamo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35771-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, kuris 2018-01-09 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Z. Z. nutarimu buvo nutrauktas, nenustačius E. U. veiksmuose tyčios. Iš byloje esančio E. U. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės jos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės bei jos pačios paaiškinimas, kuriame ji nurodo, jog tokį dalyką padarė pirmą kartą, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad dar tyrimo metu apklausta įtariamąja E. U. pripažino, kad šuo sukandžiojo nukentėjusiąją K. Č., tačiau teigė, jog tyčia šuns nepaleido, nenorėjo, kad taip įvyktų, šuo yra draugiškas, jo gyvūno sveikatos duomenų lape įrašyta, kad jo veislė mišrūnas, jo charakteris judrus, draugiškas. 2017-07-16 apie 00.10 val., tiksliai laiko nepamena, kartu su savo sugyventiniu A. L. atėjo į naktinę parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirkti maisto produktų, kartu ėjo šuo. Atėjus prie minėtos parduotuvės A. užėjo į vidų, o ji su šunimi liko prie pat parduotuvės ir laukė jo. Jai stovint prie minėtos parduotuvės iš jos po kelių minučių išėjo K. (nukentėjusioji) ir L.. K. pamačiusi ją iškart pasakė – „O čia gi E.“ po to pasisveikino ir klausinėjo ką čia veikia, iš kur čia atėjo, pradėjo kabinėtis, jos tonas buvo pašiepiantis. Dar jos glostė šunį, net neatsiklausus, ar šuo ne piktas ir ar galima. Tada iš parduotuvės išėjo draugas A. ir pasuko į kitą pusę eiti link namų. Tik pasukus už kampo, pasigirdo riksmas, K. Č. keikėsi necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu. Išgirdusi tokius žodžius labai susinervino, atsisuko, norėjo grįžti ir paklausti, ką jį turi prieš. K. kartu su L. ir dar trimis vaikinais jau buvo įlipusios į BMW automobilį, kuris pajudėjo. Ji atbėgo prie dešinės pusės galinių durelių, jas atitraukė ir tą akimirką net nepagalvojo, kad šuo yra kartu, rankoje laikė šuns pavadėlį. Kad automobilyje pasiektų K., persisvėrė per vaikiną ir L. ir pradėjo aiškintis su K., kas jai nepatinka, tada K. pradėjo ją draskyti. Apdraskė kaklą ir krūtinę ir iškart po tokių jos veiksmų, šuo įšoko į automobilį ir kibo K. į ranką. Ji iškart tai pamačiusi atitraukė šunį ir išlindo iš automobilio. Tada su savo draugu išėjo namo, o jie visi penkiese išvažiavo. E. U. tyrimo metu nurodytas aplinkybes patvirtino apklaustas liudytojas A. L., detalizavęs, kad atidarius duris, prasidėjo sumaištis, šuo įšoko į mašiną, tada E. iškart pradėjo panikuoti, prašė kad padėtų patraukti šunį. E. pati ištraukė šunį iš mašinos ir tada irgi paėmė už pavadžio, labai greitai viskas įvyko. Tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. Č. parodė, kad 2017 m. liepos 16 d., buvo draugo gimtadienis, važiavo su drauge ir dviem draugais iki naktinio baro, jie nuėjo į parduotuvę Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ji trumpam užėjo, tada buvo lauke, po to iš parduotuvės išėjo ir draugė. Sutiko pažįstamą E., ji stovėjo su šunimi, persimetė pora žodžių, viskas buvo gerai. Draugė kartu stovėjo, kai bendravo su E.. Prie E. buvo išmatos, ji paklausė ar tai jos, ši pasakė, kad taip, nusijuokdama pasakė jai, kad susirinktų, ši nieko neatsakė. Kaip tik išėjo draugai ir jie nuėjo sėstis į mašiną. E. buvo viena, paskui išėjo jos kažkoks draugas. Kai tik jis išėjo, jie kartu pradėjo eiti, jau jų nebesimatė. Ji nueinančiai E. nieko nesakė. Kai visi susėdo į automobilį, pamatė pro priekinį stiklą, kad E. pradėjo bėgti link mašinos su šunimi, nesuprato kodėl. Jie net nespėjo sureaguoti. Nespėjo užrakinti mašinos durų. E. iš karto puolė prie mašinos durų, bet ne iš jos pusės, šuo įšoko į mašiną, E. stvėrė ją už plaukų. Ji, nukentėjusioji, dengėsi, šuo įkando į ranką, po to jį pradėjo tempti draugas ir rėkti „ką tu darai, patrauk šunį", E. pradėjo jį traukti, bet po to vėl paleido ir vėl puolė į plaukus, o šuo įkando antrą kartą. Tada visi pradėjo šaukti, išlipo iš mašinos, ji, nukentėjusioji jau buvo sukandžiota, bėgo kraujas, E. išsigando, pasiėmė šunį ir pabėgo. E. draugas stovėjo šalia, jos nesustabdė. Po įvykio jie važiavo pirmiausiai į Lazdynų ligoninę, bet ten negalėjo priimti, nes ji nepilnametė ir po to į Santariškes nuvažiavo. Sulaukė tėvų, suleido nuo pasiutligės vaistų, kitą dieną darė operaciją. Šuo buvo pitbulis, didelis, pusiau baltas, pusiau „ryžas", toks kaip visi, kirptos ausys, atrodo agresyviai. Prie pačios parduotuvės šuo ramiai elgėsi, E. jį laikė šalia savęs labai arti, laikė su pavadėliu, bet antsnukio nebuvo. Buvo pavadėlis, paprastas, medžiaginis, bet antsnukio nebuvo. Kai stovėjo prie parduotuvės, E. šunį laikė suspaudusi tarp kojų ir laikė arti pavadėlį, jis elgėsi ramiai. Kai E. atbėgo su šunimi prie mašinos, jis buvo visiškai kitoks, puolė, pasisekė, kad jis neiškando pusės rankos. Komandos negirdėjo, bet mano, kad šuo buvo užsiundytas. Kai tik jį pradėjo tempti nuo jos, čia buvo tada, kai jis jau buvo įsikandęs ranką, E. dar bandė tempti ją kažkaip ir už rūbų, ir už plaukų, buvo agresyvi, E. nelaikė pavadėlio, buvo numetusi. Kai draugas išlipo, pradėjo šaukti, tada E. pradėjo imti pavadėlį ir traukti, traukė vieną kartą, vėl paleido ir jis antrą kartą įkando, ji laikė veidą užsidengusi. E. numetė pavadėlį, jau išlipusi iš mašinos net neėmė to pavadėlio, šuo buvo įsikandęs į ranką, o po to draugas ar kas paėmė pavadėlį, jau buvo šokas, buvo sukandžiota ranka. Nebuvo tokio momento, kad E. tramdytų šunį, ji kartu su šunimi bandė pagriebti, niekas nebandė tempti šuns. Kai pradėjo šaukti draugas, kuris sėdėjo už vairo, kad iškvies policiją, E. išsigando, paėmė šunį už pavadėlio ir pradėjo tempti, tas šuo paleido ranką, tada ir E. draugas pradėjo šaukti „einam, bėgam iš čia", E. pasiėmė šunį ir pabėgo. Viskas vyko labai greitai. Su E. santykiai nebuvo blogi, galbūt jai nepatiko, kad ji liepė jai susirinkti išmatas. E. su draugu prašė atsiimti pareiškimą, siūlė sumokėti. Nukentėjusiosios K. Č. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jos šuo sukandžiojo K. Č. patvirtino ir liudytojai V. Č., T. A., D. J., P. T., L. Ž.. Kompetentingo specialisto išvada nustatyta, jog K. Č. padaryti sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tyrimo metu išreikalautas kameros, įrengtos virš parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas, kurį apžiūrėjus, rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole – be kita ko užfiksuota, kad E. U. išties su su šunimi bėga link automobilio ir atidaro galines automobilio dureles, įvykio epizodas automobilyje nėra užfiksuotas. Pirmiau aptartus įrodymus detalizuoja ir kita bylos medžiaga. Apibendrinant tiek pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos E. U., tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymus, kitus duomenis, spręstina, kad E. U. priklausantis šuo įvykio metu buvo be antsnukio, tik su pavadėliu, kurio pagalba, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, pastaroji, kilusio konflikto su nukentėjusiąja metu, gyvūno suvaldyti nesugebėjo. Tokiu būdu E. U. nesilaikė pirmiau aptartų teisės aktų reikalavimų, neužtikrino, kad jai priklausantis gyvūnas nekeltų grėsmės bei nedarytų žalos asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, ir dėl to jai priklausantis šuo sukandžiojo nukentėjusiąją ir taip buvo padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai. Minėta E. U. veika kvalifikuotina pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.

Dėl skirtinos administracinės nuobaudos

Teismas, skirdamas E. U. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, kaltės formą (nenustatyta, kad E. U. tinkamai nepasirūpindama savo gyvūno priežiūra, siekė, kad pastarasis sužalotų nukentėjusiąją), į tai kad nukentėjusiąją E. U. augintinis sužalojo nežymiai, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, neteista, bausta administracine tvarka už kitokio pobūdžio pažeidimus, mokosi, dirba. E. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkė prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, E. U. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas neviršijantis nuobaudos vidurkio. Teismas, atsižvelgus į tai, kad šiuo nutarimu iš E. U. priteistinas žalos bei proceso išlaidų atlyginimas, nutaria tenkinti E. U. prašymą ir išdėstyti skirtinos baudos mokėjimą ilgesniam laikotarpiui.

Dėl civilinių ieškinių

Motyvuojamoji dalis

ANK 664 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Teismo vertinimu, šioje byloje sprendžiant žalos atlyginimo klausimą tikslinga vadovautis ir įstatymų nuostatomis bei teismų praktikos gairėmis, kurios aktualios sprendžiant dėl žalos atlyginimo priteisimo Baudžiamajame procese, ypač panašiose situacijose.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 309,38 eurų civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų, gydant nukentėjusiąją K. Č., atlyginimo (b. l. 128-130). Pareikštas ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, o atsižvelgus į tai, kad, kaip nustatyta, nukentėjusioji iš esmės buvo sužalota dėl E. U. kaltės, pareikštas ieškininis reikalavimas tenkintinas pilna apimtimi ir minėta suma priteistina iš administracinėn atsakomybėn traukiamos E. U..

Nukentėjusiosios K. Č. įstatyminė atstovė V. Č. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš E. U. priteisti nukentėjusiajai K. Č. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 1078 eurų turtinei žalai atlyginti. Nurodoma, jog po aptariamo įvykio K. Č. Santariškių vaikų ligoninėje buvo atlikta operacija. Po operacijos žaizdos užgijo, bet liko randai 2 cm ir 3 cm ilgio. Randų šalinimo kaina – 880 eurų. Be to, įvykio metu buvo sudraskyta visiškai nauja K. Č. juoda odinė striukė, ką tik pirkta už 119 Eur ir 79 Eur vertės palaidinė. Bendra turtinė žala – 1078 Eur. Pasak V. Č., dėl įvykio K. Č. patyrė ir neturtinę žalą. Visų pirma, ji susijaudino, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, išsigando dėl savo gyvybės ir sveikatos. Šuo neapkandžiojo jos veido tik dėl to, kad ji užsidengė rankomis. Ji visą laiką verkė, iškentė skausmą, operaciją, gydymas truko mėnesį, kentė nepatogumus dėl sutvarstytos rankos, negalėjo išvykti suplanuotų atostogų, dėl gydymo reguliariai lankėsi poliklinikoje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuostolius asmens sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Teismas vertindamas, prašymą priteisti 198 eurų dydžio nuostolius už sugadintus nukentėjusiosios K. Č. drabužius, pažymi, kad nukentėjusioji K. Č. dar apklausiama tyrimo metu tikino dėvėjusi odinę striukę, kuri, pasak nukentėjusiosios, galimai ją apsaugojo nuo rimtesnių sužalojimų. Teismas nukentėjusiąja linkęs tikėti, taip pat sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusioji po striuke dėvėjo palaidinę. Logiška manyti, jog aptariami drabužiai, nukentėjusiąją sukandžiojus E. U. augintiniui, buvo sugadinti. Kita vertus, teismas kreipia dėmesį į tai, kad į bylą nėra pateikti jokie konkretūs rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų civilinio ieškovo nurodytas tokių drabužių kainas, teismas neturi ir objektyvios galimybės įvertinti, koks įvykio metu buvo drabužių nusidėvėjimas ir pan. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgus į rinkos kainas, kartu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, šioje dalyje prašymas atlyginti žalą už sugadintus drabužius tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai iš E. U. priteistina 100 eurų suma.

Dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dalies, kuria prašoma priteisti būsimas 880 eurų išlaidas būsimoms randų šalinimo procedūroms, teismas pažymi, kad byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusiajai ši procedūra neišvengiamai būtina, arba kokia apimtimi ji atliktina, juolab kai nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas nežymiu, teismas ir pats neturėjo objektyvios galimybės įsitikinti tokios procedūros būtinumu, kadangi pati nukentėjusioji K. Č. teismo posėdžiuose nedalyvavo, tuo atveju, jeigu ir būtų įžvelgiama nepaneigiama reikiamybė taikyti minėtą procedūrą, teismas šiuo metu neturi susijusių duomenų ir objektyvios galimybės nustatyti, jog ji būtų taikoma būtent aptariamo įvykio metu kilusių sužalojimų liekamiesiems reiškiniams šalinti. Su ieškiniu pateiktuose dokumentuose nėra konkretaus ir išsamaus procedūros plano, kas ir kodėl, kokia konkrečia apimtimi bus atliekama, susirašinėjime žinutėmis gana bendrai nurodytos paslaugų kainos, aiškios ir išsamios sąmatos nėra. Teismas pažymi ir tai, kad duomenų, kad aptariama paslauga nukentėjusiajai bus tikrai atlikta estetikos centre „O.“ (iš pateikto susirašinėjimo), būtent tokiomis kainomis, nėra. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo metu priteisti ateities nukentėjusiosios išlaidas randų šalinimo procedūroms, pagrindo nėra. Vis tik, siekiant neužkirsti nukentėjusiajai kelio šioje dalyje pareikšti civilinį ieškinį ir įrodinėti patirtų išlaidų civilinio proceso nustatyta tvarka (jei ji ateityje išties patirs išlaidas, susijusias su įvykio metu kilusių sužalojimų ar jų liekamųjų reiškinių šalinimu ir pan.), ši ieškinio dalis paliekama nenagrinėta.

Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).

Dėl to, kad E. U. nesilaikė su gyvūnų priežiūra susijusių teisės aktų reikalavimų, konflikto metu, jos šuo sukandžiojo nukentėjusiąją K. Č. ir jai tokiu būdu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji išties patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir fizinį skausmą, tam tikrą laiką turėjo lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje ir pan. Be abejonės, tokia situacija turi vienokių ar kitokių pasekmių žmogaus gyvenimui, tačiau teismas vertina, jog nurodyta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg didelė. Teismas, vertindamas bendrą įvykio situaciją, kartu atsižvelgdamas į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai sveikata buvo sužalota nežymiai, taip pat kreipdamas dėmesį į E. U. turtinę padėtį, bendrai priteistinos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktikoje panašiose situacijose priteistinais neturtinės žalos dydžiais, sprendžia, kad prašomos atlyginti nukentėjusiosios K. Č. patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 200 eurų.

Dėl proceso išlaidų

Byloje, be kita ko, pateiktas prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo V. Č. (nukentėjusiosios įstatyminei atstovei) išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, kad advokatė Aušra Saulėnienė teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. Č. pagal Tarnybos 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-18-T-1412-7036 (pateiktas byloje). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 143 eurų.

Nukentėjusiojo teismo procese turėtų advokato išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos, kurios mutatis mutandis (su reikiamais pakeitimais) taikytinos ir nagrinėjant administracinės teisenos bylas (ANK 666 straipsnis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje dalyje taip pat numatyta ir teismo teisė, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgus į tai, jog nustatyta, kad E. U. padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, kurio pasekoje buvo sužalota nukentėjusioji K. Č., jos įstatyminei atstovei V. Č. advokatė A. S. bylos nagrinėjimo metu teikė antrinę teisinę pagalbą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Įvertinus prašomų priteisti išlaidų dydį, kuris iš esmės nėra toks didelis, bei tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiama E. U. turi pajamų šaltinį, prašymas tenkintinas pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 664, 666 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

E. U. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje skirti 160 Eur (vieno šimto šešiasdešimt eurų) baudą.

Paskirtos 160 Eur dydžio baudos mokėjimą išdėstyti keturių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant baudą sumokėti iki 2018-09-29.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš E. U. 309,38 Eur (tris šimtus devynis eurus, trisdešimt aštuonis euro centus) Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiosios K. Č. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiosios K. Č. įstatyminės atstovės V. Č. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai K. Č. iš E. U. 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti (už sugadintus drabužius) ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio dalį dėl būsimų randų šalinimo procedūrų išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal advokatės Aušros Saulėnienės prašymą priteisimo ir iš E. U. valstybės naudai priteisti 143 Eur (šimtą keturiasdešimt tris eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18077122374 ir įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.