Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Vyriausybė buvo pavedusi Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijoms išnagrinėti galimybę numatyti visų likusių nekompensuotų išmokų kompensavimą. Visu likusių pensinio pobūdžio išmokų kompensavimas (įskaitant maitintojo netekimo pensijas) pareikalautų papildomai apie 180 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Finansų ministerija, įvertinusi Vyriausybės 2019-2021 metais pradedamų įgyvendinti šešių struktūrinių reformų, didinančių ekonomikos augimo potencialą ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą, informavo, kad valdžios sektoriaus išlaidų augimo limitai nustatyti pagal fiskalinės drausmės taisykles yra išnaudoti visu 2019-2021 metų laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad bet koks teisės aktas turi būti pagrįstas lėšomis, skirtomis jam įgyvendinti, o 2019-2021 metais Finansų ministerija nemato galimybių tokių lėšų skirti, likusių išmokų kompensavimo įstatymas šiuo metu negali būti priimtas, nepažeidžiant fiskalinės drausmės taisyklių.

Teismo posėdyje Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl pagrindo įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kompensuoti pareiškėjai 251,83 Eur sumą už sumažintą maitintojo netekimo pensiją.

Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2018-08-22 prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, prašydama kompensuoti maitintojo netekimo pensiją. Vyriausybės kanceliarija 2018-08-22 raštu persiuntė pareiškėjos prašymą nagrinėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nurodė paaiškinti pareiškėjai galimybes kompensuoti maitintojo netekimo pensiją (b. l. 4). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2018-09-18 raštu Nr. (8.6-45) SD-5006 atsakė į pareiškėjos prašymą nurodydama, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose daugelio kitų nuo 2010 metu sumažintų išmokų kompensavimas nenumatytas (b. l. 6). Iš nurodytos faktinės situacijos matyti, kad pareiškėja iš esmės siekia, kad jai būtų grąžinta maitintojo netekimo pensijos, kuri buvo sumažinta dalis.

Valstybinių pensijų ir kitų išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo pašalpų, motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką, išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir dydžius nustato Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas). Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad įstatymas taip pat taikomas ir asmenims, kurie gauna valstybines socialinio draudimo našlaičių (maitintojo netekimo) pensijas, kurios viršija pusę ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio, išskyrus pensijas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, valstybines socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensijas.

Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad perskaičiuojant pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą neperskaičiuotas pensijas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos neperskaičiuotos pensijos dalis, lygi 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, padidinama iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, likusi pensijos dalis be priedo už stažo metus perskaičiuojama pagal naujai patvirtintų ir prieš tai buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų santykį.

Siekiant nustatyti ar yra pagrindas atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, nagrinėjamu atveju taip pat aktualūs Konstitucinio Teismo išaiškinimai susiję su patirtų praradimų kompensavimu, kiek tai susiję su valstybėje susidariusia ypatinga situacija (kilusia ekonomikos krize).

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ konstatavo, kad <...> teisinio reguliavimo koregavimas mažinant senatvės pensijas net ir dėl to, kad valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (kilusi ekonomikos krizė ir kt.), reiškia asmens konstitucinės socialinės garantijos – senatvės pensijos ribojimą; tokiu teisiniu reguliavimu tam tikru mastu yra ribojama asmens, kuriam senatvės pensija buvo paskirta ir mokama, nuosavybės teisė; taigi įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, mažindamas senatvės pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės pensijos sumažinimo <...> Šiame kontekste pabrėžtina, jog siekdamas užtikrinti, kad praradimai, atsiradę dėl senatvės <...> pensijų mažinimo <...>, nebelikus minėtos ypatingos situacijos būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.), kuriais remiantis turėtų būti parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014-03-07 nutarime Nr. KT8-S5/2014 konstatavo, kad „pagal oficialiąją konstitucinę doktriną praradimai, atsiradę dėl senatvės pensijų mažinimo, turi būti kompensuoti per protingą laikotarpį, valstybėje nebelikus ypatingos situacijos, vadovaujantis įstatymų leidėjo nepagrįstai nedelsiant priimtu teisės aktu (įstatymu), kuriuo nustatytas jų kompensavimo mechanizmas, <..> valstybės išgales lemia inter alia įvairūs valstybės prisiimti įsipareigojimai, inter alia susiję su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu. Valstybėje nebelikus ypatingos situacijos ir atsiradus prielaidoms pagal objektyvius duomenis (ekonominius rodiklius, inter alia ekonomikos augimo rodiklius, valstybės sukauptas lėšas) įvertinti atitinkamas valstybės išgales, visiems asmenims turi būti užtikrintas jų patirtų praradimų, atsiradusių sumažinus (inter alia įstatymo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai) senatvės pensijas, teisingas kompensavimas; tai pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrinta tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais“.

Seimas 2014-05-15 priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą Nr. XII-886. Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Iš Kompensavimo įstatymo nuostatų matyti, kad jis nereglamentuoja maitintojo netekimo išmokų kompensavimo.

Taip pat 2015-06-30 priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas Nr. XII-1923, kurio paskirtis – nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus, įsigaliojo nuo 2015-08-01.

Apibendrindamas nurodytą teisinį reglamentavimą teismas pažymi, kad sumažintų maitintojo netekimo išlaidų kompensavimo tvarka nėra įtvirtinta. Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl su patirtų praradimų kompensavimo dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos pasisakė dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų mažinimo ir dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų bei valstybinių pensijų mažinimo dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, būtent šiuo pagrindu buvo priimti tokių pensijų rūšių kompensavimo mechanizmus įtvirtinantys kompensavimo įstatymai.

Todėl Ministerija 2018-09-18 raštu pareiškėjai tinkamai išaiškino galimybes kompensuoti maitintojo netekimo pensijas ir kad prašymo pateikimo metu toks kompensavimo mechanizmas nėra nustatytas. Ministerija pateikė informaciją pareiškėjai apie priimtus kompensavimo įstatymus, numatančius galimybę kompensuoti senatvės ir netekto darbingumo pensijų dalių sumas bei senatvės pensijų ir valstybinių pensijų dalis, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo.

Vertinant pareiškėjos argumentus dėl maitintojo netekimo pensijos pobūdžio pažymėtina, kad pareiškėjos cituojamos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo nuostatos, jog „Įstatymų leidėjas gali koreguoti valstybinių pensijų, kurios savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo senatvės ir invalidumo pensijų, teisinį reguliavimą mažindamas šias pensijas daugiau nei senatvės ar invalidumo pensijas“, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad maitintojo netekimo pensija gali būti kompensuojama. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pareiškėja, Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas nenurodo maitintojo netekimo pensijų kompensavimo, ši maitintojo netekimo pensija nėra tapati senatvės pensijai. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad skiriamos šios socialinio draudimo pensijos: 1) senatvės; 2) netekto darbingumo; 3) našlių; 4) našlaičių. To paties įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nurodo, kad asmenims, turintiems teisę gauti arba gaunantiems valstybines maitintojo netekimo pensijas ar valstybines socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijas už mirusį iki 1994-12-31 maitintoją ir tuo pačiu metu turintiems teisę gauti socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo, invalidumo, ištarnauto laiko, našlių arba našlaičių pensiją, mokama jų pasirinkimu viena iš šių pensijų, išskyrus našlaičių pensiją, kuri mokama kartu su maitintojo netekimo pensija už kitą mirusį iki 1994-12-31 tėvą (motiną). Taigi pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą matyti, kad senatvės pensija ir maitintojo netekimo pensija mokama skirtingais pagrindais, todėl nėra pagrindo tapatinti galimybės kompensuoti senatvės ir maitintojo netekimo pensiją nurodytu Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymu.

Pareiškėjos nurodomi teiginiai, kad ji yra diskriminuojama kitų asmenų atžvilgiu taip pat nelaikytini pagrįstais. Atkreiptinas dėmesys, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Konstitucinio Teismo 1997-05-06 nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-06-26 sprendime byloje Kurić ir kiti prieš Slovėniją išaiškinta, jog siekiant įvertinti, ar nebuvo pažeistas nediskriminavimo principas, turi būti iš esmės atsakyta į šiuos klausimus: 1) ar asmenys, esantys iš esmės panašiose ar vienodose padėtyse, buvo skirtingai vertinami; 2) ar toks skirtingas traktavimas yra objektyvus ir pateisinamas. Nustatęs, jog byloje nėra pateikta nevienodą reguliavimą pateisinančių argumentų, EŽTT savo praktikoje tokį reguliavimą pripažįsta diskriminaciniu (žr. pvz., EŽTT 2006-06-20 sprendimą byloje Zarb Adami prieš Maltą). Teismas pastebi, kad maitintojo netekimo pensijos nekompensuotos ne tik pareiškėjai, tačiau ir visiems kitiems asmenims, kuriems tokia pensija buvo sumažinta. Kaip minėta, vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutarimais, kompensavimas vykdytas tik tiems, kuriems buvo sumažintos senatvės ir netekto darbingumo pensijų dalys bei senatvės pensijų ir valstybinių pensijų dalys, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo. Pažymėtina, kad tokia kompensavimo tvarka nustatyta objektyviais pagrindais, kaip paaiškino atsakovė savo atsiliepime teismui, visų likusių pensinio pobūdžio išmokų kompensavimas pareikalautų papildomai apie 180 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, tačiau pagal Finansų ministerijos pateiktus duomenis, valdžios sektoriaus išlaidų augimo limitai, nustatyti pagal fiskalinės drausmės taisykles, yra išnaudoti visu 2019-2021 metų laikotarpiu. Taigi pareiškėja nėra vertinama skirtingai nuo kitų asmenų, gavusių sumažintas pensijas ar išmokas.

Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos B. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.