Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-434-185-2010-59

Teisėjas Virginijus Skaraitis Proceso Nr. 1-71-1-00042-2010/9

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1;

1.1.8.6.2; 1.1.8.6.4; 1.1.8.9; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. birželio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. K. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš G. V. D. priklausančio namo), BK 178 str. 2 d. (vagystė iš J. P. priklausančio namo) ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš G. V. D. priklausančio namo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš J. P. priklausančio namo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., ši bausmė subendrinta daliniu bausmių sudėjimo būdu su 2008 m. rugpjūčio 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie naujai paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir nustatyta galutinė 3 (trejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 5 p., 72 str. 2 d. 3 p., B. K. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš B. K. konfiskuota 40 litų, gautų iš nusikalstamos veikos.

Nukentėjusiajai Genei V. D. iš B. K. priteista 1015 Lt (vienas tūkstantis penkiolika litų) turtinės ir 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

N USTATĖ:

B. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario mėnesį, laikotarpiu nuo 22 d. iki 25 d., tikslus laikas nenustatytas, pro langą įsibrovęs į G. V. D. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), per keturis kartus pagrobė G. V. D. priklausantį turtą: 100 litų vertės televizorių ŠILELIS, 60 litų vertės pledą, bendros 200 litų vertės keturias rusvas dienines užuolaidas, bendros 40 litų vertės keturias baltas dienines užuolaidas, 10 litų vertės tinklinę užuolaidą, bendros 200 litų vertės keturias naktines užuolaidų, bendros 80 litų vertės 5 butelius po 0,5 l talpos degtinės „Stumbras“, 20 litų vertės 0,7 l talpos butelį vyno, bendros 60 litų vertės 6 vnt. krištolinių taurių, bendros 60 litų vertės 6 vnt. krištolinių taurelių, 20 litų vertės krištolinę saldaininę, 60 litų vertės 6 vnt. stiklinių su rudomis gėlytėmis bendros, 20 litų vertės grafiną, bendros 10 litų vertės 5 vnt. baltų puodelių, bendros 10 litų vertės 5 vnt. baltų puodelių su mėlynomis gėlytėmis, bendros 12 litų vertės 4 vnt. baltų puodelių su rudomis gėlytėmis, bendros 12 litų vertės 4 vnt. baltų puodelių su raudonomis juostelėmis, bendros 10 litų vertės 2 vnt. dubenėlių, 5 litų vertės lėkštę, bendros 40 litų vertės 4 vnt. arbatinukų, 10 litų vertės padažinę, 5 litų vertės druskinę, 5 litų vertės dangtelį, 250 litų vertės pietų servizą, bendros 90 litų vertės 3 vnt. krištolinių salotinių, 30 litų vertės jubiliejinį rankšluostį, bendros 100 litų vertės 2 vnt. lovatiesių, 25 litų vertės svarstykles, 70 litų vertės krištolinę vazą, 40 litų vertės 8 vnt. stiklainių uogienės, viso pagrobė Genei V. D. priklausančio turto 1654 litų sumai, bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario 25 d. pro langą įlindęs į tą patį G. V. D. namą, pasikėsino vėl pagrobti G. V. D. priklausančio turto, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes įsibrovęs į namą užmigo, po ko prabudęs nuo name keliamo triukšmo, pabėgo.

Be to, B. K. 2010 m. vasario 27 d., apie 11.00 val., pro nerakintas duris įsibrovęs į J. P. priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), iš virtuvės pagrobė J. P. priklausantį turtą: 15 Lt vertės rankinę su joje buvusia 5 Lt vertės pinigine, 20 litų, 1,50 Lt vertės meduolių pakelį, 6 Lt vertės dešrą, 1,20 Lt vertės pakelį sausainių, bendros 1,50 Lt vertės du apelsinus, bendros 28 Lt vertės vaistus „Gastroval“, „Mezym Forte“, „Citramonas“, viso pagrobė J. P. priklausančio turto 78,20 Lt sumai.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam B. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad tyčiniai baigti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), vienas iš jų (vagystė iš G. V. D. namo) – yra tęstinis. Įvertino B. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes - eilę kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, tačiau griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, pasiekti nebuvo – B. K. išvadų nedaro, gyvenimo būdo nekeičia. Charakterizuojamas patenkinamai (1 t., b.l. 150), nusikalto lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Baudžiamąją atsakomybę dėl vagystės iš G. V. D. namo lengvinančia aplinkybe pirmos instancijos teismas pripažino tai, kad B. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad abi vagystes padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Atsižvelgta į nukentėjusiosioms nusikaltimais padarytą žalą (1015 Lt dydžio turtinė žala padaryta G. V. D. ir 78,20 Lt dydžio turtinė žala – J. P.). 1996 m. sausio 4 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistasis pripažintas pavojingu recidyvistu ir tai sąlygoja griežtesnės, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmės skyrimą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu nedaug viršija sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, negali būti laikomos aiškiai per griežtomis.

Bendrinant bausmes, pirmos instancijos teismas įstatymų nepažeidė. Baudžiamasis įstatymas nenumato kokio dydžio bausmės dalis turi būti pridėta prie griežtesnės bausmės bendrinant pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. Šią dalį teismas nustato savo nuožiūra, atsižvelgdamas į galimybę individualizuoti bausmę. Teismas prie griežtesnės 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo nedidelę dalį bausmės už antrą nusikaltimą - tik 2 (du) mėnesius ir nustatė subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Prie šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., teismas pridėjo dalį Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės. Taigi, nustatyta galutinė 3 (trejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino padaręs baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką (skunde nenurodo kurią veiką) ir nuoširdžiai gailisi – tai teismas turėjo įvertinti kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Įstatymų leidėjas, konstruodamas BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatas, nurodė galimų pozityvių veiksmų alternatyvą: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi; 2) kaltininko pagalbą aiškinantis minėtą veiką. Reikia pažymėti, kad teismas pripažino B. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino, padaręs vagystę iš G. V. D. priklausančio gyvenamojo namo, gailisi, savo parodymais padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, į šią aplinkybę atsižvelgė skirdamas bausmę. Tačiau, duodamas parodymus dėl vagystės iš J. P. priklausančio namo (1 t., b.l. 119, 127), B. K. kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad į nukentėjusiosios J. P. namą įėjęs nebuvo, jai priklausančią rankinę paėmė nuo prie namo esančių laiptelių. J. P. viso proceso metu neigė nuteistojo versiją, nurodydama, kad rankinę ir paką su maisto produktais buvo pasidėjusi virtuvėje ant kėdės, iš ten rankinė ir buvo pavogta (1 t., b.l. 75-76, 77, 78, 118-119, 127). Jos žodžiais, paką su maistu ir rankinę nebūtų galėjusi palikti lauke ant laiptų dar ir dėl to, kad tuo metu lijo (2 t., b.l. 12). Prieštaravimų tarp J. P. ir B. K. parodymų nepavyko pašalinti ir surengtos akistatos metu (1 t., b.l. 84-85). Ir tik teisiamojo posėdžio metu nuteistasis prisipažino, kad rankinę paėmė įėjęs į namą, iš virtuvės (2 t., b.l. 10). Pagal įprastinį baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taigi, pirmos instancijos teismas, objektyviai įvertinęs bylos aplinkybių visumą, pagrįstai nepripažino nuteistajam BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jos nevertino skirdamas bausmę. Atmestinas ir kitas nuteistojo prašymas – pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, nes grįžęs iš įkalinimo vietos neturėjo pragyvenimo šaltinio (BK 59 str. 1 d. 4 p.). Deja, už nusikaltimus nuosavybei B. K. teisiamas devintą kartą, seka, kad asmeninių problemų sprendimas nusikalstamu būdu B. K. yra įprastas ir priimtinas. Tai negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, juolab, kad už nusikalstamu būdu gautus pinigus nuteistasis pirko ne tik valgį, bet, kaip jis pats teigė teisiamojo posėdžio metu – alkoholį ir rūkalus (2 t., b.l. 10). Reikia pažymėti, kad būtiną socialinę paramą asmenys, grįžę iš įkalinimo vietų gali gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1440 „Dėl socialinės paramos teikimo asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų ir šių asmenų įdarbinimo“ numatyta tvarka. Nutarime nustatomos socialinės paramos rūšys ir formos: vienkartinės pašalpos skyrimas, apnakvindinimas laikinuosiuose namuose, terminuotas nemokamas maitinimas, kitos pagalbos formos.

B. K. prašo švelninti bausmę, vadovaujantis BK 62 straipsniu (Švelnesnės, negu įstatymu numatytos, bausmės skyrimas). Tačiau BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymas galimas tik tuomet, jeigu yra nustatytos jų taikymui būtinos tam tikros baudžiamajame įstatyme nurodytos sąlygos. Taikyti šio straipsnio 1 dalį teismas gali, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. O BK 62 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma, jeigu be BK 62 straipsnio 2 dalies konkrečius punktus tenkinančių bylos aplinkybių, dar yra šios sąlygos - nustatytos mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta. Deja, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro sąlygų visumos taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį.

Atmestinas nuteistojo prašymas panaikinti nuosprendžio dalį, kuriuo G. V. D. priteista 2000 Lt dydžio neturtinė žala. Nurodo, kad darydamas nusikaltimą nukentėjusiosios morališkai neįžeidė, fiziškai taip pat neužgavo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. D. prašė teismo iš kalto asmens priteisti 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą, padarytą dėl vagystės iš jai priklausančio namo. Įrodyta, kad tęstinės vagystės metu B. K. išnešė daug vertingų daiktų, jų ieškodamas, vertė įvairiose namo vietose sudėtus jos asmeninius daiktus. Tokiais veiksmais pažeidė nukentėjusiosios konstitucines teises į būsto ir privataus gyvenimo neliečiamybę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 24 straipsniai). Nėra abejonių, kad nusikaltimu B. K. nukentėjusiajai padarė psichologinę žalą, pasireiškiančią saugumo praradimu savo namuose, persekiojančiu baimės jausmu, diskomfortu ir pažeminimu. Garbaus amžiaus nukentėjusiosios G. V. D. (gim. 1928-10-10) sveikata dėl patirtų išgyvenimų pablogėjo, teko vartoti vaistus. Teismas, įvertinęs ne tik minėtas aplinkybes, bet ir kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, priteisė iš B. K. nukentėjusiajai 2000 Lt dydžio piniginę neturtinės žalos kompensaciją. Tokia kompensacija, kolegijos nuomone, yra pagrįsta ir teisinga bei atitinka teismų praktiką analogiškose bylose.

Dėl paminėto, keisti ar naikinti teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTAR Ė:

Nuteistojo B. K. apeliacinį skundą atmesti.