- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- AS-143-300-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- V. A. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, V. P., P. B., I. G., D. G., L. D.
- Kategorijos
- 70.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. P. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, V. P., P. B. (P. B.), I. G., D. G., L. D. D., uždarajai akcinei bendrovei ,,Pamario projektai“ dėl administracinio akto iš dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. A. P. (toliau – pareiškėjas) 2008 m. rugsėjo 9 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 473 dalį, susijusią su (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniu, pagal kurį buvo suformuotas 0,2972 ha žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo A. P. mirties – (duomenys neskelbtini), paveldėjo jam priklausiusį namą ir ūkinius pastatus, esančius, adresu: (duomenys neskelbtini). Teigė, jog apie ginčijamą administracinį aktą tapo žinoma 2008 m. rugsėjo 5 d., kada, veikdamas savo ir trečiojo suinteresuoto asmens V. P. vardu, 2008 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti žemės sklypą prie esančių statinių ir sužinojo, jog prašomo parduoti 0,8115 ha ploto žemės sklypo parduoti negalima, nes Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 473 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) detalusis planas, pagal kurį teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 0,2972 ha žemės sklypas.
Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens V. P. atstovė prašė patvirtinti 2009 m. rugsėjo 11 d. taikos sutartį.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi nutraukė bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 str. 6 p., 105, 106 str.).
Teismas nurodė, kad administraciniai teismai sprendžia ne privačių asmenų, o šalių, kurių viena yra viešasis asmuo – administracinė institucija ar pareigūnas, ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), todėl administracinė justicija – ne tik piliečio ir vykdomosios valdžios ginčo išsprendimas, bet ir vykdomosios valdžios teisėtumo patikrinimas. Teismas konstatavo, jog tarp pareiškėjo ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2009 m. rugsėjo 11 d. sudaryta taikos sutartis prieštarauja įstatymams, ja pažeidžiamos su nagrinėjamu administraciniu ginču susijusių trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Kadangi ginčo išsprendimą reglamentuoja viešosios teisės normos ir jo išsprendimas susijęs su viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo patikrinimu, teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį (ABTĮ 4 str. 6 d., Civilinio kodekso 6.983 str. 1 d., 6.984 str., Civilinio proceso kodekso 13 str., 42 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, jog administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo patvirtintas atitinkamos teritorijos detalusis planas. Nurodė, kad pareiškėjas teisę ir teisinį suinteresuotumą ginčyti administracinį aktą kildina iš nuosavybės teisės į statinius. Nuosavybės teisę į dalį statinių, esančių, adresu: (duomenys neskelbtini), jis įgijo 2008 m. rugpjūčio 25 d., o į pastatą – sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 2007 m. lapkričio 30 d. Kadangi ginčijamo administracinio akto priėmimo metu ginčo žemės sklype esantys pastatai nuosavybės teise priklausė ne pareiškėjui, manydami, jog mažesnio sklypo suformavimu yra pažeistos jų teisės ir interesai, ginčyti administracinį aktą turėjo teisę jų savininkai – pareiškėjo tėvas A. P. ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. Teismas pažymėjo, jog nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad iki mirties – (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvas A. P. realizavo teisę kreiptis į teismą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 473 panaikinimo, todėl, teismo nuomone, jis praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl šio akto teisėtumo paduoti ir iš esmės prarado teisę jį ginčyti. Kadangi pareiškėjas, paveldėjimo būdu įgijęs nuosavybės teisę į statinius bei su jais susijusias teises ir interesus, neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo pats perleidėjas, jis taip pat laikytinas praleidusiu šį terminą (ABTĮ 33 str. 1 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-212/2007). Teismas konstatavo, kad, pareiškėjui neprašant atnaujinti praleisto termino, byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad su atsakovu sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių. Taikos sutartis yra vykdoma. Kadangi sudarė taikos sutartį, neprašė teismo nagrinėti bylos iš esmės. Jo atstovė prašė patvirtinti šią sutartį, tačiau neprašė patenkinti skundo. Pareiškia, jog atsisako skundo ir prašo nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu, o skundo atsisakymo pasekmės yra žinomos (ABTĮ 52 str., 102 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti.
Atsakovas nurodo, kad su pareiškėju sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių. Taikos sutartis yra vykdoma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas, padavęs atskirąjį skundą, pareiškė, jog atsisako skundo, o skundo atsisakymo pasekmės yra žinomos (ABTĮ 52 str., 102 str. 3 d.), todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu (T 2, b. l. 82 – 83).
ABTĮ 52 straipsnyje (pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatos yra įstatymo I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ dalis) nustatyta pareiškėjo teisė <...> atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Aiškinant šią procesinės teisės normą (jos nurodytą dalį), pažymėtina, kad joje yra įtvirtintas proceso šaliai – pareiškėjui – taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą siekiant apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.) ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta teisės norma yra bendroji, ir į tai, kad samprata „bylos nagrinėjimo stadija“ nėra ribojama proceso pirmosios instancijos teisme, svarstomo straipsnio nurodytos galimybės atsisakyti skundo riba (iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį) aiškintina tik kaip nustatyta siekiant išvengti priešingu atveju galimo sutrukdymo teismui paskelbti priimtą procesinį sprendimą (nutartį). Todėl toks teisės atsisakyti skundo apribojimas negali būti vertinamas (aiškinamas) kaip minėto dispozityvumo ribų suvaržymas. Išvardinti argumentai leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad paminėta ABTĮ 52 straipsnio nuostata taikytina ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t. y. pareiškėjas gali atsisakyti pirmosios instancijos teismui paduoto skundo ir po to, kai byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1165/2006 ir kt.) (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo. Taigi aukščiau nurodytas pareiškėjo skundo atsisakymas yra pagrindas nutraukti bylą vadovaujantis šia teisės norma.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi nutraukė bylą pagal ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą, todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (ABTĮ 151 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. A. P. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį pakeisti.
Nutraukti bylą pareiškėjui V. A. P. atsisakius skundo.
Nutartis neskundžiama.