- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-402-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09386-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- UAB ,,Legal Balance“
- Atsakovas
- V. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės V. R. 289,62 Eur negrąžintos paskolos, 60,78 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 289,31 Eur mokėjimo palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 4 d. tarp vartojimo kredito davėjos UAB „4finance“ ir atsakovės V. R. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 289,62 Eur kreditas, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. Ieškovės teigimu, atsakovė suteikto kredito negrąžino, todėl 2017 m. birželio 29 d. pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sudarė paskolų portfelio pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovę.
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 289,62 Eur negrąžinto kredito, 60,78 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 26,07 Eur vėlavimo palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2018 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Nustatė, kad 2014 m. gruodžio 4 d. tarp vartojimo kredito davėjos UAB „4finance“ ir atsakovės per tarpininką AB „Lietuvos paštas“ buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9791068001, kuria atsakovei buvo suteiktas 289,62 Eur (1000 Lt) kreditas. Vartojimo kredito sutarties Nr. R. 9791068001 bendrųjų sąlygų 2.17 punkte yra įtvirtina, kad kredito davėjas išmoka kredito lėšas į kredito gavėjo banko sąskaitą, iš kurios buvo atliktas registracijos mokesčio pervedimas, arba į banko sąskaitą nurodytą popierinėje kredito paraiškos formoje arba per tarpininką grynaisiais pinigais nedelsiant po vartojimo kredito sutarties sudarymo. 2017 m. birželio 29 d. ieškovė, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė paskolų portfelio pardavimo sutartį. Teismui pateiktas 2017 m. birželio 29 d. paskolų portfelio pardavimo sutarties priedo Nr. 1 ir Nr. 2 išrašas, patvirtinantis, jog ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės prievoles: 289,62 Eur negrąžinto kredito bei 60,78 Eur palūkanų. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo nurodomų aplinkybių dėl paskolos sumokėjimo fakto, skolos dydžio bei jos pagrįstumo nenuginčijo.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė tinkamai nevykdė prievolės savo pirminiam kreditoriui UAB „4finance“, todėl remiantis vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies sąlygomis, atsakovė privalo mokėti 88,93 proc. metines palūkanas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo iš skolininkės V. R. nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, neprieštarauja įstatymams. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pradinis kreditorius perleido tarpiniam kreditoriui, o tarpinis kreditorius – ieškovei, reikalavimo teises į 289,62 Eur dydžio nepadengtą vartojimo kredito sumą ir 60,78 Eur dydžio sutartines palūkanas. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti 289,62 Eur negrąžinto vartojimo kredito sumą bei 60,78 Eur palūkanų (bendros vartojimo kredito kainos) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais, kredito gavėjo mokamos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną bei skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 289,31 Eur vėlavimo palūkanų neatitinka imperatyvios Vartojimo kredito įstatymo nuostatos, todėl ieškovės reikalavimas yra tenkintinas iš dalies, priteisiant 26,07 Eur vėlavimo palūkanų (289,62 Eur x 0,05 proc.x180 d.=26,07 Eur).
8. Iš viso materialiniai ieškovės reikalavimai atsakovei sudaro 639,71 Eur, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimus 376,47 Eur sumai, t.y. 58,85 proc. reikalavimų. Ieškovė teismui pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur už advokato teisinę pagalbą. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 80,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balancce“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių, dalyje dėl 289,31 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovės V. R. 289,31 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo. Taip pat, apeliantė prašė teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės V. R. 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, bei 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
10. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į egzistuojančią Lietuvos Respublikos teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva apeliantės prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino bei dalį priteisė. Pirmosios instancijos teismas netinkami vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo.
10.2. Atsakovė sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantei grąžinti suteiktą 289,62 € vartojimo kreditą, sumokėti 157,56 € bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 135,80 proc., per 12 mėnesių laikotarpį, bet ir sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 135,80 proc. Apeliantė teidama ieškinį pirmosios instancijos teismui manė, kad nutraukus sutartį, nėra tikslinga skaičiuoti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios išreikštos bendra vartojimo kredito kainos metine norma, kai LR VKĮ aiškiai nurodoma, jog palūkanos sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos ir geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydama ne sutartyje įtvirtintą 135,80 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet sutartyje įvirtintą 88,93 proc. metinę palūkanų normą. Be to, apeliantė palūkanas paskaičiavo už 431 dieną, kai tuo tarpu atsakovė vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus. Nei sutartis, nei LR CK, nei LR VKĮ nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo pabaigos momento, kadangi, pagal bendrą taisyklę laikoma, kad tol, kol atsakovė negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, ji ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Taigi, mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo suma sudaro 289,31 Eur.
10.3. Pirmosios instancijos teismas neskiria mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kurios Lietuvos teismų jurisprudencijoje traktuojamos kaip atlygis už naudojimąsi pinigais, paskirties ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų, kurios yra skirtos kompensuoti minimaliems kreditoriaus patirtiems nuostoliams negautų pajamų pavidalu vien už įvykdyti prievolę termino praleidimą. Teismas prašomas priteisti palūkanas kvalifikuoja kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas taip paneigdamas apeliantės ieškinyje išdėstytus argumentus, sutarties sąlygas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos, jų funkcijų bei netesybų ir palūkanų santykio.
10.4. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, nepagrįstai rėmėsi LR VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi ir apelianto prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas prilygino netesyboms. Priešingai nei nurodo teismas net ir dabartinis teisinis reglamentavimas numato tiek mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, tiek netesybų dydį ir jų skaičiavimo tvarką. Sutarties sudarymo metu galiojusiame LR VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Taigi, sutartyje įtvirtinta 135,80 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, kuri yra beveik per pus mažesnė nei tuo metu galiojusios LR VKĮ redakcijos 21 straipsnio 2 dalies nurodyta norma, atitinka tuo metu galiojusios LR VKĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 88,93 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.
10.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nepagrįstai nepriteisė visų apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės naudai iš atsakovės priteistinos 136,00 € patirtos bylinėjimosi išlaidos.
11. Atsakovė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatytą, todėl pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo patenkintas iš dalies (nepriteisiant visų ieškovės prašomų priteisti palūkanų), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovė V. R. 2014 m. gruodžio 4 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9791068001, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 289,62 vartojimo kreditas dvylikos mėnesių terminui su 88,93 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 135,80 proc.), o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti palūkanas, laikydamasi nustatyto kredito grąžinimo grafiko. Byloje ginčo dėl to, kad pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė – visą kredito sumą pervedė į atsakovės nurodytą sąskaitą, nėra. Atsakovė sutarties sąlygų nesilaikė ir suteikto vartojimo kredito iki sutartyje nustatyto termino pabaigos negrąžino, bendros vartojimo kredito kainos nesumokėjo. Pradinis kreditorius 2017 m. birželio 29 d. reikalavimo teisę perleido ieškovei UAB „Legal Balance“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi ieškovei negrąžintą kreditą ir įvykdžiusi kitas savo pinigines prievoles ieškovei.
15. Pirmosios instancijos teismas priteisė apeliantės naudai iš atsakovės 289,62 Eur negrąžinto kredito, 60,78 Eur vėlavimo palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir 80,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl 60,78 Eur vėlavimo palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje mokėjimo (pelno) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo prašomas priteisti palūkanas ir vietoje prašomų priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisė kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Pažymėtina, jog pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovė vartojimo sutarties bendrosios dalies 4.1 punkte susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovė privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma (135,80 procentų). Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 punkte šalys sulygo, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Įvertinęs minėtas sutarties sąlygas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jos traktuotinos kaip sutartyje nustatytas mokestis už naudojimąsi paskolos suma, todėl atitinka mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sąvoką. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą, tiek ieškinio reikalavimuose nurodė, kad prašo priteisti 289,31 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo sutarties pažeidimo, tiek procesinio dokumento motyvuose nurodė, kad remiantis sutarties sąlygomis prašo teismo priteisti būtent mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas 88,93 proc. metinę palūkanų norma nuo sutarties pažeidimo laikotarpio už 410 dienų. Kadangi šiuo atveju, kreditorės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditorės pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t.y. sumokėti įstatyme ir šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – mokėjimo palūkanas, sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo palūkanas ir nepagrįstai sprendimu už akių priteisė vėlavimo (kompensacines) palūkanas, kurias paskaičiavo netesybų forma.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos sutarties sąlygas, pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino mokėjimo palūkanas kompensuojamąją funkciją turinčioms palūkanomis taikytinu teisiniu reguliavimu. Kaip jau minėta, šalys sudarydamos sutartį sulygo dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kuri išreikšta bendra vartojimo kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra 135,80 procentų. Pirmosios instancijos teismas priteisė 60,78 Eur bendros vartojimo kredito kainos pagal sutarties grafiką iki sutarties nutraukimo ir šio dydžio nemažino. Sutartyje numatyta, jog po sutarties nutraukimo lieka kredito gavėjo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas (6.5 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal sutartį mokėtinas sumas. Nors teismui nėra suteikta teisė kontroliuoti mokėjimo palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktų protingumo kriterijui, tačiau teismas ex officio turi patikrinti vartojimo tikslu sudarytos sutarties nuostatas ir įvertinti, ar prašomos priteisti mokėjimo palūkanos atitiko sutarties sudarymo metu galiojusį reglamentavimą ir ar yra teisingai apskaičiuotos, t.y. sutarties sąlygos ir ieškinio reikalavimai yra sąžiningi.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas palūkanas kaip kompensuojamąsias, o ne mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, todėl joms mažinti taikė kompensuojamųjų palūkanų mažinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė dėl mokėjimo palūkanų, kaip sudėtinės bendros kredito kainos dalies, mažinimo pirmiau nurodytais pagrindais, nenustatė šiam vertinimui atlikti reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteistino dydžio nustatymą. Nustatyti pažeidimai yra esminiai, galėję turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, todėl sudarantys pagrindą jį dalyje dėl 26,07 Eur vėlavimo palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo naikinti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
21. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, įvertinęs tai, kad priteistinų mokėjimo palūkanų dydžio nustatymas yra susijęs su naujų nustatytinų faktinių aplinkybių apimtimi, o nustačius šias aplinkybes ginčas turėtų būti visa apimtimi arba didžiąja dalimi sprendžiamas iš naujo, suteikiant galimybę šalims pasinaudoti teise į apeliaciją, teismas sprendžia, kad byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių iš dalies, kurioje priteistos 26,07 Eur vėlavimo palūkanos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2018 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 80,62 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusioje dalyje pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.