- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- ATP-120-317/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nubaustas Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialisto K. M. 2014 m. liepos 2 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pagal numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 3 dalį 700,00 Lt bauda su žalios metalinės valties, statomo tinklo 30 m ilgio 80X80 akytumo, statomo tinklą 25 m ilgio 80X80 akytumo, du statomus tinklus po 25 m ilgio 70X70 akytumo konfiskavimu už tai, kad jis 2014 m. balandžio 28 d. 21.30 val. ties (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių r. sav., su N. S. iš žalios metalinės valties Nemune statė tinklus ir 2014 m. balandžio 29 d. apie 7.00 val. traukė juos į krantą, t. y. žvejojo ne mėgėjiškos žvejybos įrankiais, kuriais buvo sugavės 9 karšius, 1 karpį ir 0,5 kg karosų. Šiais savo veiksmais R. S. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 (apylinkės teismo nutartyje klaidingai nurodyta – Mėgėjiškos žūklės taisyklių), 10.1 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Nutarimu, kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą prašydamas panaikinti Nutarimą ir bylą nutraukti. Tačiau apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų vyr. specialisto K. M. 2014 m. liepos 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visus surinktus įrodymus byloje, todėl jį pakeisti ar panaikinti ir bylą nutraukti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde R. S. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad jo skundas apylinkės teisme buvo išnagrinėtas nepilnai ir nevisapusiškai, neįvertintos jo nurodytos aplinkybės ir įrodymai, nebuvo vertintas įrodymų visetas, teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, teismas iš esmės nepasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl nutartį grindė abejotinais įrodymais. Be to, apylinkės teismas formaliai aptarė nuobaudos skyrimo principus ir pagrindus, įrodinėjimo naštą, tačiau, priimdamas sprendimą, visiškai jais nesivadovavo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas taip pat nutartyje formaliai išdėstė visų byloje apklaustų asmenų parodymus, kitą rašytinę medžiagą, kuri buvo surinkta byloje, tačiau, atlikdamas įrodymų vertinimą, apsiribojo keliomis frazėmis, visiškai neatlikdamas surinktų įrodymų išsamios analizės.
Apeliantas pažymi, kad teismui nesukėlė jokių abejonių nei faktas, kad per 22 minutes A. M. negalėjo surašyti dviejų protokolų administracinių teisės pažeidimų bylose, nei prieštaringi liudytojų Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto A. M. ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių V. G., M. D. ir J. V. parodymai apie įvykio aplinkybes. R. S. apeliaciniame skunde atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį, kad A. M. 2014 m. balandžio 29 d. 7:47:30 val. buvo Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), nors teismo posėdžio metu jis parodė, kad atvyko į už 50 km esantį (duomenys neskelbtini) kaimą apie 8.30 val., o žmonės laukė prie pylimo su neetatiniais inspektoriais (J. V. ir M. D.), kad jis pats asmeniškai nuėjo ir apžiūrėjo prie upės tinklus, žuvį ir tik tada pradėjo rašyti protokolus. Tuo tarpu, apklaustas liudytoju V. G. parodė, kad jis 2014 m. balandžio 29 d. kartu su A. M. tarnybiniu automobiliu į (duomenys neskelbtini) kaimą atvyko apie 9-10 val., tuo metu neetiniai inspektoriai (J. V. ir M. D.) atėjo nuo kranto per pylimą, o pažeidėjai atėjo iš namų. Be to, apklaustas teisme liudytoju J. V. parodė, kad 2014 m. balandžio 29 d. ryte su M. D. pamatė, kaip du asmenys traukė tinklus „šniūrų“ pagalba. Nurodė, kad buvo 4 tinklai, išdėstyti per tris vietas, ištraukė tinklus, paskambino A. M., skaičiavo žuvį ir paprašė asmenų dokumentų, kuriuos atnešė mergaitė iš gretimo namo. Nurodė, kad kai skaičiavo žuvį, buvo moteris, taip pat nurodė, kad kai A. M. rašė protokolus, žmonės buvo. O liudytojas M. D. parodė, kad apie 7 val. ėjo pažiūrėti ir pamatė du asmenis traukiančius tinklus iš kranto. Traukė už atskirų virvių, toliau pamatė dar vieną virvę. Kai skaičiavo žuvį, ar buvo moteris, neatsimena, o kai atvažiavo A. M., jie abu atėjo iš kiemo. Kai traukė trečią tinklą, neatsimena, ar buvo pažeidėjai. Jis taip pat parodė, kad asmens tapatybės kortelės buvo paduotos ištraukus tinklus, atnešė juos prie pylimo mergaitė. Apelianto nuomone, šie liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitiems objektyviems įrodymams. Kita vertus, apeliantui taip pat kyla abejonė ir dėl to, ar įmanoma per 10 minučių ištraukti du ilgus (30-25 m) tinklus, po ko surasti trečią ir ketvirtą tinklus, visus juos tiksliai išmatuoti, suskaičiuoti ir išimti žuvį. Tuo pačiu metu bendrauti su pažeidėjais, reikalauti dokumentų, juos paimti ir t. t. Be to, kaip nurodė visi byloje apklausti liudytojai, atvykęs A. M. prieš neva rašydamas protokolus, nuėjo ir apžiūrėjo tinklus ir žuvį. Tačiau, kadangi A. M. atvyko ne anksčiau kaip 8.30 val., turėjo nueiti prie upės, apžiūrėti tinklus, žuvį, grįžti ir tik tuomet rašyti protokolus. Apeliantas yra įsitikinęs, kad atlikti apžiūras, surašyti du protokolus, kaip teigia inspektoriai, dalyvaujant jam ir N. S., maksimaliai per 15-20 minučių nėra jokios fizinės galimybės, nepaisant to, kad protokolų turinys dalyje dėl anketinių duomenų yra skurdus, įrašyti tik tie duomenys, kurie nurodyti asmens tapatybės kortelėje. O apie tai, kad pažeidėjas neva atsisakė pasirašyti, nurodė tik tie patys inspektoriai.
R. S. apeliaciniame skunde teigia, kad nėra jokios abejonės, jog protokolas apeliantui buvo surašytas jam nedalyvaujant, o vėliau, jį surašius kabinete, išsiųstas paštu. Pažymi, kad į protokolą yra įtraukti duomenys apie tinklus, žuvis, tačiau byloje neįrodyta, kad apeliantas dalyvavo apžiūrint tinklus, juos ištraukiant, skaičiuojant žuvį, taip pat neįrodyta, kad apskritai tinklai buvo ištraukti būtent 2014 m. balandžio 29 d., iki 9 val. Akcentuoja, kad jo versija, jog jis buvo sulaikytas savo namo kieme, o ne prie vandens betraukiantis tinklus, nepaneigta, o kaip tik ji yra patvirtinta G. M. parodymais. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad apylinkės teismui nesukėlė abejonės aplinkybė, kad nei pas vieną iš menamų pažeidėjų 2014 m. balandžio 29 d. rytą nebuvo užfiksuota jokių įrankių ir priemonių žuviai traukti ar sudėti, taip pat į bylą yra pateikta pažyma, apie tai, kad N. S. nurodytu metu buvo 4 mėnesį nėščia, ji buvo sulaikyta su baltais sportiniais bateliais, sportinio tipo striuke, t. y. apranga, kuri nėra pritaikyta traukti tinklus iš upės, kuomet yra dar labai šaltas vanduo ir oras. Pats apeliantas taip pat buvo tą rytą su sportiniais batais. Teismui taip pat kažkodėl nesukėlė abejonės faktinė aplinkybė, kad nei vienas iš neva sulaikytų pažeidėjų nebuvo tą rytą sušlapęs. Teismas neatsižvelgė į tinklų ilgį ir realias nėščios moters galimybes fiziškai traukti šlapią tinklą, pastatytą neva 90 m atstumu nuo kranto, su žuvimi, svarmenimis (plytomis), nesušlapus kojų ir neįbridus į vandenį. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tinklai būtent buvo su plytomis. Teismas taip pat neįvertino liudytojos G. M. parodymų, kur ji teismui parodė, kad R. S. buvo sulaikytas faktiškai savo namų kieme, o ne prie vandens. Tai pat teismas neatsižvelgė į tai, kad R. S. 7.40 val. skambino iš savo namų į policiją pagalbos telefonu ir pranešė, jog jis buvo sulaikytas dėl šuns vedžiojimo, ir nevertino V. G. nenuoseklių parodymų, kur jis paaiškino, kad R. S. skambino policijai neva jam atvykus. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad inspektoriai, kurie siekia sustabdyti, nustatyti pažeidimą, jokiomis priemonėmis nefiksavo nei pažeidėjų, nei tinklų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad inspektoriai išvyko tik apie 13 val., todėl kyla pagrįstas klausimas, ką jie veikė nuo 9.00 val., kai jau neva tinklai buvo ištraukti 7.10 val., pamatuoti, protokolai surašyti ir žuvis suskaičiuota. Teismui nesukėlė abejonės faktinė aplinkybė, kad tinklų su žuvimi nuotraukos buvo padarytos tik 11.12 val., nors A. M. su fotoaparatu atvyko apie 8.30 val. ir 9.00 val. jau buvo laisvas, surašęs protokolus. Be to, pareigūnai tariamų pažeidėjų įvykio vietoje nenufotografavo, nebraižė įvykio vietos schemos, t. y. visiškai netaikė įrodinėjimo priemonių. Apeliantas tvirtina, kad tokia situacija susiklostė būtent todėl, kad jokių tinklų jo akivaizdoje ištraukta nebuvo ir nei jis pats, nei N. S. jokių tinklų netraukė. Pažymi, kad apelianto argumentus taip pat patvirtina ir aplinkybė, kad K. M. savo akte pažymėjo, jog valtis buvo prirakinta, o vėliau nudaužyta, tuo tarpu iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad valtis yra vandenyje, su kuria buvo ką tik plaukta, ieškota tinklų.
Apeliantas taip pat nesutinka ir su ta Nutarimo dalimi, kurioje konstatuota, jog jis 2014 m. balandžio 28 d., 21.30 val. ties (duomenys neskelbtini) kaimu su N. S. iš žalios valties Kauno mariose statė tinklus. Nors šias aplinkybes teigia matę liudytojai M. D., J. V., V. G. ir A. M., tačiau apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, jog J. V. ir V. G. tikrai nebuvo nurodytu metu kartu ir nurodytoje vietoje. R. S. nuomone, apylinkės teismo išvada, kad inspektoriai neturi šioje byloje suinteresuotumo, taip pat jie neva neturi pagrindo nepagrįstai apeliantą kaltinti, yra nepagrįsta, kadangi kaip patys paaiškino, visi yra draugai, atvyko leisti laisvalaikį, vienas kitą palaiko ir gauna premijas už išaiškintus pažeidimus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad visi inspektoriai teisme paaiškino, jog jie visi kartu, vienu automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, Kaišiadorių rajone leisti laisvalaikį ir apie 21.30 val. pirmas V. G. pastebėjo du asmenis statančius tinklus už 400 metrų Nemune. Tuo tarpu telefono išklotinė patvirtina, jog V. G. 2014 m. balandžio 28 d. iki 22.55 val. (duomenys neskelbtini) kaime, Kaišiadorių rajone apskritai nebuvo, t. y. tuo metu jis buvo Kaune (jo telefonas buvo prisijungęs prie celės, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini)).
Kita vertus, anot apelianto, apylinkės teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad 21.30 val. 2014 m. balandžio 28 d. jau buvo tamsu, kadangi saulė leidosi 19.45 val., nors inspektoriai parodė, kad tą vakarą buvo šviesu. Be to, įvertinus aplinkybę, kad buvo tamsu, R. S. kyla pagrįsta abejonė, kaip galima per 400 m atstumą skirti asmenų lytį, matyti, kad asmuo sėdi valtyje su komufliažinėmis kelnėmis, matyti, kad moteris yra ilgais plaukais, kai, be kita ko, N. S. jau 15 metų nešioja šukuoseną su trumpais plaukais. Apelianto teigimu, inspektoriai jo ir N. S. požymius ir drabužius nurodė, tokius, su kokiais jie buvo sulaikyti ryte. Nepaisant to, net ir esant šviesiam paros metui, per 400 m atstumą neįmanoma skirti asmenų lytis. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad 2014 m. balandžio 28 d., apie 21.30 val. būtent apeliantas su žmona plaukiojo valtimi ir statė tinklus Nemune, kaip ir jokio įrodymo, kad jis traukė tinklą. O tai, kad apeliantas vakare buvo namuose, patvirtino tiek N. S., tiek ir G. M.. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neįvertino ir aplinkybės, kad valtis priklauso ne apeliantui ir jo žmonai, o V. Č., rakto nei apeliantas, nei žmona nuo valties neturėjo. Teismas neįvertino ir inspektorių paaiškinimų, neva jie visą naktį laukė pažeidėjų, stebėjo jų namus, kai iš telefonų išklotinių aiškiai matyti, kad jie nebuvo vienoje vietoje, kadangi telefono aparatai jungėsi prie skirtingų celių. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad visi inspektoriai teisme paaiškino, jog valtis buvo užstumta ant kranto ir grandine apsukta aplink stulpą, tačiau faktiškai valtis buvo su trosu, kurio apsukti neįmanoma, jis nelankstus, galima tik prirakinti, ir fotonuotraukose matyti, kad valtis yra vandenyje ir su trosu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad inspektoriai įvykio vietoje nepadarė aiškių informatyvių valties nuotraukų, kuriose prirakinimo mechanizmas nesimato. Kita vertus, nei vienas iš pareigūnų neapibūdino valties požymių tą vakarą: ar ji buvo šlapia, ar sausa, kokiais požymiais remiantis buvo padaryta išvada, kad būtent nurodyta valtimi buvo statomi tinklai. Akivaizdu, kad valtis, kaip teigia apeliantas, buvo prirakinta, o ne užstumta, ir inspektoriai spyną nudaužė, vėliau valtimi ieškojo tinklų, todėl informatyvių fotonuotraukų nepadarė, o teismas, tirdamas bylą, daiktinių įrodymų neapžiūrėjo ir šio prieštaravimo nepašalino. Atitinkamai nepaneigtas apelianto argumentas, kad inspektoriai, nudaužę valties spyną, jam išvykus į Kaišiadoris, ta pačia valtimi ieškojo tinklų, todėl užtruko net iki 13 val., juos galimai radę, ištraukė ir atliko matavimus bei skaičiavimus, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, kad tinklai priklauso apeliantui ar kad jis juos statė. Pažymi ir tai, kad byloje yra pateikta įvykio vietos schema, kuri buvo padaryta A. M., jo kabinete, todėl ja remtis, kaip įrodymu, teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliantas teigia, kad priešingai nei inspektorių parodymai, paties apelianto paaiškinimai yra nuoseklūs, juos patvirtina visa eilė rašytinių įrodymų, liudytojų N. S. ir G. M. parodymai, jais netikėti nėra jokio pagrindo, be to, įrodymų, pagrindžiančių apelianto kaltę, byloje nėra.
Atsiliepimas
Institucijos direktorius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kaišiadorių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o R. S. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
R. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Nutarimas visoje apimtyje yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. aukštesnysis teismas nesutinka su ta Nutarimo dalimi, kuria R. S. pripažintas kaltu už tai, kad kartu su N. S. 2014 m. balandžio 28 d. 21.30 val. ties (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių r. sav. iš žalios valties Kauno mariose (Nemune) statė tinklus.
ATPK 87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio norma yra blanketinė, traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.
Pagal suformuotą teismų praktiką asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas yra suformuluotas dėl ne mėgėjų žvejybos įrankių naudojimo, t. y. tiek dėl tinklų statymo 2014 m. balandžio 28 d. 21.30 val., tiek dėl tinklų traukimo 2014 m. balandžio 29 d. 6.55 val.
Lietuvos Respublikoje mėgėjišką žūklę reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Šių taisyklių 10.1 punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu ar naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius (draudžiami žvejybos būdai).
Tai, kad liudytojai J. V., M. D. ir V. G. matė du asmenis 2014 m. balandžio 28 d. 21.30 val. valtyje Kauno mariose už maždaug 400 metrų atstumu nuo kranto statančius tinklus, jokiu būdu nepatvirtina, kad tai buvo tie patys asmenys, kuriuos jie ir sulaikė 2014 m. balandžio 29 d. apie 7.00 val. ryte traukiančius tuos tinklus. Tokie jų parodymai neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, kad 2014 m. balandžio 28 d. vakare 21.30 val. Nemune tinklus statė būtent R. S. ir N. S.. Pastebėtina, kad liudytojai šios aplinkybės jokiomis priemonėmis neužfiksavo. Kita vertus, iš byloje esančio virtualaus kalendoriaus kopijos matyti, kad 2014 m. balandžio 28 d. saulė leidosi 19.45 val. (b. l. 125), todėl teigti, kad liudytojai su žiūronais 21.30 val. galėjo įžiūrėti nurodomu atstumu vandenyje asmenis taip, kad juos galėtų atpažinti kaip tuos pačius, kuriuos atpažino ir sulaikė ryte, kelia dideles ir pagrįstas abejones.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis (ATPK 9 str., 250 str.). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir negali remtis ne įrodymais, o tik prielaidomis (ATPK 287 str.).
Aukštesnysis teismas, aptartų aplinkybių pagrindu sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti vienareikšmišką ir neginčijamą išvadą, kad būtent R. S. kartu su savo žmona N. S. 2014 m. balandžio 28 d. 21.30 val. Nemune iš valties statė tinklus. Todėl šioje dalyje nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti laikomas pagrįstu ištirtais įrodymais ir dėl to naikintinas.
Kita vertus, apylinkės teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų J. V. ir M. D. parodymai dėl pažeidėjo dalyvavimo traukiant tinklus su žuvimi ir jo sulaikymo aplinkybių, nėra paneigti kokiais tai objektyviais ir neginčijamais duomenimis, leidžiančiais abejoti tuo, kad R. S. 2014 m. balandžio 29 d. rytą protokole nurodytoje įvykio vietoje traukė iš vandens tinklą, kuriame buvo surastos žuvys. Netikėti minėtų liudytojų parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrįsto pagrindo, kadangi nėra nustatyta faktinių duomenų, patvirtinančių minėtų liudytojų suinteresuotumą bet kokiomis priemonėmis nubausti pažeidėją ar aplinkybes, ar leidžiančių abejoti jų parodymų teisingumu. Todėl aukštesnės instancijos teismas, remdamasis jų parodymais bei kitomis tuoj po įvykio nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (užfiksuotomis techninėmis priemonėmis), patvirtinančiomis tinklų suradimą bei žuvies sugavimą, daro išvadą, jog R. S. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl žvejybos uždraustais įrankiais, pažeidžiant Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 punkto reikalavimus. Kadangi teismas pripažįsta, jog pakanka įrodymų, kad šis protokole nurodytas pažeidimas buvo padarytas, Nutarimas paliktinas galioti.
Aukštesniojo teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai dėl prieštaringų liudijimų, dėl liudytojų buvimo vietos, pagrįstos telekomunikacinių tinklų duomenimis, nagrinėjamu atveju vertintini kritiškai, kadangi nustatant įrodinėtinas šioje byloje aplinkybes, esminės reikšmės neturi. Teismo nuomone, skunde nurodyti liudytojų parodymų nesutapimai neprieštarauja faktinėms aplinkybėms, kad pažeidimas buvo užfiksuotas būtent J. V. ir M. D., kad būtent jie matė ir sulaikė pažeidėją, kartu su sutuoktine uždraustomis priemonėmis-tinklais traukusį žuvis iš upės. Šiais įrodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nes jie yra fiksuoti byloje aptartais duomenimis. O skunde nurodytas aplinkybes, kaip teisingai pastebėjo Institucijos direktorius atsiliepime į apeliacinį skundą, paneigia 2014 m. balandžio 29 d. automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelionių ataskaitos, iš kurių matyti, kad minėtas automobilis iš Veiverių g. 132, Kaune išvyko 07:43 val., o į (duomenys neskelbtini) k. atvyko 08:28 val., kur stovėjo 3 val. 49 min. ir jokie telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (A. M.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (V. G.) prisijungimo celių sąrašai tiksliau nusakyti buvimo vietos negali. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidimą nustatė ir pažeidėjus sulaikė ne minėti asmenys, o J. V. ir M. D., kurių parodymais teismas neturi pagrindo abejoti.
Atsižvelgęs į visa tai kas aptarta nutartyje bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, pašalinant iš nutarties bei administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 36-150 AM 104399 administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nustatytą aplinkybę, kad 2014 m. balandžio 28 d. 21.30 val. R. S. prie (duomenys neskelbtini) k. Kaišiadorių raj. su N. S. iš valties Nemune statė tinklus.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.