Panevėžio apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai T. S. ir A. S. prašė pripažinti negaliojančiu S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės G. P. patvirtintą testamentą (notarinio registro Nr. 1488), kuriuo S. S. visus jam priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jo mirties dieną, taip pat turtines teises, palieka savo sutuoktinei R. S..

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose mirė ieškovų tėvas S. S.. 2021 m. birželio 15 d. iš valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo ieškovai sužinojo apie tėvo S. S. 2020 m. rugsėjo 17 d. sudarytą testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sutuoktinei R. S., kuri 2021 m. gegužės 10 d. notaro biure priėmė palikimą.

3. Teigė, kad tėtis minėjo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą palieka ieškovams ir atsakovei lygiomis dalimis. Pažymėjo, kad iki pat tėčio mirties jų tarpusavio santykiai buvo geri; atsakovė nepalikdavo tėčio vieno pasikalbėti su ieškovais, visą laiką darė jam spaudimą, nuteikinėjo tėtį prieš juos; tėtis sudarė santuoką su atsakove jos verčiamas, t. y. jis buvo visiškai priklausomas nuo atsakovės. Taip pat atsakovė elgėsi ir tėčiui dėl patirto miokardo infarkto ir kilusių komplikacijų bei kitų lydinčių ligų gydantis VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, kuriose gydėsi nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki pat mirties.

4. Tvirtino, kad tokio testamento sudarymas buvo ne S. S. tikroji valia, o jo sutuoktinės R. S. suformuota ir įteigta nuostata, o taip pat sunkios tėvo ligos ir vartojamų vaistų pasekmė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė viso gydymo metu gyveno su ieškovų tėčiu VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, taip užkirsdama jiems galimybę, esant pandeminiam laikotarpiui, jį aplankyti, akivaizdu, kad toks sandoris laisva valia, be išorinės prievartos ir nurodytu laiku ligoninėje negalėjo būti sudarytas.

5. Pažymėjo, kad ginčo testamentas surašytas ne pagal testatoriaus žodžius, o jo tekstas parengtas iš anksto, nėra testatoriaus kreipimosi į notarę dėl testamento patvirtinimo. Ieškovams kyla klausimas, kaip jų tėtis S. S., būdamas reanimacijoje sunkios būklės, esant pandemijos laikotarpiui, sugebėjo pasikviesti notarą, su juo suderinti testamento tekstą; kaip, esant su deguonies kauke, pavyko išgirsti skaitomą tekstą, patikėti, kad buvo pagarsintas visas ir tokio turinio testamentas; ar nedalyvavo reanimacijos palatoje kiti asmenys; ar buvo užtikrinta notarinio veiksmo paslaptis; ar „pagarsintą“ testamentą pasirašė pats testatorius. Ieškovams taip pat abejonių kelia testamente esantis tėčio S. S. parašas ir padarytas įrašas už jo, kuris galimai įrašytas kito asmens. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog testatoriui nebuvo įteiktas vienas testamento egzempliorius, abejojant, ar jis pats pasirašė testamentą, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad testamento turinys neatitiko tikrosios testatoriaus valios.

6. Nurodė, kad tėtis ligoninėje gydėsi gana ilgą laiką, nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y. beveik septynis mėnesius, ir jo būklė kasdien blogėjo. Jo gyvybė buvo palaikoma medikamentais, teikiant deguonį per kaukę, leidžiant fentanilį, t. y. vaistą, kuris naudojamas malšinant skausmą ir kuris naudojamas kaip narkotinė medžiaga bei kuris ne tik galėjo, bet ir sąveikoje su kitais vaistais sukėlė šalutinius poveikius, paveikė tėčio psichinę būklę. Jo hemodinamika buvo nestabili ir pastoviai palaikoma vis didinant noradrenalino dozę. Medicininiuose dokumentuose yra nurodomi (duomenys neskelbtini) sutrikimai, o tai reiškia, kad žmogus yra bejėgis, gali būti depresuotas, paveiktas streso, būti stresogeninėje situacijoje. S. S. psichine būklei didžiulės įtakos turėjo ir galvos smegenų kraujagyslių būklė, pasibaigusi smegenų infarktu, kam didžiulės įtakos turėjo ir visų nervų sistemos ligos. Atsižvelgiant į tai, ginčo testamentą sudarė asmuo, nesuprantantis savo veiksmų reikšmės, dėl ko jis ir negalėjo išreikšti savo valios. Šią aplinkybę patvirtina ir tos pačios dienos 2020 m. rugsėjo 17 d. ligos istorijos įrašas apie S. S. euforišką emocinę būklę; taip pat 2020 m. rugsėjo 18 d. atvykusios tėčio aplankyti T. S. paaiškinimai apie blogą tėvo sveikatos būklę.

7. Teigė, jog, atsižvelgus į tai, kad tėtis visą laiką tvirtino, jog po jo mirties turtas atiteks visiems lygiomis dalimis ir kad gyvenamasis namas, kuriame jis gyveno su antrąja žmona, atsakove R. S., yra ieškovų, t. y. jo vaikų namai, todėl, sudarydamas 2020 m. rugsėjo 17 d. testamentą, klydo dėl testamentu paliekamo turto tik vienam asmeniui, t. y. sutuoktinei R. S., taip pakeisdamas ankstesnį sudarytą asmeninį testamentą, ir tai neatitinka jo tikrosios valios. Pažymėjo, kad, sudarydamas ginčijamą testamentą, testatorius pakeitė anksčiau sudarytą testamentą, nenurodant, kaip turi būti pasielgta su testatoriaus vaikais, atkreipiant dėmesį, kad nebuvo net užsiminta apie šeimos relikvijas ir tik giminei sentimentalią vertę turinčius ar iš kartos į kartą perduodamus daiktus.

8. Pažymėjo, kad tėčiui 2020 m. rugsėjo 17 d. esant labai sunkios fizinės būklės, negalinčiam atsikelti ir gulinčiam lovoje, sunkiai kvėpuojančiam ir esant skysčių plaučiuose, atsakovė, padedant notarei, pasinaudojo testatoriaus bejėgiškumu, apsvaigimu nuo medikamentų ir nesugebėjimu blaiviai mąstyti, apgaule, panaudojant psichologini spaudimą, privertė jį sudaryti naują testamentą.