- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- eI3-8047-743/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- M. O.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas M. O. skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 22 d. atsakymą Nr. A33(1)-2031 „Dėl servituto atlyginimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. sausio 26 d. prašymą.
Skundas grindžiamas šiais argumentais.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 2023 m. rugsėjo 11 d. atsakovei pateikė prašymą. Šis prašymas susijęs su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini): 0,1433 ha žemės sklypas pagal parengtą ir patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą padalintas į du žemės sklypus, vienam iš kurių – 0,0328 ha ploto žemės sklypui, nustatytas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdas; šis 0,0328 ha ploto žemės sklypas patenka į suplanuotos C kategorijos gatvės raudonąsias linijas, jame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis). Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 11 d. prašyme atsakovei nurodė, kad siekia gauti informaciją apie tai, kokio dydžio atlygį dėl nustatyto servituto jam siūlo atsakovė, o jei pastaroji atlygio nesiūlo, – prašo inicijuoti procedūrą dėl šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams.
2023 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. A33(1)-9866 atsakovė informavo pareiškėją, kad servitutai nustatyti atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. kovo 1 d. raštą Nr. A51-18658/21(2.14.2.12E-ŽEM), todėl dėl servitutų atlyginimo klausimo pasiūlė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę, ką pareiškėjas nurodo ir padaręs 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymu, tačiau 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. A51-200328/23(3.3.2.26E-ŽEM) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo, pasiūlė kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgęs į gautą atsakymą, 2024 m. sausio 26 d. prašymu vėl kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydamas iš naujo išnagrinėti 2023 m. rugsėjo 11 d. prašymą, atsisakius tai padaryti – atsisakymo motyvus pagrįsti galiojančiomis teisės normomis ir atsakymą išsiųsti jo nurodytu elektroniniu paštu.
2024 m. vasario 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija į 2024 m. sausio 26 d. pareiškėjo prašymą pateikė atsakymą Nr. A33(1)- 2031 „Dėl servituto atlyginimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams“ (ginčijamas sprendimas). Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, pažymėjo, kad viena iš Vilniaus rajono savivaldybės funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, tačiau pareiškėjo žemės sklypas nesiriboja su keliais ar gatvėmis, kurie patikėjimo teise yra perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti savivaldybei bei kurie nėra įtraukti į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, patvirtintą 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-170. Nurodė, kad kitos paskirties 0,0328 ha ploto žemės sklypas (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo) suformuotas ir servitutai nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu, kurio iniciatorius ir finansuotojas buvo pats pareiškėjas ir kurio tikslas – nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypą – padalyti į du ar daugiau žemės sklypų. Minimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros vykdytos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS).
Atsakovė ginčijamame rašte pažymi, kad išanalizavusi ŽPDRIS byloje Nr. ZSFP-101310 esančią informaciją, nustatė, kad parengtam projektui 2022 m. rugsėjo 2 d. raštiškai pritarė pas pareiškėjas, teisės aktų nustatyta tvarka atliktos projekto derinimo, viešinimo ir tvirtinimo procedūros, todėl nurodė, kad pareiškėjo pritarimas projektui reiškė ir pritarimą visiems projekto rengėjo pateiktiems formavimo ir pertvarkymo sprendiniams, taip pat ir servitutų nustatymui. Taigi, servitutas nustatytas ne Vilniaus rajono savivaldybės administracijos valia ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ji neturi pagrindo siūlyti atlygio už nustatytą servitutą.
Atsakydama į paklausimo dalį dėl 0,0328 ha žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, atsakovė, remdamasis CK 4.100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nurodytu baigtiniu žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindų sąrašu, taip pat Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl būtinybės šiame procese pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, nurodė, kad 0,0328 ha žemės sklypas patenka į neprioritetinę plėtros teritoriją, artimiausiu metu jos neketinama planuoti, todėl pagrįsti visuomenės poreikio, kaip tai numatyta Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje, nebūtų galimybės, todėl organizuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų negali.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su tokiu atsakovės atsakymu ir pateikia šiuos argumentus.
0,0328 ha žemės sklypui servitutas nustatytas todėl, kad C kategorijos gatvės raudonosios linijos (pažymėtos vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schema) kerta žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju suformuota teritorija, patenka į gatvės raudonąsias linijas, ji numatyta kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritorija, ir ją reikalinga suformuoti atskiru sklypu. Kadangi faktiškai tai yra privačios žemės paėmimas visuomenės poreikiams, tai turi būti atlikta pagal Žemės įstatymo nuostatas. Pažymi, kad kitose savivaldybėse yra analogiška praktika: pvz., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T1-21 nuspręsta inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies, reikalingos įrengti D kategorijos gatvę – (duomenys neskelbtini) (jungtį), paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pažymi, kad įstatymas negali būti taikomas pasirinktinai, jis taikomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei visiems asmenims, todėl ir šiuo atveju negali būti taikomos išimtys.
Nurodo ir tai, kad pareiškėjo iniciatyva parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, buvo suformuotas atskiras 0,0328 ha ploto žemės sklypas, kuris, nors priklauso pareiškėjui, tačiau skirtas transporto infrastruktūrai, todėl atsakovė nepagrįstai nurodo, kad šis žemės sklypas nėra visuomeninis poreikis ir nepagrįstai taiko kitokią praktiką dėl to nei kitose savivaldybėse, atsisakydama šį žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams.
Atsižvelgęs į tai, prašo ginčijamą sprendimą panaikinti, įpareigoti atsakovę 2024 m. sausio 26 d. prašymą išnagrinėti iš naujo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.
Atsakovė atsiliepime kelia klausimą dėl pareiškėjo suinteresuotumo šioje byloje skundžiant ginčijamą sprendimą. Nurodo, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo, kokią konkrečiai teisę ar interesą jis siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti ginčijamas sprendimas pažeidžia jo teises ir interesus.
Atsakovė, neginčydama pareiškėjo nurodomų faktinių aplinkybių, pažymi, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. gavo pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 11 d. prašymą (reg. Nr. A34(1)-8404), kurį išnagrinėjusi, 2023 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. A33(1)-9866 informavo pareiškėją, kad servitutai nustatyti atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. kovo 1 d. raštą Nr. A51-18658/21(2.14.2.12E-ŽEM), todėl dėl servitutų atlyginimo klausimo pasiūlė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. 2024 m. sausio 26 d. gavo pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo 2023 m. rugsėjo 11 d. prašymą (reg. Nr. A34(1)-8404), kurį taip pat išnagrinėjo Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka, remdamasi Taisyklių 45 punktu, pateikė išsamų atsakymą pareiškėjui.
Atsakovė nurodo, kad dėl pareiškėjo prašyme nurodyto klausimo – ar sutinkate nustatyti atlygintiną servitutą, jeigu sutinkate nustatyti atlygintiną servitutą, pasiūlykite atlygio dydį, ginčijame sprendime, pasiremdama teisės aktais, nurodė, kad kitos paskirties 0,0328 ha ploto žemės sklypas (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo) suformuotas ir servitutai nustatyti atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. kovo 1 d. raštą Nr. A51-18658/21(2.14.2.12E-ŽEM), pareiškėjo iniciatyva ir sutikimu parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pagrindu.
Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas nuo 2013 m. nuosekliai planavo šioje vietoje servitutą, siekdamas žemės sklypų padalijimo, detaliojo plano parengimo, todėl jau nuo 2013 m. žinojo, kad šioje vietoje yra planuojama gatvė, planuojamas servitutas, su tokiais sprendiniais sutiko ir toks planavimas jam buvo priimtinas.
Atsižvelgusi į tai, atsakovė, atsakydama į pareiškėjo raštą nurodė, kad ji nebuvo išreiškusi valios dėl servituto nustatymo būtinumo, todėl neturi teisinio pagrindo sutikti nustatyti atlygintiną servitutą, o taip pat ir neturi teisinio pagrindo siūlyti atlyginimo dydį už nustatytą servitutą.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad ji, ginčijamame rašte atsakydama į pareiškėjo prašymo trečiajame punkte nurodytą klausimą – jeigu nesutinkate nustatyti atlygintino servituto, pradėti inicijavimo procedūrą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, išaiškino CK 4.100 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams galimas tik išimtinais atvejais ir įstatymų nustatyta tvarka, t. y. Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgusi į tai, informavo pareiškėją, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrasis planas, TPDR reg. Nr. T00084195 (toliau – U zonos Bendrasis planas). Šio plano sprendiniuose yra akivaizdžiai matoma, kad gatvė (kurios raudonosios linijos yra patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybėje ir nurodytos Vilniaus miesto interaktyviame žemėlapyje) yra suplanuota dviejuose savivaldybių teritorijose, t. y. gatvės formavimas tiesiogiai priklauso ir nuo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančios gatvės dalies sprendinių įgyvendinimo, kad būtų suformuotas vientisas ir sklandus susisiekimo koridorius. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė teritorijos, kuri ribojasi su Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančiu ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, artimiausiu metu neketina planuoti, kadangi ši teritorija pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo sprendinius, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, patenka į neprioritetinę plėtros teritoriją. Tai reiškia, kad pagrįsti visuomenės poreikio, kaip tai numatyta Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje, nebūtų galimybės.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus nurodė, kad pradėti organizuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų negali.
Motyvuojamoji dalis
Atsakydama į pareiškėjo prašymo ketvirtajame punkte nurodytą reikalavimą – atsisakius tenkinti prašymą, motyvus pagrįsti galiojančiomis teisės normomis, pateikė pareiškėjui jo keltų klausimų (1–3 klausimų) teisinį pagrindimą, t. y. atsakymas pagrįstas galiojančiomis teisės normomis.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisės aktų, kuriuos pažeidė atsakovė, ginčijamu sprendimu atsakydama į jo prašymą.
Pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimo taikyti kitų savivaldybių praktiką, nurodo šiuos argumentus.
Pažymi, kad vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl prašo atsižvelgti teismų suformuotą praktiką dėl savivaldybės pareigos inicijuoti žemės sklypo išpirkimą visuomenės poreikiams.
Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002, 2010 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2010 suformuota teisės aiškinimo taisykle, pagal kurią viešųjų asmenų (valstybės ar savivaldybės) teisė išpirkti visuomenės poreikiams reikalingus žemės sklypus nereiškia besąlygiškos pareigos inicijuoti žemės sklypo išpirkimą visuomenės poreikiams, o įgyvendinama gerbiant privačios nuosavybės teisę ir tik išskirtiniais atvejais, kai žemės sklypo ir (ar) jame esančios infrastruktūros išpirkimo visuomenės reikmėms poreikį nulemia ne kurio nors vieno ar kelių savininkų asmeniniai interesai, o daugelio arba neapibrėžto visuomenės narių ar jų grupių skaičiaus interesas.
Reziumuodama atsakovė nurodo, kad ginčijamame sprendime nurodyti teisės aktai ir faktinės aplinkybės, taigi, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus: yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (nurodomi teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas), yra pateikiami argumentai, nurodyta apskundimo tvarka, jis yra elektroniniu būdu pasirašytas jį priėmusių pareigūnų.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą
Teismas konstatuoja:
I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savivaldybės atsisakymo spręsti dėl atlygio nustatymo pareiškėjui už jo žemės sklype nustatytą kelio servitutą arba dėl šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šias aplinkybes.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija (2024 m. rugpjūčio 22 d. duomenys) patvirtina, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1433 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 0,1433 ha žemės sklypas).
0,1433 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte esantys duomenys patvirtina šias aplinkybes. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatorius yra pareiškėjas, pagal kurio prašymą 2021 m. gruodžio 15 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. KADI-3485 pradėtas šio formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimas, 2021 m. gruodžio 29 d. Vilniaus rajono savivaldybė išdavė rengimo reikalavimus šiam projektui. Projekto tikslas – nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypą – padalyti į du ar daugiau žemės sklypų. Iš sprendinių brėžinio matyti, kad 0,1433 ha ploto žemės sklypas padalijamas į du žemės sklypus: 1) į Nr. 2, 328 kv. m (0,0328 ha) ploto žemės sklypą (toliau – ir 0,0328 ha žemės sklypas) vakarinėje pusėje besiribojantį su perspektyvine gatve, kuriam nustatomi S1 ir S2 servitutai; servitutai tarnauja sklypui Nr. 1 ir visiems suinteresuotiems asmenims; paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; 2) į Nr. 1 21105 kv. m (0,1105 ha) žemės sklypą, paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. 2022 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas sutiko su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatytais sprendiniais. 2023 m. sausio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. KADI-15 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas patvirtintas.
2023 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą, kuriame nurodė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu Nr. ZSFPP-101310, kuriam Vilniaus rajono savivaldybės pritarė, suformuotame 0,0328 ha ploto žemės sklype nustatytas servitutas, kuriuo sutinka leisti naudotis atlygintinai. Atsižvelgęs į tai prašo: 1) informuoti, ar savivaldybė sutinka nustatyti atlygintinį servitutą; 2) jei sutinka, prašo pasiūlyti atlygio dydį; 3) jei nesutinka nustatyti atlygio už servitutą, prašo inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 4) atsisakius tenkinti prašymą – jį pagrįsti galiojančiomis teisės normomis.
2023 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. A33(1)-9866, atsakydama į šį prašymą, atsakovė informavo pareiškėją, kad servitutai nustatyti atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. kovo 1 d. raštą Nr. A51-18658/21(2.14.2.12E-ŽEM), todėl dėl servitutų atlyginimo klausimo pasiūlė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę.
2023 m. rugsėjo 27 d. prašymu pareiškėjas savo 2023 m. rugsėjo 11 d. prašymą dėl atlyginimo už žemės sklype nustatytą servitutą arba šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydamas į jį pateikti atsakymą.
2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. A51-200328/23(3.3.2.26E-ŽEM) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius pateikė atsakymą pareiškėjui. Jame, pasiremdama CK 4.100 straipsnio 1 dalimi, 4.124 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 46 straipsnio 1 dalimi, nurodė šias aplinkybes. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2021 m. vasario 12 d. raštu A33(1)-1279, kreipėsi dėl tarnybinės pagalbos suteikimo, prašydama pateikti nuomonę, ar žemės sklypui galima keisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtį administracijos direktoriaus įsakymu nustatant du naudojimo būdus, ar reikia formavimo ir pertvarkymo projektu atidalyti žemės sklypo dalį, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, nustatant kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad C kategorijos gatvės raudonosios linijos (pažymėtos vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schema) kerta žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2021 m. kovo 1 d. raštu Nr. A51-18658/21(2.14.2.12E-ŽEM) informuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, žemės sklypo paskirtis negalėtų būti keičiama administracijos direktoriaus įsakymu, t. y. žemės sklypo paskirtis turėtų būti keičiama rengiant sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo teritorija, patenkanti į suplanuotos C kategorijos gatvės raudonąsias linijas, turėtų būti atidalinta ir suformuota atskiru inžinerinės infrastruktūros žemės sklypu. Nurodyta, kad minimame rašte nebuvo išreikšta valia dėl servituto suprojektavimo bei nustatymo būtinybės, taigi, administracija nebuvo išreiškusi valios dėl servituto nustatymo būtinumo, todėl neturi teisinio pagrindo sutikti nustatyti atlygintiną servitutą bei pasiūlyti atlyginimo už jį. Pažymėjo ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė teritorijos, kuri ribojasi su Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančiu ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), artimiausiu metu neketina planuoti, kadangi ši teritorija pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, patenka į neprioritetinę plėtros teritoriją, kas reiškia, kad pagrįsti visuomenės poreikio aktualiu momentu nėra galimybės. Pabrėžė, kad jeigu ir būtų nustatytas poreikis teritoriją planuoti, tai nereikštų, kad planuojamos teritorijos sprendiniai apimtų ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančius žemės sklypus. Tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta bendrai planuoti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijas, poreikį dėl bendrai planuotinos teritorijos turėtų išreikšti ir Vilniaus rajono savivaldybė, kadangi tai apimtų ne tik Vilniaus miesto savivaldybės, bet ir Vilniaus rajono savivaldybės gyventojų interesus. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes nurodė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų negali pradėti.
2024 m. sausio 26 d. prašyme, adresuotame Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, pareiškėjas nurodė, kad pasinaudodamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. atsakyme Nr. A33(1)-9866 (pateiktas į jo 2023 m. rugsėjo 11 d. pateiktą prašymą) nurodytu pasiūlymu dėl atlyginimo už žemės sklype nustatytą servitutą kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, 2023 m. rugsėjo 27 d. tokį prašymą pastarajai savivaldybei pateikė, tačiau jam 2023 m. gruodžio 21 d. raštu buvo atsisakyta tokį atlygį siūlyti, išsakyta pozicija, kad žemės sklypas yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, todėl ir dėl atlygio reiktų kreiptis į pastarąją savivaldybę. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas 2024 m. sausio 26 d. prašyme Vilniaus rajono savivaldybės prašo iš naujo išnagrinėti jo pateiktą 2023 m. rugsėjo 11 d. prašymą, atsisakymą pagrįsti galiojančiais teisės aktais.
2024 m. vasario 22 d. atsakymu Nr. A33(1)-2031 (ginčijamu sprendimu) atsakovė pateikė atsakymą į pareiškėjo 2024 m. sausio 26 d. prašymą, jame nurodydama šias aplinkybes ir motyvus. Dėl pareiškėjo prašyme nurodyto klausimo – ar sutinkate nustatyti atlygintiną servitutą, jeigu sutinkate nustatyti atlygintiną servitutą, pasiūlykite atlygio dydį, nurodė, kad kitos paskirties 0,0328 ha ploto žemės sklypas (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo) suformuotas ir servitutai nustatyti atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. kovo 1 d. raštą Nr. A51-18658/21(2.14.2.12E-ŽEM), pareiškėjo iniciatyva ir sutikimu parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pagrindu. Pats pareiškėjas nuo 2013 m. nuosekliai planavo šioje vietoje servitutą, siekdamas žemės sklypų padalijimo, detaliojo plano parengimo, todėl jau nuo 2013 m. žinojo, kad šioje vietoje yra planuojama gatvė ir servitutas, su tokiais sprendiniais sutiko ir toks planavimas jam buvo priimtinas. Pažymėjo, kad ji nebuvo išreiškusi valios dėl servituto nustatymo būtinumo, todėl neturi teisinio pagrindo sutikti nustatyti atlygintiną servitutą, o taip pat ir neturi teisinio pagrindo siūlyti atlyginimo dydį už nustatytą servitutą.
Atsakydama į pareiškėjo prašymo trečiajame punkte nurodytą klausimą – jeigu nesutinkate nustatyti atlygintino servituto, pradėti inicijavimo procedūrą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, atsakovė ginčijamame rašte išaiškino CK 4.100 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams išimtinumo, nurodė Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai toks paėmimas galimas, savivaldybės pareigą, nustatytą Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje pagrįsti paėmimą, nurodė, kad gatvė (kurios raudonosios linijos yra patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybėje ir nurodytos Vilniaus miesto interaktyviame žemėlapyje) yra suplanuota dviejuose savivaldybių teritorijose, t. y. gatvės formavimas tiesiogiai priklauso ir nuo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančios gatvės dalies sprendinių įgyvendinimo, kad būtų suformuotas vientisas ir sklandus susisiekimo koridorius. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė teritorijos, kuri ribojasi su Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančiu ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, artimiausiu metu neketina planuoti, kadangi ši teritorija pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo sprendinius, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, patenka į neprioritetinę plėtros teritoriją. Atsižvelgusi į tai nurodė, kad šiuo metu nėra galimybės pagrįsti visuomenės poreikio dėl pareiškėjo nurodomo 0,0328 ha žemės sklypo paėmimo, kaip tai numatyta Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje.
Taigi, aptartais įrodymais nustatytos šios teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. 0,1433 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui. Šis žemės sklypas pagal pareiškėjo prašymą organizuotu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kuris patvirtintas 2023 m. sausio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. KADI-15, pertvarkytas į du žemės sklypus: į 0,0328 ha ploto žemės sklypą (Nr. 2), vakarinėje pusėje besiribojantį su perspektyvine gatve, kuriam nustatomi S1 ir S2 servitutai, tarnaujantys sklypui Nr. 1 ir visiems suinteresuotiems asmenims; ir į 0,1105 ha ploto žemės sklypą (Nr. 1), kitos paskirties, naudojimo būdas – vienbučių, dvibučių gyvenamosios paskirties. Po žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto metu atlikto 0,1344 ha ploto žemės sklypo padalijimo į du žemės sklypus, suformuoti du žemės sklypai (0,0328 ha ir 0,1105 ha) nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Pareiškėjas siekia: arba gauti atlygį už 0,0328 ha ploto žemės sklype nustatytus servitutus, arba šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, – todėl 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymu dėl to kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Jai atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą, 2024 m. sausio 26 d. prašymu dėl to kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją. Pastarajai atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą, pareiškėjas dėl to pateikė skundą teismui.
II. Dėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo
Teismas pažymi, kad viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia (liet. be kita ko) jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai. Atsižvelgus į tais spręstina, ar pagrįstai atsakovė nurodo, kad pareiškėjo ginčijamas sprendimas neturi įtakos jo teisinei padėčiai.
Kaip minėta, pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 22 d. atsakymą Nr. A33(1)-2031 „Dėl servituto atlyginimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams“. Iš ginčijamo sprendimo analizės matyti, kad juo pareiškėjas informuojamas apie tai, kad remdamasi ginčijamame sprendime nurodytais teisės aktais ir nustatytomis aplinkybėmis, atsakovė atsisako patenkinti pareiškėjo prašymą spręsti dėl atlygio už 0,0328 ha žemės sklype nustatytus servitutus nustatymo, o taip pat atsisako spręsti dėl šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo.
Kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą. Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 5 dalis). Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4–6 punktuose nustatyta, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, spręstina, kad esminis administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Taigi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.
Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo subjektą iš esmės nurodydamas apie pažeistus jo interesus – kad 0,0328 ha žemės sklypui nustačius servitutus, de facto (liet. faktiškai) jis paimamas visuomenės poreikiams, tuo pačiu prašydamas juos apginti – arba spręsti dėl mokėtinos kompensacijos, arba spręsti dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams de jure (liet. pagal įstatymą). Ginčijamu sprendimu atsakovė, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl abiejų reikalavimų, taigi, sprendė dėl pareiškėjo finansinių teisių – teisės gauti atlygį už nustatytus servitutus, arba teisės prašyti, kad jo žemės sklypas, patenkantis į savivaldybės C kategorijos perspektyvinės gatvės raudonąsias ribas, būtų išpirktas. Priėmus ginčijamą sprendimą, pareiškėjo finansines pretenzijas atsisakyta tenkinti, jis įgijo teisę spręsti dėl kitų, jo manymu pažeidžiamų, jo teisių gynimo būdų (pvz., kreiptis į teismą dėl kompensacijos už nustatytus servitutus priteisimo).
Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad atsakovės priimtas ginčijamas sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl atsakovės argumentą, kad pareiškėjas iškeltame ginče neturi teisinio suinteresuotumo, atmeta kaip nepagrįstą.
III. Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo
Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).
Kaip teisingai pažymėjo atsakovė atsiliepime, teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė ginčijamu sprendimu atsisakė spręsti dėl atlyginimo dydžio už nustatytus servitutus pareiškėjo 0,0328 ha žemės sklype nustatymo, atsižvelgusi į tai, kad servitutas nustatytas pareiškėjo prašymu ir sutikimu. Savo atsisakymą pagrindė, todėl teismas, įvertinęs atsakovės ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad 0,0328 ha žemės sklype servitutai nustatyti ir pareiškėjui priklausančio 0,1105 ha žemės sklypo naudai, neturi pagrindo spręsti, kad šiuo atsisakymu atsakovė būtų viršijusi savo kompetencijos ribas ar kitaip pažeidusi jos veiklą reguliuojančias teisės normas. Šis atsakovės atsisakymas neužkerta kelio pareiškėjui ginant savo teises kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą dėl kompensacijos už nustatytus servitutus priteisimo.
Ginčijamu sprendimu atsisakydama spręsti dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti pradėjimo procedūros, atsakovė taip pat aiškiai nurodė, kodėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo momentu nėra galimybės pagrįsti Žemės paėmimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų ir pradėti vykdyti pareiškėjo prašomos procedūros. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad tokiais veiksmais atsakovė būtų pažeidusi kokias nors teisės normas. Tokių pažeidimų nenurodo ir pareiškėjas.
Kaip minėta, pareiškėjas ginčijamo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovė nepagrindė, kodėl paimdama privataus žemės sklypo dalį transporto infrastruktūrai, ir suformuodama jį kaip atskirą sklypą, nurodo, kad tai nėra visuomeninis poreikis, bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams srityje taiko skirtingą praktiką, nei taikoma kitose savivaldybėse, tačiau šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.
Pirmiausiai teismas pažymi, kad spręsti dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams yra savivaldybės diskrecija, kurią ji vykdo, nepažeisdama nustatyto teisinio reguliavimo. Teismas nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad 0,0328 ha žemės sklypas yra iš jo paimtas. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas pakeisti 0,1433 ha žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į – kitos, suteikiančios teisę naudoti žemės sklypą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, pats inicijavo žemės sklypo padalijimą, sutikdamas su sprendiniu, kad 0,0328 ha žemės sklypas bus naudojamas infrastruktūrai, jame nustatant servitutus. Ginčijamame rašte atsakovė nepasisakė, ar 0,0328 ha žemės sklypo paėmimas yra ar nėra visuomeninis poreikis, tačiau aptarusi Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių patvirtintų bendrųjų planų sprendinius, paaiškino pareiškėjui, kad šiuo metu neturi pagrindo spręsti dėl pareiškėjo prašomos procedūros pradėjimo ir teismas neturi pagrindo spręsti, kad tokiais veiksmais atsakovė netinkamai vykdė ar kitaip pažeidė kokių nors teisės aktų nuostatas. Tai, kad pareiškėjui žinomi atvejai, kur žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta, nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo, nes žemės paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti procedūrai pradėti vien fakto kitose savivaldybėse, nepakanka. Kaip minėta, Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinti reikalavimai šiai procedūrai pradėti, o atsakovė ginčijamame sprendime aiškiai nurodė aplinkybes ir pripažino, kad skundo nagrinėjimo metu negali pagrįsti objektyviai egzistuojančio poreikio dėl šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams perspektyvinei gatvei, nes, atsižvelgus į abiejų savivaldybių bendrojo plano sprendinius, neketinama neprioritetinėje teritorijoje pradėti gatvės formavimo procedūros ir teismas neturi pagrindo spręsti, kad toks atsakovės sprendimas yra neteisėtas.
Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad nenustatyti ABTĮ 91 straipsnio 1–2 dalyje nurodyti pagrindai, kuriais remiantis būtų pagrindas ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
Teismas, ginčijamą sprendimą vertindamas kaip individualų administracinį aktą Viešojo administravimo įstatymo kontekste, pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019,2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021).
Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, nurodytos ir priežastys, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Atsižvelgęs į tai, teismas nemato pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų kontekste.
Atsižvelgus į aptartus argumentus, pareiškėjo skundo reikalavimo dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo tenkinti nėra pagrindo.
IV. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Taigi, byloje pripažinta, kad ginčijamas atsakovės sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo reikalavimas – panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 22 d. atsakymą Nr. A33(1)-2031 „Dėl servituto atlyginimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams“ – atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Nustačius, kad ginčijamas atsakovės sprendimas teisėtas, jo panaikinti nėra pagrindo, jokie papildomi įpareigojimai dėl pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo iš naujo atsakovei taip pat negali būti nustatomi, todėl ir pareiškėjo antrasis reikalavimas – įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. sausio 26 d. prašymą, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas: 23 Eur žyminio mokesčio ir 240 Eur atstovavimo išlaidų, kurias patvirtina sąskaita faktūra ir mokėjimo pavedimai.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, aptartame kontekste netenkintinas ir jo prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. O. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.