Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Valdo Vitunsko ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, nuteistojo D. R. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 straipsnio 2 dalyje (du epizodai), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (1 epizodas), ir nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 23-24 d. epizodas) – 1 (vieniems) metams laisvės atėmimo; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2012 m. lapkričio 1-2 d. epizodas, nuosprendyje klaidingai nurodyta 2012 m. spalio 1-2 d.) – 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 22 straipsnio l dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2013 m. vasario 28 d., nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2014 m. birželio 18 d. bei suėmime – nuo 2014 m. birželio 18 d.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš D. R. nukentėjusiajai N. K. 5880,00 Lt (penki tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt Lt 00 ct ( nuosprendyje klaidingai nurodyta penki tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni Lt 00 ct) žalos atlyginimui. Iš D. R. asmens kratos metu paimti 710 (septyni šimtai dešimt Lt), saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, perduoti nukentėjusios N. K. civiliniam ieškiniui padengti.

Iš D. R. priteista 320 Lt (trys šimtai dvidešimt Lt 00 ct) valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 23 d. 17 val. iki 2011 m. birželio 24 d. 20 val., pasinaudodamas jo namuose paliktu raktu nuo N. K. buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į šį butą ir pagrobė spintoje, dėžutėje buvusius nukentėjusiajai N. K. priklausančius juvelyrinius dirbinius: 400 Lt vertės 3 g moterišką auksinį vestuvinį žiedą, 300 Lt vertės 2 g auksinius auskarus, 1000 Lt vertės 5 g auksinę moterišką grandinėlę ant rankos, 300 Lt vertės 1,5 g auksinę smulkaus pynimo grandinėlę ant kaklo, tuo padarydamas nukentėjusiajai 2000 Lt bendrą turtinę žalą.

Be to, laikotarpyje nuo 2012 m. lapkričio 1 d. 15 val. iki 2012 m. lapkričio 2 d. 19 val., pasinaudodamas jo namuose paliktu raktu nuo N. K. buto Kaune, (duomenys neskelbtini), jis įsibrovė į šį butą ir pagrobė spintoje dėžutėje buvusius nukentėjusiajai N. K. priklausančius juvelyrinius dirbinius: 1000 Lt vertės 5 g auksinį žiedą su raudono akmens akimi, 400 Lt vertės 2 g 50 cm ilgio auksinę grandinėlę, 400 Lt vertės 2 g auksinį lapo formos pakabuką, 700 Lt vertės sidabrinę laikrodžio apyrankę su skaidraus akmens akutėmis, 800 Lt vertės sidabrinę plačią grandinėlę, 300 Lt vertės du auksinius auskarus su baltomis akutėmis, 200 Lt vertės „N“ raidės formos auksinį pakabuką, 80 Lt vertės auksinį lapelio formos pakabuką, tuo padarydamas nukentėjusiajai 3880 Lt bendrą turtinę žalą.

Be to, jis 2013 m. sausio 3 d., apie 2.00 val., pasinaudodamas jo namuose paliktu raktu nuo N. K. buto Kaune, (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai N. K. priklausančius juvelyrinius dirbinius: 240 Lt vertės auksinę grandinėlę, 300 Lt vertės auksinį žiedą su baltais akmenėliais, 100 Lt vertės sidabrinius auskarus ir grandinėlę, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą (butą), pasikėsino pagrobti bendros 640 Lt vertės svetimą, N. K. priklausantį, turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo nukentėjusios N. K. pastebėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas D. R. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos veikos pavojingumą laipsnį, tiek ir nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas D. R. už nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (du epizodai) ir BK 22 straipsnio l dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje (vienas epizodas), pagrįstai ir tinkamai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad D. R. padarė nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio nuostatas priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Vertinant nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, būtina pažymėti, kad D. R. praeityje ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (I t., b. l. 112-114). Be to, 2008-2013 m. laikotarpiu daugiau kaip dešimt kartų yra baustas administracine tvarka. Daugeliu atvejų duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (I t., b. l. 130-137). Visi šie duomenys neigiamai apibūdina nuteistąjį, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akivaizdu, kad D. R. nenori koreguoti savo elgesį bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. O apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai, kad jis labai nori pradėti gyvenimą iš naujo, pradėti dirbti, mokytis, atlyginti žalą nukentėjusiajai, padėti tėvui, nelaikytini esminiais, kurių pagrindu apeliantui galima būtų skirti švelnesnę bausmę. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad D. R., būdamas ankščiau ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus, be abejonės žinojo apie gresiančias bausmes už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Būtina pabrėžti ir tai, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra ženkliai mažesnis už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, D. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius jam BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl laikyti ją aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti, pagrindo nėra.

Atsižvelgdama į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas, o D. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendyje padarytos rašymo apsirikimo klaidos, kurios turi būti ištaisytos:

nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, 4-ame lape, ketvirtos pastraipos nuo viršaus pirmoje eilutėje neteisingai nurodyti kaltinamojo vardas ir pavardė „L. N.“, kurie ištaisytini į „D. R.”;nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paskiriant bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už 2012 m. spalio 1-2 d. epizodą neteisingai nurodyta epizodo data, kuri ištaisytina į 2012 m. lapkričio 1-2 d. epizodą;nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tenkinant civilinį ieškinį neteisingai žodžiais nurodyta priteisiama suma – „penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 00 ct”, kuri ištaisytina į „penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt Lt 00 ct”.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gruodžio 1 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-4483 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. R., išlaidas iki 2014 m. gruodžio 2 d. sudaro 70 Lt (b. l. 99).

Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą D. R. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 361 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimo klaidas:

nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, 4-ame lape, ketvirtos pastraipos nuo viršaus pirmoje eilutėje neteisingai nurodyti kaltinamojo vardas ir pavardė „L. N.“ ištaisomas į „D. R.”;nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paskiriant bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už 2012 m. spalio 1-2 d. epizodą neteisingai nurodyta epizodo data ištaisoma į 2012 m. lapkričio 1-2 d. epizodą;nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tenkinant civilinį ieškinį neteisingai žodžiais nurodyta priteisiama suma „penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 00 ct” ištaisoma į „penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt Lt 00 ct”.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.