Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. I. ieškinį atsakovui G. V. dėl proceso išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 600,00 Eur proceso išlaidų, 1000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškiniu nurodo šias aplinkybes: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas,2024 metų gruodžio 23 dienos nutartimi tenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorės 2024-12-23 prašymą patvirtinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32308-24 atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės G. V., už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Šioje byloje buvo pripažinta nukentėjusiąją, nes 2024-08-20, apie 09 val., G. V., nuosavo namo kieme, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairės pusės veido sritį, dėl ko padarė netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą viršutinės lupos kairėje pusėje ir taip mušdamas nežymiai sužalojo. Jo veika atitinka BK 140 str. 1d. sudėtį.

Teismas, tenkindamas prokurorės prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą G. V. atžvilgiu dėl mažareikšmiškumo, nutartyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad G. V. ją sužalojo, tačiau teismo nuomone, nors G. V. nusikalstami veiksmai formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad G. V. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Tokiu būdu, G. V. kaltė yra konstatuota teismo procesiniu dokumentu, jis ir pats ją pripažino apklausiamas įtariamuoju, ir pagal BPK 109 str. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

BPK 112 str. reglamentuoja, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras 2024 metų lapkričio 20 dienos nutarimu buvo nutaręs nutraukti G. V. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32308-24, nesant nusikaltimo sudėties, numatyto BK 140str.ld. požymių. Pagal jos atstovės skundą šis nutarimas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2024-12-17 nutarimu, patenkinus skundą, buvo panaikintas.

Ji jokio pranešimo dėl tolimesnės ikiteisminio tyrimo eigos negavo, tik buvo atsiųsta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024- 12-23 nutartis. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą, liko neišspręstos patirtos proceso išlaidos už advokato paslaugas. Ji sumokėjo advokatei 200 Eur už dalyvavimą akistatoje pagal pinigų priėmimo kvitus: 2024-11-07 Nr. 1217810 ir 2024-12-04 Nr.1217816. Taip pat 2024-12-04 pavedimu sumokėjo 400 Eur už skundo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimą surašymą. Tokiu būdu, patyrė 600 Eur proceso išlaidų, kurias turi atlyginti atsakovas G. V..

Teismų praktikoje BPK 103 straipsnyje nurodytos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis, paprastai yra priteisiamos iš nuteistojo, kai tokios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su jam pareikštais kaltinimais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-697/2019) arba nuteistojo veiksmai turi įtakos tokių išlaidų atsiradimui ar jų dydžiui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2010).

Jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra tiesiogiai susijusios su G. V. veiksmais, nes jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji turėjo dalyvauti proceso veiksmuose, skųsti priimtą procesinį sprendimą, kuris pažeidė jos teises ir dėl to patyrė išlaidas.

Taip pat dėl jo nusikalstamų veiksmų aš patyrė ir neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, stresą ir nepatogumus, buvo sužalotas veidas, o jos darbas susijęs su bendravimu su kitais asmenimis, dėl ko jautė diskomfortą. Pagal žvilgsnius, buvo akivaizdu, kad keliamos įvairios versijos dėl to, kas ir kokiu būdu padarė tokį sužalojimą. Dėl sumuštos lūpos buvo sunku valgyti, vartojo nuskausminamuosius vaistus. Iš atsakovo jos naudai turi būti priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nes atsakovas smurtavo prieš moterį, kaimynę, nesant tam jokios priežasties, savo žmonos akivaizdoje, kas įrodo jo elgesio ciniškumą. Ieškovės neatsiprašė, dėl tokio savo elgesio nesigaili.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikį pilnai ir prašė jį tenkinti visa apimtimi, nesutiko jog ji pati išprovokavo atsakovą savo netinkamu elgesiu, nesutiko jog buvo atsakovui priklausančioje valdoje, tvirtino jog buvo keliuke kuriuo gali visi naudotis.

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 175¹ straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovas be pateisinamų priežasčių per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas, esant ieškovės prašymui ieškinyje priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnis 4 dalis.).

Atsakovas teikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ( toliau pareiškimas, DOK 14885, 2025-04-29), kuris buvo priimtas 2025-05-02 nutartimi. Teismas tenkino atsakovo prašymą ir panaikino sprendimą už akių bei paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2025-06-02 nutartimi.

Ieškovė nuo teismo nutylėjo esminę aplinkybę, kuri sąlygojo atsakovo nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme ir kuri turi esminę reikšmę sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Klaipėdos apylinkė teismo 2024-12-23 nutartyje, kuri yra galutinis procesinis sprendimas minėtoje baudžiamojoje byloje, nustatytos aplinkybės laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje (LR CPK 182 str. 3 p.), todėl jomis privalu vadovautis šioje byloje. Minėtos teismo nutarties 7 lapo paskutinėje pastraipoje teismas konstatavo, kad „Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. V. prieš J. I. smurtavo tarp judviejų kilusio konflikto metu, abiem proceso šalims esant aktyviems konflikto dalyviams, nukentėjusiajai J. I. pirmai panaudojus fizinį smurtą G. V. atžvilgiu, ir tik tada, sureaguodamas į tokį pastarosios elgesį, G. V. sudavė kumščiu nukentėjusiajai į veidą. Konfliktinė situacija susiklostė dėl to, kad pati nukentėjusioji nekviesta atėjo į G. V. namų kiemą, įžeidinėjo jį ir savo mobilaus ryšio telefonu imitavo įtariamojo filmavimą, sukurdama G. V. realų įvaizdį, kad ji, svetimoje, privačioje, įtariamajam priklausančioje namo teritorijoje filmuoja konfliktą, raginama išeiti iš G. V. kiemo, nereagavo. Nukentėjusiosios J. I. elgesys laikytinas provokuojančiu. Nepaisant to suduodamas smūgį G. V. privalėjo numatyti savo smurtinio elgesio padarinius, tačiau vertinant įvykio aplinkybes matyti, kad smurtinius veiksmus G. V. atliko spontaniškai, įtariamasis šiam fiziniam veiksmui iš anksto nesiruošė, jo neplanavo, jis buvo pavartotas kaip impulsyvus, staiga susiformavęs atsakas į netinkamą, aktyvų, smurtinį nukentėjusiosios elgesį jo paties atžvilgiu.“ Taigi, teismas jau yra konstatavęs, kad žalos atsiradimą sąlygojo pačios ieškovės neteisėti ir provokuojantys veiksmai. CK 6.253 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusiojo asmens veiksmų. Sutinkamai su CK 6.253 str. 5 d. nukentėjusiojo asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti jo rizikos prisiėmimas. Ieškovė, atsakovo kieme, panaudodama smurtą ir pati užpuldama atsakovą pati prisiėmė riziką dėl jai atsiradusios žalos, nes ne tik, kad turėjo suprasti, bet ir suprato, ir netgi siekė, kad atsakovo reakcija būtų tokia, kad jau būtų ir suduotas smūgis, ir taip pati išprovokavo žalos padarymą sau. Tai yra pagrindas atsakovo atžvilgiu netaikyti civilinės atsakomybės už smūgio sudavimą atsakovei ir priteisti ieškovei už tai neturtinę žalą. Tais pačiais pagrindais atsakovo atžvilgiu negalima taikyti civilinės atsakomybės ir už ieškovės ikiteisminio tyrimo metu patirtas išlaidas, jei jų atlyginimo klausimą galima būtų spręsti šioje byloje.

Teismo posėdžio metu atsakovas laikėsi pozicijos, kuri išdėstyta jo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nepripažino ieškovės reikalavimų visiškai bei paaiškino, kad pati pirmoji ieškovė jam sudavė be to ji ėjo jo namų valdos teritorija ir vadino jį ‚iškrypėliu“ ir pan., todėl jo veiksmas buvo reakcija į ieškovės „provokatyvų (provokacinį) elgesį“, todėl nesutinka atlyginti ieškovei jokios žalos, mano jog ieškovė jos nepatyrė, nesutinka jog bylinėjimosi išlaidos patirtos kitoje byloje turi būti sprendžiamos šioje byloje ir prašo ieškovės ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Teismas pirmiausia pasisako, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Priėmus atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikinus sprendimą už akių 2025-06-02 nutartimi, teismas bylą nagrinėja iš esmės pagal bendras ginčo teisenos taisykles, tai yra tiria ir vertina visus įrodymus (CPK 185 str.).

Dėl faktinių aplinkybių

Klaipėdos apylinkės prokuroras nutarimu 2024-11-20 nutraukė atsakovui ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-32308-24 pagal BK 140 str. 1 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, konstatavus jog nėra padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovė skundė šį nutarimą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu 2024-12-17, skundas buvo tenkintas bei panaikintas 2024-11-20 nutarimas ir atnaujintas ikiteisminis tyrimas.

Tvirtindamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl mažareikšmiškumo ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje (2023-12-23) nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad G. V. 2024-08-20 <...> tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė ieškovei į veidą ir tuo padarė netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje pusėje ir taip mušdamas nežymiai sužalojo. Nurodė jog atsakovas prieš ieškovę smurtavo tarp jų kilusio konflikto metu, abiem proceso šalims esant aktyviems konflikto dalyviams, nukentėjusiai J. I. pirmai pavartojus fizinį smurtą G. V. atžvilgiu <...>. Nurodoma jog J. I. elgesys laikytinas provokuojančiu ir pasisakoma jog nepaisant to G. V. turėjo numatyti savo smurtinio elgesio padarinius suduodamas smūgį bei, kad vertinant įvykio aplinkybes matyti, kad smurtinius veiksmus G. V. atliko spontaniškai, iš anksto tokiam veiksmui nesiruošė, jis buvo pavartotas kaip impulsyvus, staiga susiformavęs atsakas į netinkamą aktyvų smurtinį nukentėjusios J. I. elgesį jo paties atžvilgiu ir įvertinus padarinius G. V. veika atitinka BK 140 str. 1 d. požymius. Konstatuota, kad G. V. veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas, veika pripažinta mažareikšme ir G. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Ieškovė gindama savo interesus ikiteisminio tyrimo metu naudojosi advokato pagalba ir patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti: 200 Eur už dalyvavimą akistatoje (2024-12-04 ir 2024-12-07 kvitai), 400 Eur už skundo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo surašymą (mokėjimo nurodymas Nr. 80, 2024-12-04). Tokiu būdu bendroje sumoje patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu, kurias ir prašo priteisti iš atsakovo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio nuostatomis prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos. Nurodo, jog dėl padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, stresą ir nepatogumus, buvo sužalotas veidas, o jos darbas susijęs su bendravimu su kitais asmenimis, dėl ko jautė diskomfortą. Ją trikdė tiek bendradarbių, tiek aplinkinių žvilgsniai, pagal kuriuos buvo akivaizdu, kad keliamos įvairios versijos dėl to, kas ir kokiu būdu padarė tokį sužalojimą. Dėl sumuštos lūpos buvo sunku valgyti, vartojo nuskausminamuosius vaistus. Nurodo, jog iš atsakovo turi būti priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nes jis smurtavo prieš moterį, kaimynę, nesant tam jokios priežasties, savo žmonos akivaizdoje, kas įrodo jo elgesio ciniškumą; ieškovės neatsiprašė, dėl tokio savo elgesio nesigaili.

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsakovas vertina jog jis turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, nes pati ieškovė išprovokavo savo elgesiu jį ir jis smūgį sudavė spontaniškai.

Teismas pasisako, kad CK 6.253 str. 1 d. reglamentuoja jog civilinė atsakomybė netaikoma ir asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Atsakovas siekia būti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, kurie apibrėžti CK 6.253 str. 5 d. ir vienas tokių veiksmų yra paties nukentėjusio asmens veiksmai dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Teismas byloje vertina visus įrodymus ir prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl mažareikšmiškumo ir atleisti atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės vertinamas kartu su kitais rašytiniais įrodymais. Didesnę įrodomąją galią turi šio nutarimo, patvirtinto ikiteisminio tyrimo teisėjo įsiteisėjusia nutartimi, rezoliucinė dalis, taigi neginčytinai nustatyta, kad atsakovas nežymiai sutrikdė ieškovės sveikatą ir dėl to, kad buvo sužalotas jos veidas – kairė viršutinė lūpa, dėl atsakovo suduoto smūgio atsirado veide netaisyklingos formos poodinė kraujosruva. Ieškovė yra jauno amžiaus, dirbanti personalo skyriuje, bendraujanti tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime su kitais asmenimis ir dėl sužalojimų veide patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinius (dvasinius) išgyvenimus bei nepatogumus bei pažeminimą. Ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad dėl veido sužalojimo sumažėjo jos bendravimo galimybės ar pablogėjo reputacija. Ieškovė įrodinėja ir teismas su tuo sutinka, kad aplinkiniams kilo įvairių klusimų kaip ieškovė patyrė veido sužalojimą, bet tai automatiškai nereiškia jog dėl to pablogėjo jos reputacija ar sumažėjo bendravimo galimybės. Ieškovė įrodė, kad patyrė neturtinę žalą, atsiradusią dėl nusikalstamų atsakovo veiksmų ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str. 1 d.).

Teismas nenustatė pagrindų atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str. ), nes nors pačios ieškovės, kuri buvo nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo metu, veiksmai konflikto 2024-08-20 metu buvo aktyvūs, ji sudarė situaciją, kurią atsakovas galėjo suprasti kaip filmavimą jo namų valdos, jo paties ir sutuoktinės buvusios kieme, bei pati ieškovė, siekdama neatiduoti telefono atsakovui, turėjo fizinį kontaktą su juo, tai yra kaip pati pripažino pliaukštelėjo ranka atsakovui į veidą (žandą) tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad žala atsirado vien dėl pačios nukentėjusios veiksmų ir atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, kadangi nėra nustatyti jokie atsakovo sužalojimai bei tai, kad jis patyrė nuostolius, o ieškovė patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą veide ir be fizinio skausmo patyrė emocinius išgyvenimus bei nepatogumus dėl kurių teismas jau pasisakė.

Teismo vertinimu ieškovės elgesys buitinio konflikto 2024-08-20 metu turi reikšmę iš dalies atleidžiant atsakovą nuo civilinės atsakomybės, tai yra turi reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį.

Atsakovas nežymų sveikatos sutrikdymą ieškovei padarė tyčia, tačiau išprovokuotas pačios ieškovės, kuriai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata. Ieškovė dėl šio sveikatos sutrikdymo nesigydė ligoninėje, nėra duomenų jog dėl to jai buvo taikytos medicininės procedūros ar ji būtų buvusi nedarbinga. Ieškovė yra moteris, dirbant ir bendraujanti tiek darbe, tiek visuomenėje su kitais asmenimis ir veido, tuo pačiu sveikatos, sužalojimas atsiliepė ieškovės bendrai savijautai ir kaip jau minėta sukėlė neigiamas pasekmes ieškovei, tai yra emocinius išgyvenimus ir nepatogumus. Byloje nėra duomenų jog dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ieškovė patyrė turtinę žalą ar kilo ilgalaikės neigiamos pasekmės tokios kaip nedarbingumas, depresija ir pan., todėl teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes ir ištirtus byloje įrodymus, pačios ieškovės elgesį buitinio konflikto metu, vadovaudamasis taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, priteistinos neturtinės žalos dydį mažina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 300 EUR neturtinės žalos (CK 6.250 str.).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydį (viso 600 Eur) ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtina aplinkybę, kad atsakovas sužalojo ieškovę, kas suponuoja išvadą, kad išlaidos atsirado dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų.

Ikiteisminis tyrimas baigėsi nesurašant kaltinamojo akto ir neperduodant atsakovo teismui, o nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl mažareikšmiškumo ir atleidus atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Ieškovė nesutikdama su pirmuoju prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamos veikos jį skundė ir savo iniciatyva naudojosi advokato teisine pagalba kaip ir ja naudojosi akistatų metu ikiteisminiame tyrime.

Ieškovė pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu gavo pranešimą dėl civilinio ieškinio reiškimo ir civilinio ieškinio nereiškė ikiteisminiame tyrime.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 112 str. 1 d, reglamentuoja, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjęs nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje turi teisę jį pareikšti civilinio proceso tvarka.

Ginčo atveju byla nebuvo perduota teismui ir įrodymų tyrimas nevyko, kadangi nusikalstama veika buvo pripažinta mažareikšme ir atsakovas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas.

Ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas 2024-12-17 Klaipėdos prokuratūros nutarimu, tenkinus tuo metu nukentėjusiosios J. I. skundą ir jau 2024-12-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas atsakovui buvo nutrauktas kitu pagrindu ir nutarimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-12-23 nutartimi. Ieškovė nuo 2024-12-17 iki 2024-12-23 jokio pranešimo apie tai jog gali kreiptis dėl bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo negavo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. reglamentuoja, kad asmuo kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą bei, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

CPK 5 str. leidžia asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ieškovė tokios gynybos kreipėsi pareikšdama ieškinį byloje, kurį teismas nagrinėja.

Teisė gauti išlaidas turėtas advokato teisinei pagalbai apmokėti reglamentuoja tiek civilinis procesas, tiek baudžiamasis procesas.

CPK nuostatos nustato, kad teismas priimdamas galutinė procesinį sprendimą turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai tame tarpe ir advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Teismų praktika formuojama ta linkme, kad asmuo turi teisę bylą vesti per atstovą advokatą ar jo padėjėją ir gauti protingų ir pagrįstų išlaidų atlyginimą. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vertinama bylos šalių interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į tai, ar nevisiškas bylinėjimosi atlyginimas gali prilygti asmens teisės kreiptis į teismą apribojimui taip pat turi būti įvertinta ar bylinėjimosi išlaidos nėra pernelyg didelės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-566-933/2022).

Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu.

BPK 104 str. 2 d. įtvirtinta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese advokatą (atstovą) arba turėjo kitų išlaidų, gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo, BPK 105 str. 2 d. nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo atsakomybės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. BPK 106 str. reglamentuoja, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaip jau minėta pagal teisinį reglamentavimą proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo ( BPK 106 str. 2 d.).

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta nukentėjusiąja ir, kad ji pasirinko jog ją atstovautų akistatų metu advokatė G. Mauručaitienė bei, kad padedama šios advokatės surašė skundą kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pirmą kartą nenustačius atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties. Nukentėjusios skundas buvo tenkintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas bei vėl nutrauktas, tačiau jau kitu pagrindu tai yra konstatavus jog G. V. veika atitinka BK 140 str. 1 d., tai yra pripažinus ją nusikalstama veika, BK 37 str. pagrindu pripažinus ją mažareikšme ir atleidus G. V. nuo atsakomybės.

G. V. priešingi teisei veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti ir įrodyti ir ta aplinkybė, kad jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pripažinus veiką mažareikšme, teismo vertinimu, negali būti pagrindu neatlyginti nukentėjusio asmens baudžiamajame procese J. I. proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes tai prieštarautų pamatinėms teisingumo nuostatoms, taip pat sąžiningumo ir protingumo principui, kadangi ikiteisminis turimas buvo atnaujintas 2024-12-17, o 2024-12-23 nutrauktas veiką pripažinus mažareikšme, J. I. nebuvo informuota apie tai, kad gali kreiptis į prokurorą ar pareigūną atliekantį ikiteisminį tyrimą jog jos turėtos išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir jai atlygintos.

Teismas vertina jog 200 EUR apmokėtų dėl advokatės dalyvavimo akistatų metu ir 400 EUR suma dėl skundo surašymo, nutraukus ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, kuris vėliau buvo panaikintas, taigi skundas tenkintas, yra pagrįstos, nedidelės ir priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Teismas pasisako, kad ta aplinkybė jog teismas nepriteisia neturtinės žalos tiek kiek prašo ieškovė nėra pagrindu mažinti proceso išlaidų ikiteisminiame tyrime dydį, nes ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas. Pati CK 6.250 str. dispozicija yra tokia, kad žalos dydį nustato teismas (CK 6.250 str. 2 d.).

Teismas tuo pačiu pasisako, kad CK 6.263 str. 1 d. reglamentuoja jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikyti tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ( veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, padarius tokią žalą privalo visiškai atlyginti už jos atsiradimą atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad G. V. buvo pareikšti įtarimai dėl nesunkaus J. I. sveikatos sutrikdymo, nustatyta jog jo veika atitinka BK 140 str. 1 d. požymius, tai yra nustatyta atsakovo nusikalstama veika, yra duomenys jog buvo padarytas nežymus J. I. sveikatos sutrikdymas vadinasi atsakovas nesielgė taip, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui ir žalą J. I. padarė, kuri siekdama apginti savo teisėtas procesines teises pasirinko ikiteisminiame tyrime būti atstovaujama advokato ir teismo vertinimu net ir nelaikant 600 EUR sumokėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti ikiteisminiame tyrime, proceso išlaidomis baudžiamojo proceso prasme, atsakovas turi šias išlaidas atlyginti kaip ieškovės patirtą žalą dėl jo neteisėtų veiksmų (CPK 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.,6.249 str.), nes jeigu atsakovas nebūtų nežymiai sutrikdęs ieškovės sveikatos jai nebūtų reikėję kreiptis pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir nebūtų reikėję ikiteisminio tyrimo metu naudotis advokato teisine pagalba įgyvendinant savo teisėtas ir pagrėstas teises baudžiamajame procese.

Teismas nemažina priteistinos sumos 600 EUR dydžio tuo pagrindu jog ieškovė ir pati atliko aktyvius veiksmus 2024-08-20 buitinio konflikto metu, kadangi bylos duomenys nepatvirtina jog ieškovė padarė atsakovui kokią nors žalą ar, kad buvo konstatuoti ieškovės neteisėti veiksmai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje turėjo 663 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Teismas ieškinį patenkino, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismui ieškinį tenkinant iš atsakovo valstybei priteistina 23 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 2 dalimi, 259-260 straipsniais 263-370 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) proceso išlaidų (žalos) atlyginimo, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos, 663 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.