- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- eA-1157-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03589-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- UAB "LAUKO REKLAMOS PROJEKTAI"
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lauko reklamos projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lauko reklamos projektai“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lauko reklamos projektai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-565/03-2021) (toliau – ir LAGK sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. liepos 16 d. sprendimą neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A256-711/21(2.3.2.1E-LIC) (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Administraciją per teisės aktų nustatytus terminus iš naujo įvertinti UAB „Lauko reklamos projektai“ paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo pagrindu.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. liepos 5 d. pateikė paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą ant reklaminio įrenginio prie Ukmergės g. 125, Vilniuje (toliau – ir Reklaminis įrenginys). 2021 m. liepos 16 d. Administracija, remdamasi ir atsižvelgusi į Komisijos išorinės reklamos projektui vertinti 2021 m. liepos 13 d. posėdžio protokolą bei vadovaudamasi projektinių sprendinių neatitiktimi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) keitimo aiškinamojo rašto 3 priede „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ (toliau – ir Reglamentai) lentelėje nurodytiems reikalavimams didelio formato erdviniams stendams (2.2 pozonyje tokie įrenginiai negalimi), priėmė Sprendimą neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą. Pareiškėjas apskundė Sprendimą LAGK. LAGK sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas.
3. Pareiškėjas nurodė, kad dar 2001 m. liepos 16 d. buvo užbaigtas ginčo objektu esančio Reklaminio įrenginio statybos procesas, kai buvo parengtas aktas Nr. 714 dėl Reklaminio įrenginio pripažinimo tinkamu naudoti. Pripažinus Reklaminį įrenginį tinkamu naudoti, įrenginys visą laiką buvo naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį išorinei reklamai skleisti. 2003 m. vasario 5 d. buvo patvirtintas Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas), kuris numatė, kad 4 zonoje labai didelio formato erdviniai stendai (t. y. kurių vienos plokštumos plotas yra didesnis nei 40 m²,o formatas 14,6 x 4,2 m) nėra galimi. Reklaminio įrenginio formatas – 14 x 4 (2 plokštumos), todėl įrenginys pagal Specialiojo plano nuostatas laikytinas labai didelio formato erdviniu stendu, jo lokacija yra 4 zonoje, kurioje tokio pobūdžio naujų reklaminių įrenginių įrengimas nėra galimas. Įsigaliojus Specialiajam planui, Reklaminiam įrenginiui leidimai įrengti išorinę reklamą ir toliau buvo išduodami, kadangi tai buvo ne naujas, o esamas reklaminis įrenginys, kuris buvo teisėtai eksploatuojamas Specialiojo plano įsigaliojimo metu ir tuo metu turėjo išduotą galiojanti leidimą įrengti išorinę reklamą, kurio galiojimas buvo pratęstas teisės aktų nustatyta tvarka. 2012 m. kovo 20 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-569, vadovaujantis Specialiuoju planu, buvo patvirtintos Vilniaus miesto teritorijų išorinės vaizdinės reklamos sklaidos schemos (toliau – ir Sklaidos schemos). Sklaidos schemų Nr. 7 antroje lentelėje „IVR sklaida planuojamoje teritorijoje“ buvo įtvirtinti sprendiniai, kurie numatė, kad B zonoje yra galimi tik vidutinio formato erdviniai stendai, o didelio (6 x 3 m arba 8 x 4 m.) ir labai didelio formato (14 x 4 m arba 14,6 x 4,2 m) erdviniai stendai šioje zonoje nėra galimi. Pareiškėjas sutiko, kad Reklaminis įrenginys laikytinas labai didelio formato erdviniu stendu, o jo lokacija yra B zonoje, kurioje tokio pobūdžio naujų reklaminių įrenginių įrengimas nėra galimas. Tačiau ir patvirtinus Sklaidos schemas, Reklaminiam įrenginiui leidimai įrengti išorinę reklamą ir toliau buvo išduodami, kadangi tai buvo ne naujas reklaminis įrenginys, kuris buvo teisėtai eksploatuojamas, kai buvo patvirtintos Sklaidos schemos, ir turėjo išduotą galiojantį leidimą įrengti išorinę reklamą, kurio galiojimas buvo pratęstas teisės aktų nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2317 Specialusis planas tapo sudėtine tuo metu galiojusio Bendrojo plano dalimi. Faktiškai jau nuo 2015 m. balandžio 1 d. Reklaminis įrenginys neatitiko naujų reikalavimų, kuriuos numatė papildytos Bendrojo plano nuostatos, bet leidimai įrengti išorinę reklamą pareiškėjui buvo ir toliau išduodami.
4. Pareiškėjas nurodė, kad ginčas dėl Reklaminio įrenginio eksploatavimo su Administracija buvo kilęs ir anksčiau, tačiau po atsakovui nepalankaus administracinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimo, leidimas įrengti išorinę reklamą pareiškėjui ne kartą buvo išduotas. 2021 m. birželio 21 d. buvo patvirtintas naujas Bendrasis planas, bet teisinio reglamentavimo esmė, kiek tai susiję su Reklaminio įrenginio eksploatavimu, nepasikeitė. Nepaisant to, 2021 m. liepos 16 d. Administracijos pozicija dėl Reklaminio įrenginio tolimesnio eksploatavimo kardinaliai pasikeitė ir buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Pozicijos pasikeitimas yra nepagrįstas, kadangi neįvyko jokių esminių pokyčių teisiniame reglamentavime, kiek tai susiję su Reklaminio įrenginio eksploatavimu. Sprendimas nepagrįstas, buvo priimtas formaliai žiūrint į esamą situaciją ir vertinant tik formą, bet ne turinį. Naujai priimti teritorijų planavimo dokumentai ir jų nustatyti sprendiniai, buvo pagrįstai netaikomi ginčo objektu esančiam Reklaminiam įrenginiui beveik 20 metų (t. y. nuo 2003 metų), atsižvelgus į tai, kad Reklaminis įrenginys buvo įrengtas ir teisėtai eksploatuojamas naujų teritorijų planavimo dokumentų įsigaliojimo metu, o vėliau buvo tik pratęsiamas anksčiau išduoto leidimo galiojimas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimas motyvuotas ir išsamus, jame yra nurodytas konkretus teisės aktas – Bendrojo plano Reglamentai bei įvardintos nuostatos, kurių pareiškėjo pateiktas reklamos projektas neatitinka. Pareiškėjas, kaip ne vienerius metus veiklą vykdantis subjektas, turintis patirtį išorinės reklamos leidimų išdavimo procedūrose, turėjo žinoti, kokie reikalavimai yra keliami įrengiamoms išorinėms reklamoms, ir suvokti Sprendime nurodytų nuostatų prasmę. Sprendime yra nurodyti leidimo neišdavimo motyvai. Administracija Sprendimą priėmė vadovaudamasi būtent Bendrojo plano keitimo aiškinamuoju raštu, kurio 3 priede nurodyta, kad 2.2 pozonyje (ypatingai modernios teritorijos Senamiesčio apsaugos zonoje (naujasis miesto centras dešiniajame Neries krante (teritorijos ties Konstitucijos prospektu, Ukmergės, T. Narbuto, Paribio, Pieninės ir Geležinio Vilko gatvėmis)), įrenginiai, pagal pareiškėjo pateiktą projektą, nėra galimi. Atsakovas įvertino pareiškėjo pateiktą projektą dėl išorinės reklamos ant Reklaminio įrenginio, ir nustatęs, kad projektiniai sprendiniai neatitinka aiškinamojo rašto 3 priede „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ reglamentų lentelėje nurodytų reikalavimų didelio formato erdviniams stendams, leidimą atsisakė išduoti. Atsakovas privalo vadovautis galiojančiais Reglamentais. LAGK sprendime pagrįstai vertinta, kad pareiškėjas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo manyti, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas jam nėra taikytinas. Atsakovo subjektyvus vertinimas, esant situacijai, kai Sprendime buvo aiškiai nurodyti sprendimo neišduoti leidimo išorinės reklamos įrengimui motyvai bei konkrečiai įvardinti teisės aktai bei jų nuostatos, kurių pareiškėjo pateiktas projektas neatitinka, nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad Reklaminis įrenginys (kuriam prašyta leidimo įrengti išorinę reklamą) pripažintas tinkamu naudoti 2001 m. liepos 16 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktu Nr. 714. Pripažinus Reklaminį įrenginį tinkamu naudoti, šis įrenginys visą laiką naudojamas išorinei reklamai skleisti. 2003 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 786 buvo patvirtintas Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos Specialusis planas (TPD registracijos Nr. T00058083 paieškoje (duomenys neskelbtini)), kuris numatė, kad 4 zonoje labai didelio formato erdviniai stendai (t. y. kurių vienos plokštumos plotas yra didesnis nei 40 m², o formatas 14,6 x 4,2 m) nėra galimi. Pareiškėjas pripažįsta, kad jo eksploatuojamo Reklaminio įrenginio formatas – 14 x 4 m (2 plokštumos, reklamos plotas 112 m²) ir tokiu būdu, įrenginys pagal Specialiojo plano nuostatas laikytinas labai didelio formato erdviniu stendu, o jo lokacijai esant 4 zonoje, tokio pobūdžio naujų reklaminių įrenginių įrengimas nėra galimas. Įsigaliojus Specialiajam planui, Reklaminiam įrenginiui leidimai įrengti išorinę reklamą ir toliau buvo išduodami, tai patvirtina į bylą pateikti 2011– 2019 m. išduoti atsakovo leidimai įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdo reklamą Ukmergės g. 125. Paskutinis toks leidimas išduotas Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 8 d., nurodytas galiojimas nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. Pareiškėjas, prieš baigiantis leidimo galiojimo terminui, 2021 m. liepos 5 d. kreipėsi į atsakovą, per elektroninių paslaugų valdymo sistemą užpildydamas paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą prie Ukmergės g. 125, Vilniuje. Paraiškoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi galiojantį leidimą, išduotą 2020 m. liepos 8 d.
9. Teismas nurodė, kad 2021 m. liepos 13 d. atsakovo Komisija išorinės reklamos projektui vertinti svarstė UAB „Lauko reklamos projektai“ 2021 m. liepos 5 d. paraišką Nr. E609- 540/21 išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą ant reklaminio įrenginio prie Ukmergės g. 125. Komisija nusprendė siūlyti Administracijos direktoriaus įgaliotam asmeniui neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą, nes projektiniai sprendiniai neatitinka Bendrojo plano keitimo aiškinamojo rašto 3 priede „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ reglamentų lentelėje nurodytų reikalavimų didelio formato erdviniams stendams (2.2 pozonyje tokie įrenginiai negalimi). Taip pat nuspręsta informuoti pareiškėją, kad pasibaigus 2020 m. liepos 8 d. išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A635-522/20(2.3.2.1E-LIC) galiojimui, leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo leidimo galiojimo termino pabaigos. Atsakovas, atsižvelgęs į Komisijos išorinės reklamos projektui vertinti 2021 m. liepos 13 d. posėdžio protokolą bei vadovaudamasis tuo, kad projektiniai sprendiniai neatitinka Bendrojo plano aiškinamojo rašto 3 priede „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ reglamentų lentelėje nurodytų reikalavimų didelio formato erdviniams stendams (2.2 pozonyje tokie įrenginiai negalimi), priėmė skundžiamą Sprendimą neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą. Pareiškėjas apskundė Sprendimą LAGK, kuri 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-565/03-2021) nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Komisija vertino, kad pareiškėjas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo manyti, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas jam nėra taikytinas, vadovavosi Bendrojo plano Reglamentų dalyje pateiktu tekstiniu reglamentu R-2 numatančiu, kad esamam reklaminiam įrenginiui neatitinkant reklaminių įrenginių įrengimo reglamentų, šie reglamentai pradedami taikyti pasibaigus leidimo įrengti išorinę reklamą terminui.
10. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, Išorinės reklamos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 (toliau – ir Taisyklės); Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-670/19 patvirtintas „Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas); 2003 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 786 patvirtintas Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos Specialusis planas; 2012 m. kovo 20 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-569 patvirtintos Vilniaus miesto teritorijų išorinės vaizdinės reklamos (toliau – ir IVR) sklaidos schemos (toliau – ir Sklaidos schemos) bei aptarė jų nuostatas.
11. Teismas pažymėjo, kad Bendrojo plano aiškinamojo rašto 3 priede (nuoroda: (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2-2 pozonyje (ypatingai modernios teritorijos Senamiesčio apsaugos zonoje (naujasis miesto centras dešiniajame Neries krante (teritorijos ties Konstitucijos prospektu, Ukmergės, T. Narbuto, Paribio, Pieninės ir Geležinio Vilko gatvėmis), įrenginiai – didelio formato (49-87 m² reklamos vienos plokštumos ploto) stendai, nėra galimi. Tai atitinka iš esmės anksčiau nustatytą reglamentavimą, t. y. minėtą Specialųjį planą, patvirtintą 2012 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-569, kuriuo buvo patvirtintos IVR Sklaidos schemos. Sklaidos schemų Nr. 7 antroje lentelėje „IVR sklaida planuojamoje teritorijoje“ buvo įtvirtinti sprendiniai, kurie numatė, kad B zonoje yra galimi tik vidutinio formato erdviniai stendai, o didelio (6 x 3 m arba 8 x 4 m.) ir labai didelio formato (14 x 4 m arba 14,6 x 4,2 m) erdviniai stendai šioje zonoje nėra galimi (nuoroda: (duomenys neskelbtini)).
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo 2021 m. liepos 5 d. (t. y. likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos) užpildė prašymą suteikti administracinę paslaugą per Administracijos administruojamą el. sistemą. Pateiktoje paraiškoje buvo nurodyta visa informacija, kuri turi būti nurodoma, prašant išduoti leidimą esamo leidimo pagrindu. Bendrojo plano Reglamentų dalyje pateiktas tekstinis reglamentas R-2 numato, kad „Jeigu esamas reklaminis įrenginys neatitinka reklaminių įrenginių įrengimo reglamentų, šie reglamentai pradedami taikyti pasibaigus leidimo įrengti išorinę reklamą terminui“.
13. Teismas iš Komisijos posėdžio protokolo nustatė, kad pareiškėjas informuotas, jog pasibaigus 2020 m. liepos 8 d. išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A635-522/20(2.3.2.1E-LIC) galiojimui, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo leidimo galiojimo termino pabaigos, privalės išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas pareiškėjui Bendrojo plano Reglamentus taikė jau pasibaigus 2020 m. rugpjūčio 7 d. leidimo įrengti išorinę reklamą terminui. Todėl teismas sutiko su LAGK vertinimu, kad pareiškėjas šiuo atveju neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo manyti, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas jam nėra taikytinas.
14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl ankstesnių leidimų išdavimo. Pareiškėjo nurodytas ankstesnis ginčas, kurį sprendė Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija 2017 metais, skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis, besikeitusiu teisiniu reglamentavimu. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. 9-229/17(1.1.43-PD3), Komisija panaikino savivaldybės protokolinį sprendimą, kuriuo siūloma neišduoti pareiškėjui leidimo įrengti išorinę reklamą adresu Ukmergės g. 125, Vilniuje, iš esmės dėl jo nemotyvuotumo ir rėmimosi rekomendacinio pobūdžio teisės aktų nuostatomis. Šiuo atveju skundžiamame Sprendime aiškiai ir vienareikšmiai nurodyta, kokių reglamentų reikalavimų pareiškėjo išorinės reklamos projektiniai sprendiniai neatitinka.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas sprendė, kad atsakovas Sprendimą priėmė pagrįstai ir teisėtai vadovaudamasis imperatyviomis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies, Bendrojo plano, Specialiojo plano Vilniaus miesto teritorijų išorinės vaizdinės reklamos sklaidos schemų nuostatomis. Atsisakymas išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą yra motyvuotas (Reklamos įstatymo 12 str. 10 d.) ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl panaikinti Sprendimą nėra teisinio pagrindo. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas, atmestinas reikalavimas panaikinti LAGK sprendimą ir išvestinis skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjo paraišką vertinti iš naujo. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
16. Pareiškėjas UAB ,,Lauko reklamos projektai“ apeliaciniame skunde prašo: 1) pradėti tyrimą ir ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo 3 priedo „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ sprendinys R-2 „Jeigu esamas reklaminis įrenginys neatitinka reklaminių įrenginių įrengimo reglamentų, šie reglamentai pradedami taikyti pasibaigus leidimo įrengti išorinę reklamą terminui“ atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, be to, yra suderinamas su konstituciniu proporcingumo principu bei konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
17. Pareiškėjas nurodo, kad Bendrojo plano Reglamentai galėjo būti taikomi tik naujiems reklaminiams įrenginiams ar esamiems reklaminiams įrenginiams, tačiau tik tuo atveju, jeigu būtų pasibaigęs leidimo įrengti išorinę reklamą terminas ir jis nebūtų buvęs pratęstas teisės aktų nustatyta tvarka (t. y. nebūtų buvęs išduotas leidimas anksčiau išduoto leidimo pagrindu). Tai tiesiogiai numatė ir Bendrojo plano Reglamentų dalyje pateiktas tekstinis reglamentas R-2: „Jeigu esamas reklaminis įrenginys neatitinka reklaminių įrenginių įrengimo reglamentų, šie reglamentai pradedami taikyti pasibaigus leidimo įrengti išorinę reklamą terminui“. Būtina sąlyga tam, kad Bendrojo plano Reglamentai galėtų būti taikomi esamam reklaminiam įrenginiui, buvo išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą termino pasibaigimas. Šiuo atveju Sprendimas buvo priimtas dar galiojant anksčiau išduotam leidimui dėl Reklaminio įrenginio. Bendrojo plano pakeitimai taip pat nenumatė Reklaminio įrenginio demontavimo, t. y. nenumatė naujų sprendinių taikymo esamam įrenginiui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, minėtų aplinkybių tinkamai neįvertino ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
18. Pareiškėjas teigia, kad vertinant reklaminio įrenginio tolimesnio eksploatavimo galimybę po Bendrojo plano pakeitimų priėmimo, turėjo būti vertinama ar įvyko koks nors teisinio reguliavimo pokytis turinio prasme, kuris pateisintų Reklaminio įrenginio demontavimą, ar teisinis reguliavimas išliko de facto (faktiškai) nepakitęs. T. y., vertinant skundžiamo Sprendimo teisėtumą, turėjo būti vertinamas teisinio reglamentavimo turinys ir reglamentavimo esmė, o ne suteikiama lemiama reikšmė formaliems motyvams. Vien tai, kad buvo priimti Bendrojo plano pakeitimai, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad Reklaminio įrenginio eksploatavimas dėl to tapo negalimas, turint omenyje tai, kad teisinis reglamentavimas de facto nepakito, kiek tai susiję su Reklaminiu įrenginiu. Teisiniam reglamentavimui de facto nepakitus, pareiškėjas turėjo išsaugoti teisę toliau eksploatuoti Reklaminį įrenginį, o Administracija neturėjo teisės atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
19. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime pateiktas Bendrojo plano sprendinių aiškinimas ir taikymas nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisinės valstybės principo elementais, taip pat neatitinka ir konstitucinio proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokio realaus poreikio riboti pareiškėjo subjektines teises ar apriboti pareiškėjo teisę valdyti Reklaminį įrenginį. Pareiškėjas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir nurodo, kad Bendrojo plano nuostatos neturėtų būti taikomos taip, kad būtų paneigtos iki tol asmens įgytos subjektinės teisės ir būtų paneigta asmens nuosavybės teisė, įpareigojant pareiškėją nugriauti ar rekonstruoti Reklaminį įrenginį, kuris buvo teisėtai pastatytas ir kuris yra privačių asmenų valdomame žemės sklype. Reikalavimas nugriauti Reklaminį įrenginį ar tokį įrenginį rekonstruoti, nėra suderinamas su minėtais konstituciniais teisės principais, nes faktinė situacija per daugelį metų nėra niekaip pasikeitusi, kuri galėtų pateisinti privačių subjektų teisėtai valdomame žemės sklype teisėtai įrengto reklaminio įrenginio demontavimą ar rekonstravimą. Administracijos sprendimas peržiūrėti išorinės reklamos sklaidos taisykles Vilniaus mieste negali būti pagrįstas visiškai nevaržoma savivaldybės diskrecijos laisve, absoliučiai ignoruojant privačių asmenų subjektines teises, tame tarpe ir nuosavybės teisę. Sprendimas drausti toliau eksploatuoti privačių asmenų valdomame žemės sklype esantį privačios nuosavybės teise valdomą Reklaminį įrenginį turėtų būti suderinamas su proporcingumo principu ir turėtų būti konstatuotas realus teisėtas tikslas tokio ribojimo nustatymui, nes priešingu atveju būtų nepaisoma nuosavybės teisės ribojimui taikomų sąlygų. Iki ginčo kilimo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai (ir Bendrojo plano sprendiniai) Administracijos nebuvo taikomi Reklaminiam įrenginiui, siekiant užtikrinti tinkamą teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principų įgyvendinimą bei nuosavybės teisės apsaugą. Siekis imti taikyti Bendrojo plano sprendinius Reklaminiam įrenginiui, pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintus minėtus principus, kuriais turėtų būti grindžiamas teisinis reglamentavimas. Neegzistuoja joks realus visuomenės interesas, kuris galėtų pateisinti pareiškėjo teisių ribojimą, o Administracijos sprendimas reikalauti Reklaminio įrenginio demontavimo ar rekonstravimo yra grindžiamas tik subjektyvia VMS valia, nesant jokio realaus visuomenės poreikio atitinkamo ribojimo nustatymui. Taigi, nustatytas ribojimas yra neproporcingas ir nesuderinamas su nuosavybės teisės apsaugos imperatyvu. Jei apeliacinės instancijos teismas pritartų teismo sprendime pateiktam Bendrojo plano Reglamentų sprendinių taikymui, kiltų poreikis ištirti Bendrojo plano kaip norminio administracinio akto teisėtumą, t. y. Bendrojo plano sprendinių taikymo esamiems reklaminiams įrenginiams teisėtumą (ABTĮ 113 str.). Todėl pareiškėjas teikia atitinkamą prašymą dėl kurio pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė, nors Bendrojo plano teisėtumo klausimas buvo keliamas ir skunde.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
21. Atsakovas pažymi, kad Reglamento R-2 papunktis nustato, kad: „Jeigu esamas reklaminis įrenginys neatitinka reklaminių įrenginių įrengimo reglamentų, šie reglamentai pradedami taikyti pasibaigus leidimo įrengti išorinę reklamą terminui“. Aiškinant šią nuostatą lingvistiškai matyti, jog: nuostata reguliuoja atvejus, kuomet tai yra ne naujas, o esamas įrenginys (Reklaminis įrenginys nėra naujas); reglamentų taikymo pradžia susiejama ne su ta aplinkybe, ar tai naujas įrenginys, ar ne; taikymo pradžia siejama su leidimo termino pasibaigimo faktu (t. y. jau esamam išduotam leidimui reglamentai netaikytini, tačiau naujam leidimui šie reglamentai turi būti taikomi). Administracijos nuomone, būtent R-2 punkte išdėstyta nuostata pagrindžia, kad egzistavo pereinamasis laikotarpis kuomet esamiems leidimams naujasis reguliavimas netaikytas, taigi ir nereikalauta daryti kažkokius pakeitimus, tačiau kuomet kreipiamasi dėl naujo leidimo – taikomas aktualus teisinis reguliavimas. Prašymas išduoti leidimą pateiktas 2021 m. liepos 5 d. Bendrasis planas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-972 patvirtintas 2021 m. birželio 2 d., įsigaliojo 2021 m. birželio 9 d. Bendrojo plano priėmimo procedūros buvo viešinamos. Pareiškėjui teikiant prašymą, naujasis Bendrasis planas jau beveik mėnesį galiojo, todėl turėjo jam būti žinomi reikalavimai, nes pareiškėjas turi ne vienerių metų patirtį išorinės reklamos leidimų išdavimo procedūrose. Administracijos nuosekli pozicija ta, kad nesvarbu, ar naujas leidimas išduodamas ankstesnio pagrindu, ar kreipiamasi pirmąkart, visais atvejais yra išduodamas naujas leidimas, t. y., paraiškos vertinimo ir leidimo išdavimo metu turi būti taikomas tuo metu aktualus teisinis reguliavimas, įskaitant ir naujojo Bendrojo plano sprendinius ir reglamentus, kadangi jie yra galiojantys. Atitinkamai pareiškėjui privalėjo būti taikytas Bendrojo plano Reglamento 2.2 papunktis. Jei ankstesnis leidimas įrengti išorinę reklamą buvo išduotas iki Bendrojo plano ir jo reglamentų įsigaliojimo, tai atitinkamai šie sprendiniai netaikytini anksčiau išduotam leidimui. Pagal galiojantį reglamentavimą, pasibaigus išduoto leidimo galiojimui, išduodamas naujas leidimas, o ne pratęsiamas ankstesnis. Vien aplinkybė, kad teikiant paraišką gali nereikėti pakartotinai teikti teisės aktuose nurodytų dokumentų, jei nepasikeitė aplinkybės, buvusios ankstesnio leidimo išdavimo metu, nereiškia, kad pateikta paraiška nėra iš naujo nagrinėjama teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo išvada, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teisinga.
22. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas anksčiau nagrinėjant ginčą neprašė ištirti Bendrojo plano sprendinių teisėtumą. Pareiškėjas prašo patikrinti Bendrojo plano nuostatos atitiktį konstituciniams principams, tačiau nenurodo nei vieno įstatymo ar Vyriausybės norminio teisės akto, kuriam galbūt prieštarauja Reglamento R-2 nuostata. Pareiškėjas teikia abstraktų prašymą ir visiškai neįrodo jo pagrįstumo, todėl pagrindo jį tenkinti nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. A256-711/21(2.3.2.1E-LIC), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
24. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiamą Sprendimą priėmė pagrįstai ir teisėtai vadovaudamasis imperatyviomis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies, Bendrojo plano, Specialiojo plano, Vilniaus miesto teritorijų išorinės vaizdinės reklamos sklaidos schemų nuostatomis, todėl ginčijamas Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, taip pat atmetė reikalavimą panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą ir išvestinį skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjo paraišką vertinti iš naujo.
25. UAB „Lauko reklamos projektai“ su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Lauko reklamos projektai“ pateiktą skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat prašo pradėti tyrimą ir ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo 3 priedo „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ sprendinys R-2 „Jeigu esamas reklaminis įrenginys neatitinka reklaminių įrenginių įrengimo reglamentų, šie reglamentai pradedami taikyti pasibaigus leidimo įrengti išorinę reklamą terminui“ atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, be to, yra suderinamas su konstituciniu proporcingumo principu bei konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu. Teigia, jog teismas priimdamas skundžiamą Sprendimą formaliai vertino teisinio reglamentavimo pasikeitimo aplinkybę ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad de facto teisinis reglamentavimas yra nepakitęs. Priėmus Bendrojo plano pakeitimus teisinis reglamentavimas, kiek tai yra susiję su ginčo objektu esančiu Reklaminiu įrenginiu, išliko toks pats (t. y. nepakito). Dėl to skundžiamame Sprendime išdėstyti argumentai, kad dėl tariamai pasikeitusio teisinio reglamentavimo turėtų būti demontuotas ginčo objektu esantis Reklaminis įrenginys, iš tikro neatitinka realiai susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Šiuo atveju skundžiamas Sprendimas buvo priimtas tinkamai neįvertinus įvykusio teisinio reglamentavimo pokyčio turinio prasme ir tai nulemia Sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą.
26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-670/19 patvirtinto Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo ir teritorijų planavimo dokumentų nuostatos. Ginčui aktualios teisės aktų normos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl šiame sprendime jos nebekartojamos.
28. Byloje nustatyta, kad UAB „Lauko reklamos projektai“ 2021 m. liepos 5 d. pateikė paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą prie Ukmergės g. 125, Vilniuje. Paraiška svarstyta 2021 m. liepos 13 d. Komisijos išorinės reklamos projektui vertinti posėdyje ir nuspręsta siūlyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam asmeniui neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą, nes projektiniai sprendiniai neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo aiškinamojo rašto 3 priede „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ reglamentų lentelėje nurodytų reikalavimų didelio formato erdviniams stendams (2.2 pozonyje tokie įrenginiai negalimi). Remdamasis šiuo protokoliniu sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas skundžiamu sprendimu nusprendė neišduoti leidimo UAB „Lauko reklamos projektai“ įrengti išorinę reklamą pagal 2021 m. liepos 5 d. pateiktą projektą ant reklaminio įrenginio prie Ukmergės g. 125.
29. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo aiškinamojo rašto 3 priede „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai” nurodyta, kad 2-2 pozonyje (ypatingai modernios teritorijos Senamiesčio apsaugos zonoje (naujasis miesto centras dešiniajame Neries krante (teritorijos ties Konstitucijos prospektu, Ukmergės, T. Narbuto, Paribio, Pieninės ir Geležinio Vilko gatvėmis), įrenginiai – didelio formato (49-87 m² reklamos vienos plokštumos ploto)) stendai, nėra galimi. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-569 buvo patvirtintos Vilniaus miesto teritorijų išorinės vaizdinės reklamos (toliau – ir IVR) sklaidos schemos. Šių sklaidos schemų Nr. 7 antroje lentelėje „IVR sklaida planuojamoje teritorijoje“ įtvirtinti sprendiniai, kurie numatė, kad B zonoje yra galimi tik vidutinio formato erdviniai stendai, o didelio (6 x 3 m arba 8 x 4 m.) ir labai didelio formato (14 x 4 m arba 14,6 x 4,2 m) erdviniai stendai šioje zonoje nėra galimi.
30. Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalį, išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, architektūrą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais, o tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – ir savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintais tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo reikalavimais.
31. Patvirtinto Bendrojo plano Išorinės reklamos įrengimo reglamentų dalyje pateiktas tekstinis reglamentas R-2 nustatė, kad „Jeigu esamas reklaminis įrenginys neatitinka reklaminių įrenginių įrengimo reglamentų, šie reglamentai pradedami taikyti pasibaigus leidimo įrengti išorinę reklamą terminui“. Taigi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Komisija pagrįstai konstatavo, jog atsakovas pareiškėjos atžvilgiu Bendrojo plano Išorinės reklamos įrengimo reglamentus taikė jau pasibaigus 2020 m. rugpjūčio 7 d. leidimo įrengti išorinę reklamą terminui, todėl pritartina jų vertinimui, kad pareiškėjas šiuo atveju neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo manyti, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas jam nėra taikytinas.
32. Iš apeliacinio skundo akivaizdu, jog pareiškėjas siekia, kad būtų pratęstas anksčiau išduoto leidimo galiojimas, dėl ko naujojo Bendrojo plano sprendiniai ir reglamentai neturėtų būti taikomi pareiškėjo situacijos atžvilgiu. Be kita ko, kaip jau buvo minėta anksčiau, Reglamento R-2 sprendiniai aiškiai nustatė, kokiems reklaminiams įrenginiams ir nuo kada šie sprendiniai taikomi. Kad leidimas gali būti išduodamas anksčiau išduoto leidimo pagrindu (teikiant paraišką nereikia pakartotinai pateikti teisės aktuose nurodytų dokumentų, jeigu nepasikeitė aplinkybės, buvusios ankstesnio leidimo išdavimo metu), niekaip nereiškia ankstesnio leidimo galiojimo pratęsimo. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog pagal galiojantį reglamentavimą, pasibaigus išduoto leidimo galiojimui, išduodamas naujas leidimas, o ne pratęsiamas ankstesnis, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl anksčiau išduoto leidimo galiojimo pratęsimo.
33. Šio ginčo kontekste visiškai nereikšmingos pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog UAB „Lauko reklamos projektai“ dėl ginčo objektu esančio Reklaminio įrenginio turėjo išduotą ir galiojantį leidimą įrengti išorinę reklamą, kuris skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo pasibaigęs, t. y. leidimas įrengti išorinę reklamą Sprendimo priėmimo metu buvo galiojantis (kaip jau ir buvo minėta anksčiau, pagal galiojantį teisinį reguliavimą tai nesuponuoja ankstesnio leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo termino pratęsimo).
34. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su ankstesnių leidimų išdavimu, ir Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimo. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtais aspektais teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl to nebepasisako.
35. UAB „Lauko reklamos projektai“ apeliaciniame skunde prašo pradėti tyrimą ir ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo 3 priedo „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ sprendinys R-2 „Jeigu esamas reklaminis įrenginys neatitinka reklaminių įrenginių įrengimo reglamentų, šie reglamentai pradedami taikyti pasibaigus leidimo įrengti išorinę reklamą terminui“ atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, be to, yra suderinamas su konstituciniu proporcingumo principu bei konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu.
36. Pagrindas inicijuoti norminę administracinę bylą yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės juridinės galios teisės aktams, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl norminės bylos inicijavimo sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, į kokias aplinkybes atsižvelgiama įrengiant išorinę reklamą, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyta ribojimų taikymo/įgyvendinimo tvarka yra neproporcinga ir nesuderinama su nuosavybės teisės apsaugos imperatyvu. Be kita ko, numatytas ir pereinamasis laikotarpis, kuris susietas su leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo termino pasibaigimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes ir šioje byloje taikytinų teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto dalies (sprendinio) teisėtumo tyrimą, nes nekyla jokių abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų (sprendinio) atitikties konstituciniams principams. Ši pareiškėjo apeliacinio skundo dalis pripažintina nepagrįsta.
37. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi UAB „Lauko reklamos projektai“ apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atitinkamai nėra jokio pagrindo taip pat naikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-565/03-2021) ir tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo Administraciją per teisės aktų nustatytus terminus iš naujo įvertinti UAB „Lauko reklamos projektai“ paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lauko reklamos projektai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.