- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- 2-4311-864/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- VĮ Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Edvitalas“
- Ieškovas
- S. F.
- Advokatai
- Almantas Žmuida
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. F. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tretieji asmenys - UAB „Edvitalas“, Vilniaus miesto savivaldybė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pateiktame teismui ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji savo nuosavybėn iš trečiojo asmens UAB „Edvitalas“ antstolio I. G. surašytu 2014 m. birželio 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (reg. (duomenys neskelbtini)), t. y.: a) 169,65 kv.m. bendro ploto pastatas-mokykla, plane pažymėtas indeksu 1C1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); b) 19,00 kv.m. užstatyto ploto pastatas-ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); c) 24,00 kv.m. užstatyto ploto pastatas-ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 3I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); d) kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, tvora, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Statiniai). Teigė, kad nurodyti ieškovei priklausantys Statiniai yra 0,4857 ha ploto kitos paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas), kuris nuosavybės teise priklauso valstybei bei kuris turto patikėjimo teise iki 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo valdomas VĮ Valstybės turto fondo, o nuo 2014 m. spalio 1 d. – atsakovo, šiam perėmus visas reorganizuoto ir pasibaigusio VĮ Valstybės turto fondo teises ir pareigas. Nurodė, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 21 d. Pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie valstybinio žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektui, (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, Žemės sklypas priskirtas Statinių eksploatavimui. Teigė, kad šiuo pagrindu, ieškovė 2014 m. liepos 15 d. kreipėsi į tuometinį Žemės sklypo patikėtinį VĮ Valstybės turto fondą, prašydama išnuomoti jai Žemės sklypą, tačiau atsakymo negavo. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. ieškovė pakartotinai prašė ne aukciono būdu išnuomoti jai Žemės sklypą, kuris yra užstatytas jai nuosavybės teise priklausančiais Statiniais. Teigė, kad savo ruožtu atsakovas 2014 m. spalio 17 d. raštu atsisakė Žemės sklypą išnuomoti ieškovei, atsisakymą grįsdamas aplinkybe, kad nėra galutinai įvykdyta tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Edvitalas“ 2013 m. spalio 3 d. sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo, pagal kurią tretysis asmuo UAB „Edvitalas“ šiuo metu ieškovei priklausančius Statinius savo nuosavybėn įsigijo iš trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės. Ieškovės nuomone, atsakovo atsisakymas yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas. Tokią savo nuomonę ieškovė grindė teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovei Žemės sklypą ir priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. liepos 22 d. surengto viešo aukciono laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo UAB „Edvitalas“. Teigė, kad 2013 m. spalio 3 d. tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Edvitalas“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ (toliau – Privatizavimo sutartis), pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybė pardavė trečiajam asmeniui UAB „Edvitalas“ Statinius. Privatizavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad privatizuojamas objektas (šiuo atveju – Statiniai) yra jam priskirtame Žemės sklype, o 10 punkte nustatyta sąlyga, kad pirkėjas privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą turi įsigyti nuosavybės teise, ir numatyta, kad pirkėjas privalo ir įsipareigoja per 30 dienų nuo to momento, kai sumokės visas pagal Privatizavimo sutartį priklausančias mokėti sumas už privatizavimo objektą, sumokėti visą privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo kainą į VĮ Valstybės turto fondo sąskaitą ir atvykti į VĮ Valstybės turto fondą pasirašyti privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Edvitalas“ Privatizavo sutarties sąlygų neįvykdė, dėl ko VĮ Valstybės turto fondas 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (20)3R-573 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę siūlydamas kreiptis į teismą dėl Privatizavimo sutarties nutraukimo, kaip tai numatė Privatizavimo sutarties 12.2 punktas, tačiau trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė 2014 m. balandžio 23 d. raštu informavo, kad jai nenaudinga nutraukti Privatizavimo sutartį ir pasiūlė VĮ Turto fondui „ieškoti kitų galimybių išieškoti iš UAB „Edvitalas“ žemės sklypo pardavimo kainą“. Nurodė, kad 2014 m. birželio 30 d. raštu UAB „Edvitalas“ informavo VĮ Valstybės turto fondą, kad dėl blogos finansinės padėties nepajėgė toliau vystyti projekto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau turtą varžytinių procese įsigijo S. F. ir ji toliau vystys projektą. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, 2014 m. liepos 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas ištirti ir įvertinti, ar UAB „Edvitalas“ nevykdant Privatizavimo sutarties ir perleidžiant privatizavimo objektą (Statinius) kitam asmeniui, neaptariant teisių į privatizavimo objektui priskirtą Žemės sklypą, nebuvo pažeistos valstybės turto privatizavimo ir kitų teisės norminių aktų normos bei viešasis interesas. Teigė, kad 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu prokuroras nutarė reikalauti iš trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės bei atsakovo jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo nutarimo gavimo dienos informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą apie priimtus sprendimus (b.l. 61-63).
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime pakartojo atsakovo atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes dėl Privatizavimo sutarties sudarymo ir trečiojo asmens UAB „Edvitalas“ prievolių pagal šią sutartį neįvykdymo. Teigė, kad UAB „Edvitalas“ perleisdamas Statinius ieškovei, neaptarė pirkėjo (šiuo atveju – ieškovės) teisės į Žemės sklypą, juolab, kad ieškovė, būdama Baltarusijos piliečiu ir nuolatiniu gyventoju, pagal galiojančius teisės aktus neturi teisės įsigyti Žemės sklypo savo nuosavybėn, t.y. neturi teisės būti jos įsigytiems Statiniams priskirto Žemės sklypo savininke (b.l. 67-70).
Trečiasis asmuo UAB „Edvitalas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė priteisti trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki šiol deda visas pastangas tam, kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Privatizavimo sutartį dėl Žemės sklypo įsigijimo savo nuosavybėn. Teigė, jog tokia susidariusi situacija neužkerta kelio valstybei, esančiai iki šiol Žemės sklypo savininke, iki tol, kol Žemės sklypas, įvykdant Privatizavimo sutarties įsipareigojimus, pereis trečiojo asmens UAB „Edvitalas“ nuosavybėn, išnuomoti Žemės sklypą ieškovei (b.l. 92-94).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus bei prašo teismo ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad byloje nesant pareikšto priešieškinio, laikytina, jog ieškovės nuosavybės teisė į Statinius nėra ginčijama. Teigė, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, ieškovė turi teisę į Žemės sklypo nuomą, o šiuo metu susiklostę teisiniai santykiai tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Edvitalas“ dėl Žemės sklypo pirkimo-pardavimo, neužkerta kelio ieškovei šią teisę įgyvendinti. Pažymėjo, kad sudarius nuomos sutartį, nei atsakovo, nei trečiojo asmens UAB „Edvitalas“ teisės nebūtų pažeistos. Teigė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, privatizavimo procesas nėra kliūtis išnuomoti Žemės sklypą dabartiniam statinių savininkui (b.l. 125-126).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą teisės įsigyti nuosavybės teise Statinius ieškovė neturi, o sandoris, kurio pagrindu ieškovė įsigijo nuosavybės teise Statinius, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (b.l. 125-126).
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad privatizavimo procesas nėra pasibaigęs, kadangi sandoris dėl privatizavimo pasibaigęs tik vienoje iš jo dalių, t. y. dėl Statinių įsigijimo nuosavybės teise, todėl dėl kitos sandorio dalies, t. y. Žemės sklypo įsigijimo nuosavybės teise, trečiasis asmuo palaiko atsakovo poziciją (b.l. 125-126).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad tarp trečiųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Edvitalas“ 2013 m. spalio 3 d. buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ (toliau – Privatizavimo sutartis), kurios pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo parduoti ir perduoti pagal perdavimo-priėmimo aktą trečiajam asmeniui UAB „Edvitalas“ statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y.: a) 169,65 kv.m. bendro ploto pastatą-mokyklą, plane pažymėtą indeksu 1C1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); b) 19,00 kv.m. užstatyto ploto pastatą-ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); c) 24,00 kv.m. užstatyto ploto pastatą-ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 3I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); d) kitus statinius (inžinerinius)-kiemo statinius (lauko tualetas, šulinys, tvora, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Statiniai) (b.l. 13-17). Privatizavimo sutartyje, be kita ko, buvo numatyta, kad UAB „Edvitalas“ nuosavybės teise iš VĮ Valstybės turto fondas pagal atskirą privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, privalo įsigyti ir 0,4857 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas), ant kurio stovi Statiniai (b.l. 13-17). Nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 17 d. tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Edvitalas“ pasirašė privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kurio pagrindu UAB „Edvitalas“ sumokėjus visą privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą pirkimo kainą, Statiniai nuosavybės teise buvo perduoti UAB „Edvitalas“ (b.l. 77). Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad už Žemės sklypą trečiasis asmuo UAB „Edvitalas“ nėra tinkamai atsiskaitęs, dėl ko VĮ Valstybinis turto fondas 2014 m. birželio 12 d. raštu Nr. (20)3R-1150 „Dėl privatizavimo objekto (duomenys neskelbtini), Vilnius“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, į kurį pastaroji pateikė 2014 m. liepos 1 d. atsakymą Nr. A51-52969/14 (2.14.1.8-EK5), jame nurodydama, kad Vilniaus miesto savivaldybei nenaudinga nutraukti pirkimo-pardavimo sutarties, dėl ko siūlė VĮ Valstybiniam turto fondui ieškoti kitų galimybių išieškoti iš trečiojo asmens UAB „Edvitalas“ Žemės sklypo pardavimo kainą (b.l. 78-79). Nustatyta, kad 2014 m. birželio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, Statinius nuosavybės teise įsigijo ieškovė (b.l. 9-12). Iš esančios byloje medžiagos matyti, kad ieškovė kreipėsi į VĮ Valstybės turto fondą su 2014 m. rugsėjo 16 d. prašymu išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, tačiau atsakovas 2014 m. spalio 17 d. raštu informavo, kad esant galutinai neįvykdytiems Privatizavimo sutarties įsipareigojimams, prašymas dėl žemės sklypo nuomos negali būti tenkintinas (b.l. 5-7). Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovei Žemės sklypą (b.l. 1-4).
Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovės, kaip Statinių savininkės, teisės nuomoti Žemės sklypą, ant kurio stovi jai nuosavybės teise priklausantys Statiniai, buvimo (nebuvimo) bei atitinkamai atsakovo atsisakymo sudaryti su ieškove šio Žemės sklypo nuomos sutartį pagrįstumo (nepagrįstumo).
Pagal Privatizavimo sutarties sudarymo metu galiojančios Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakcijos 8¹ straipsnio 4 punktą valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas naudojamas ir juo disponuojama laikantis viešosios teisės principo, reiškiančio, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. rugsėjo 30 d.). Pažymėtina, jog šio įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2014 m. rugsėjo 30 d., buvo numatyta, jog valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas jį privatizuojant pagal įstatymus (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2014 m. rugsėjo 30 d., 1 straipsnyje nustatyta, kad privatizavimas yra valstybės ir savivaldybių turto (akcijų ar kito turto) perdavimas potencialių pirkėjų nuosavybėn įstatymo nustatyta tvarka. Privatizavimo sandoriai sudaromi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta specialia tvarka. Vienas iš valstybės turto privatizavimo būdų – turto pardavimas viešame aukcione (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2014 m. rugsėjo 30 d., 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2014 m. rugsėjo 30 d., 15 straipsnio 1 dalį viešas aukcionas – tai privatizavimo objekto pardavimo būdas, kai neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių aukcione, skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju. Viešame aukcione parduodami privatizavimo objektai, kurie privatizuojami norint gauti didžiausias įplaukas, tačiau papildomai turi būti įvykdytos objekto privatizavimo programoje nustatytos sąlygos (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2014 m. rugsėjo 30 d. 15 straipsnio 2 dalis).
Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2014 m. rugsėjo 30 d., 1 straipsnio 2 dalį privatizavimo objektas – tai akcijos ir kitas turtas, kuris viešosios nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei ir kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukia į privatizavimo objektų sąrašą. Šio įstatymo 22 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, priskirtų privatizuojamiems objektams ir įrenginiams, pardavimo, nuomos ar kitokio perleidimo tvarką nustato žemės santykius reglamentuojantys teisės aktai. Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023, kuriuo patvirtintos Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklės (ginčo santykiams taikytina redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 28 d.), 2.1 punkte nustatyta, kad, perleidžiant privatizavimo objektą, kartu turi būti parduodamas ir šiam objektui priskirtas žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai šis žemės sklypas negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn. Privatizavimo objekto privatizavimo sąlyga, nustatanti, ar jam priskirtas žemės sklypas parduodamas, ar tik nuomojamas, nurodoma privatizavimo objekto privatizavimo programoje.
Iš Privatizavimo sutarties turinio matyti, kad šios sutarties Privatizavimo objektu buvo tiek Statiniai, tiek Žemės sklypas, kurį trečiasis asmuo UAB „Edvitalas“ privalėjo įsigyti nuosavybės teise iš VĮ Valstybės turto fondas (šiuo metu, įvykus VĮ Valstybės turto fondas teisių bei pareigų perėmimui, atsakovo) pagal atskirą privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 13-17). Aplinkybę, kad būtent tokiu būdu turėjo vykti privatizavimo procesas pagal Privatizavimo sutartį, bylos nagrinėjimo metu patvirtino tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys. Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad nuosavybės teisę į Statinius trečiasis asmuo UAB „Edvitalas“ įgijo tinkamai už juos atsiskaitęs ir 2013 m. gruodžio 17 d. tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Edvitalas“ pasirašius privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 77). Tuo tarpu iš trečiojo asmens UAB „Edvitalas“ atsiliepimo į ieškinį bei atsakovo 2014 m. birželio 12 d. rašto Nr. (20)3R-1150 „Dėl privatizavimo objekto (duomenys neskelbtini), Vilnius“ matyti, kad Žemės sklypo pirkimo kainos tretysis asmuo UAB „Edvitalas“ iki šiol nėra sumokėjęs (b.l. 9-11, 78, 92-94). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, nuosavybės teisė į Žemės sklypą yra įregistruota Lietuvos Respublikos vardu (b.l. 9-11). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tretysis asmuo UAB „Edvitalas“ nuosavybės teisę pagal Privatizavimo sutartį buvo įgijęs tik į dalį privatizavimo objektų, t. y. nuosavybės teise įsigijęs tik Statinius, bet ne Žemės sklypą, ant kurio šie Statiniai stovi. Taigi teismas daro išvadą, jog trečiajam asmeniui UAB „Edvitalas“ nesumokėjus Žemės sklypo pirkimo kainos ir neįsigijus Privatizavimo sutartyje nustatyta tvarka nuosavybės teises Žemės sklypo, viena iš Privatizavimo sutarties nuostatų liko neįgyvendinta. Pažymėtina, jog tokiu atveju Privatizavimo sutarties 12.2. punktas numato trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei teisę vienašališkai nutraukti Privatizavimo sutartį (b.l. 13-17). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad Privatizavimo sutartis šiuo metu vienašališkai nutraukta, nėra, o iš trečiojo asmens 2014 m. liepos 1 d. atsakymo Nr. A51-52969/14 (2.14.1.8-EK5) turinio matyti, kad tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nėra net suinteresuotas nutraukti Privatizavimo sutartį tokiu pagrindu (b.l. 79). Pažymėtina, jog pagal savo pobūdį pareiga užtikrinti, kad valstybės turtas būtų privatizuotas teisėtai, teko VĮ Valstybiniam turto fondui, kuris vykdydamas įstatymų jam pavestas funkcijas valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo srityje, veikė kaip privatizavimo objekto valdytojas, privatizuojantis valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir pagal atskiras sutartis su savivaldybėmis atsakovas veikė kaip atskiros savivaldybės atstovas, privatizuojantis savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2013). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VĮ Valstybinis turto fondas nagrinėjamu atveju neužtikrino, kad valstybės turtas būtų privatizuotas teisėtai, t. y. kad trečiasis asmuo UAB „Edvitalas“ nuosavybės teise įgytų ne tik Statinius, bet ir Žemės sklypą, ant kurio šie Statiniai stovi. Taigi esant pagal Privatizavimo sutartį trečiajam asmeniui UAB „Edvitalas“ įsigytiems nuosavybės teise tik Statiniams, neįsigyjant Privatizavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis Žemės sklypo, ant kurio stovi Statiniai, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei vienašališkai nenutraukiant Privatizavimo sutarties, iš esmės dėl pačių Privatizavimo sutarties šalių veiksmų privatizavimo procesas laikytina, jog šiuo metu faktiškai nėra užbaigtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2013).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad esant neužbaigtam privatizavimo sandoriui, 2014 m. birželio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, Statiniai nuosavybės teise buvo perduoti ieškovei (b.l. 9-12). Pažymėtina, jog atsakovas, nagrinėjamoje byloje teigdamas, kad šis 2014 m. birželio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojantis bei niekinis, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų bei nereiškė jokio atskiro reikalavimo dėl šio akto pripažinimo negaliojančiu bei niekiniu. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo „Reikalauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo“ Nr. 2.1.5-111 matyti, jog šiuo nutarimu buvo nutarta reikalauti iš trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės bei atsakovo savo veiklos srityse spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo, t. y. be kita ko, spręsti dėl ieškinio pareiškimo teisme dėl 2014 m. birželio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutartinės hipotekos sandorio (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančiais (b.l. 80-90). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas ar trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė būtų kreipęsi į teismą dėl šių sandorių nuginčijimo, nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo metu 2014 m. birželio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ieškovė įsigijo nuosavybės teise Statinius, yra galiojantis bei sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi iš esmės netoleruotina situacija, kuomet esant nebaigtam privatizavimo procesui, ieškovė, būdama Statinių savininkė, neturi galimybės naudotis šiems Statiniams eksploatuoti būtinu Žemės sklypu. Teismo vertinimu, esant privatizavimo procesui neužbaigtam dėl pačių Privatizavimo sutarties šalių netinkamų veiksmų, ieškovei, kaip Statinių savininkei, privalo būti užtikrinama galimybė teisėtai naudotis Žemės sklypu Statinių eksploatavimui, priešingu atveju, būtų nepagrįstai suvaržyta ieškovės, kaip savininkės, nuosavybės teisė. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas vienoje iš nutarčių yra išaiškinęs, jog „Esant tokiai faktinei ir teisinei padėčiai, kuri susidarė iš esmės dėl Privatizavimo sutarties šalių veiksmų, teismas turėjo svarstyti galimybę ieškovui suteikti galimybę naudotis ginčo žemės sklypu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, o neapsiriboti tik valstybės ir savivaldybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu ir aiškinimu konstatuojant, jog privatizavimo procesas nėra užbaigtas, ir teigiant, jog ieškovas kaip nekilnojamojo turto savininkas neįgijo teisės išsinuomoti ginčo žemės sklypo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2013).
Iš byloje pateiktos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 21 d. pažymos „Apie valstybinės žemės sklypo, priskirtino privatizavimo objektui, (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad Žemės sklypas yra priskirtas Statinių eksploatavimui bei buvo teiktinas nuomoti ar parduoti Lietuvos Respublikos piliečiams, nacionaliniams subjektams bei privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartį pasirašiusiems užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatytus kriterijus, o tuo tarpu kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims Žemės sklypas teiktinas tik nuomoti (b.l. 20-21). Taigi ieškovei, kaip Baltarusijos Respublikos pilietei, nesančiai Privatizavimo sutarties šalimi, laikytina, jog Žemės sklypas, remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 21 d. pažyma „Apie valstybinės žemės sklypo, priskirtino privatizavimo objektui, (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, Nr. (duomenys neskelbtini) yra būtinas jai priklausančių nuosavybės teise Statinių eksploatavimui, bei kuris galėtų būti teiktinas ieškovei nuomos pagrindais. Pagal bylos medžiagą, trečiajam asmeniui UAB „Edvitalas“ tinkamai neatsiskaičius už Žemės sklypo pirkimą, Žemės sklypo savininke išlieka valstybė (b.l. 9-11). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog valstybė, nepraradusi nuosavybės teisės į Žemės sklypą, turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis), taip pat išnuomoti teisės aktų nustatyta tvarka, kol atsakovas nėra pasirašęs su trečiuoju asmeniu UAB „Edvitalas“ žemės sklypo priėmimo–perdavimo akto ir jis nėra įgijęs nuosavybės teisės į Žemės sklypą, o valstybė nėra jos praradusi ar kol nėra nutraukta įstatymo nustatyta tvarka privatizavimo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2013). Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodomi teisiniai pagrindai, kada valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, t. y. jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); jeigu žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui; jeigu žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti, ir valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti. Taigi šiuo metu susiklosčius netoleruotinai situacijai, kuomet esant nebaigtam privatizavimo sandoriui, ieškovė, būdama Statinių savininkė, neturi galimybės teisėtai naudotis Žemės sklypu šiems Statiniams eksploatuoti, darytina išvada, kad siekiant užtikrinti ieškovės, kaip savininkės interesus, ieškovės teisė į valstybinės žemės nuomą galėtų būti įgyvendinama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-753-803/2014). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne ieškovės nuosavybės teisės į Žemės sklypą įsigijimo, bet ieškovės galimybės nuomoti valstybei nuosavybes teise priklausantį Žemės sklypą buvimo klausimas, dėl ko atsakovo bei trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės nurodoma aplinkybė, jog ieškovė neatitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės ieškinio reikalavimų pagrįstumui įvertinti.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės aktus, reglamentuojančius privatizavimo teisinius santykius, Žemės sklypas gali būti nuomojamas (jo nuomos terminas nustatomas) iki privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo ar iki bus nutraukta įstatymo nustatyta tvarka privatizavimo procedūra, ieškovės ieškinys tenkintinas, įpareigojant atsakovą ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovei Žemės sklypą iki privatizavimo objektui priskirto Žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo ar iki bus nutraukta įstatymo nustatyta tvarka privatizavimo procedūra.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Pagal bylos medžiagą, ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu turėjo 911,32 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41,79 EUR žyminis mokestis (b.l. 43) bei 869,53 EUR išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 121-124). Todėl ieškinį tenkinus, ši suma (911,32 EUR) priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 382 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovą VĮ Turto bankas, į. k. 112021042, ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovei S. F., gim. (duomenys neskelbtini), 0,4857 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo ar iki bus nutraukta įstatymo nustatyta tvarka privatizavimo procedūra.
Priteisti iš atsakovo VĮ Turto bankas, į. k. 112021042, ieškovės S. F., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 911,32 EUR (devynių šimtų vienuolikos eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.