Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-08-03 · Civilinė byla Nr. e2-2465-341/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-03
Bylos Nr.
e2-2465-341/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-2465-341/2017 Proceso Nr. 2-52-3-01562-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.8.6; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 3 d.

VilniusVilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,

sekretoriaujant Justinui Pladui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. S. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. S. 2852,76 Eur žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas faktiniu ieškinio pagrindu nurodė, kad 2014-07-18 kilo gaisras A. S. valdomame bute, adresu Vilniaus r. sav., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini). Gaisro metu apgadintas butas adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkai apdraudė patalpas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. K. D. g. (duomenys neskelbtini) patalpų sugadinimo padarytą žalą, AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjai H. V. 2852,76 Eur dydžio draudimo išmoką: 2705,05 Eur (9340 Lt) draudimo išmoką sudaro tiesioginės buto remonto atstatymo išlaidos, paskaičiuotos pagal LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“, patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti; 147,71 Eur (510 Lt) draudimo išmoka išmokėta už aprūkusių patalpų bei patalynės valymą. Išmokėjusi išmoką AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis (LR CK 6.1015 str.). Bendrame pastate kilusio gaisro atveju atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Gaisro židinys buvo A. S. valdomame bute. Remiantis tuo, konstatuotina, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti byloje nagrinėjamo įvykio metu padaryta žala. Teisinis ieškinio pagrindu ieškovas nurodo, jog byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos LR CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos A. T. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas (žr„ pvz., Lietuvos A. T. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, jog atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys, įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai (žr., pvz., Lietuvos A. T. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 304/2009). Minėtos aplinkybės grindžiamos rašytiniais įrodymais, pridedamais prie ieškinio: draudimo liudijimu, turto sugadinimo aktu, draudimo išmoką pagrindžiančiais dokumentais. Prašo priimti sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas j pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas. Ieškovo atstovui neatvykus į teismo posėdį, bylą prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Ieškovas nepageidauja pasisakyti dėl taikos sutarties sudarymo galimybių. Jei atsakovei nebus galimybės įteikti teismo procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, prašo leisti juos įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu.

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį yra pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėjama ieškovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka – dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Per teismo nustatytą terminą atsakovį be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, į teismo posėdį atsakovė neatvyko, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovės A. S. nuo 1990-09-28 gyvenamoji vieta deklaruota adresu Vilniaus r. sav., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini) (Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašo kopija). Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei minėtas butas priklauso nuosavybės teise pagal 1992-01-15 pirkimo – pardavimo sutartį.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir draudėjas H. V. 2014-01-17 – 2015-01-18 laikotarpiu sudarė būsto draudimo sutartį (Būsto draudimo liudijimas serija LD Nr. 100499298; pasirinktas standartinis draudimo variantas pastatui ir namų turtui), kuria numatė draudimą nuo ugnies (gaisro, dūmų ir suodžių ir kt.), vandens, gamtinių jėgų ir kitų rizikų, apdraudžiant butą ir namų turtą bute, adresu Vilniaus r. sav., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini) (draudžiamo būsto adresas). Bylos duomenys patvirtina, jog draudimo apsaugos objektui – butui, adresu Vilniaus r. sav., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas naujas Vilniaus r. sav., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini) (2011-12-19 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A27-3328).

Nustatyta, kad 2014-07-18 gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r. sav., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini) bute kilo gaisras, kurio metu šalia esančiam butui Nr. 11 balkone išdužo langų stiklai, aprūko balkonas bei buto patalpos. Tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (galimai nenustatytų asmenų neatsakingas elgesys su ugnimi). Informacijos patikrinimo metu Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, reikalavimų pažeidimų bei akivaizdžių tyčinio padegimo požymių nenustatyta; ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio nebuvo pradėtas, kaltininkas nenustatytas (2014-08-13 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma Nr. 3-7-3095(8.19.-7).

Dėl kilusio ir išplitusio gaisro, buto, esančio adresu Vilniaus r. sav., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini) patalpos ir namų turtas aprūko, dalis turto buvo paveikta dūmų, suodžių; įskilo balkono stiklai (fotonuotraukos). Patalpos buvo paveiktos karščio ir ugnies, gaisras buvo gesinamas liejant vandenį (2014-07-24 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas su priedais). Minėto 2014-07-24 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto su priedais pagrindu, taip pat remiantis Lokaline sąmata (pagal 2014-03 kainas), kitais dokumentais, ieškovė nustatė, kad gaisras draudėjui padarė 2852,76 Eur nuostolių (2014-07-29 draudimo išmokos apskaičiavimas 2705,00 Eur (9340,00 Lt) sumai; 2014-07-29 draudimo išmokos apskaičiavimas 147,71 Eur (510,00 Lt) sumai; 2014-08-01 mokėjimo nurodymas Nr. 8139738; 2014-07-29 pranešimai (9340 Lt ir 510 Lt) apie žalos atlyginimą, UAB „Balima“ kvitas); minėtais dokumentais nuostolių dydį ieškovė įrodinėja ir teisme.

Atsakovei apie nuostolių atlyginimą ieškovė pranešė 2014-08-21 raštu Dėl išmokos išieškojimo, atsakovė ieškovės paskaičiuotų nuostolių dydžio neginčijo; atsakovė per nustatytą terminą žalos ieškovei neatlygino; bylos procese atsakovė savo pozicijos nepateikė, nepaneigė nuostolių dydžio jokiais įrodymais, ieškovei prieštaravimų nereiškė.

Pažymėtina, kad ieškovė atsakovei reiškia reikalavimą subrogacijos pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis), t.y. draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Lietuvos A. T. išaiškinęs, jog šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija yra asmens pasikeitimas prievolėje, ir tai reiškia, kad prievolė nepasibaigia jos įvykdymu dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nors draudimo išmoka gali ir visiškai padengti nuostolius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal minėtą CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, kuris perima draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Kasacinis teismas pažymėjęs, kad šia norma reglamentuotas reikalavimo teisės perėjimas draudikui iš draudėjo, o ne kito asmens. Toks perėjimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-463/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių nuostatas, teismų praktiką, visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, išskyrus kaltę, turi įrodyti ieškovas. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia teismui konstatuoti, jog žalos atsiradimo šaltinis buvo gaisras, kuris kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio (galimai nenustatytų asmenų neatsakingo elgesio su ugnimi) atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovė pažeidė pareigą jai nuosavybės teise priklausančiame bute elgtis rūpestingai ir apdairiai, kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, po įvykio atsirado prievolė atlyginti padarytą žalą. Žalą, padarytą pažeidžiant pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai nuosavybės teise priklausančiame bute, privalo atlyginti jo savininkas (valdytojas) - atsakovė. Todėl galima konstatuoti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su įvykusiu gaisru ir atsiradusia žala. Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, ieškovas privalo įrodinėti jo teisę sukuriančius, o atsakovas tokią teisę paneigiančius faktus (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-463/2011). Ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį įrodžius, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Teismui, tenkinus pagrindinį ieškovės reikalavimą, tenkintinas ir reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovė turėjo 64,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio išlaidų). Prašomos ieškovės išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88, 93 straipsniai).

Ieškinį tenkinus visiškai, taip pat iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 5,07 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai 2852,76 Eur žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2852,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 64,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,07 Eur pašto išlaidų (įmoka mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas