- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-17
- Bylos Nr.
- e2S-792-524/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02579-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- E. L.
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metahi LT“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Dekompras“, ieškinį atsakovui E. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės bankrutuojanti UAB „Metahi LT“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Dekompras“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. L. prašydama:
1) priteisti iš atsakovo 13 836 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
2) 2 metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovui apriboti teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu;
3) taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto areštą 13 836 Eur sumai.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas savo kalta veika padarė ieškovei 13 836 Eur dydžio nuostolius, tarp veikos ir žalos yra priežastinis ryšys, todėl visa ši nurodyta suma iš atsakovo priteistina ieškovės naudai. Laikinųjų priemonių netaikymas gali pasunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą dėl to, kad ieškinio sumos dydis, t. y. 13 836 Eur, bei tai, jog atsakovas yra fizinis asmuo, objektyviai didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovo elgesys iki ieškinio pateikimo sudaro prielaidas manyti, jog atsakovas gali pasielgti nesąžiningai ir paslėpti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą (lėšas), kad išvengtų priteistų nuostolių atlyginimo. Be to, administratorė nežino atsakovo turtinės padėties, kitų turimų įsipareigojimų bei dydžio ir šios informacijos negali gauti dėl asmens duomenų apsaugos, todėl remiasi įtvirtinta prezumpcija, jog didelė ieškinio suma suponuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas, nesikreipdamas laiku į teismą, visiškai panaikino ieškovės kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui E. L. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovui priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 13 836 Eur sumos, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti atsiskaitymus su ieškove.
4. Teismas nurodė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, todėl pirma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas, yra nustatyta. Visais atvejais viešojo intereso buvimas yra konstatuojamas bankroto bylose ir bylose, kai viena iš šalių yra bankrutavusi įmonė. Pastaroji aplinkybė suponuoja išvadą apie teismo pareigą taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones reikalavimo ribose, siekiant užtikrinti visapusišką ir maksimalią bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsaugą, nes ieškinio patenkinimo atveju, priteistos ir išieškotos lėšos būtų naudojamos įmonės kreditorių reikalavimų padengimui. Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad atsakovo elgesys nelaikytinas sąžiningu, ieškiniu reiškiama suma kaip fiziniam asmeniui yra didelė, todėl spręstina, kad esant šioms aplinkybėms, ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, jog egzistuoja grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ieškovės prašymas tenkintinas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju atitinka proporcingumo principą ir nevaržo atsakovo teisių daugiau, negu to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo nutartį 2025 m. kovo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmesti.
6. Atskirajame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bet nenustatė antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovė atskiruoju skundu skundžia antrosios sąlygos vertinimo ir išvados dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą. Ieškovė motyvuodama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė tik prielaidą manyti, jog atsakovas gali pasielgti nesąžiningai ir paslėpti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą (lėšas), kad išvengtų priteistų nuostolių atlyginimo. Tačiau, ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, t. y. nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kuriais būtų siekiama paslėpti turimą turtą, perleisti jį kitiems asmenims ar apsunkinti ir dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu, ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Taip pat, nėra aišku, kokiais byloje esančiais duomenimis vadovavosi pirmosios instancijos teismas konstatuodamas atsakovo nesąžiningumą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningas elgesys santykiuose, dėl kurių tarp šalių nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiamas pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog ieškovė neturi informacijos apie atsakovo turtą, savaime nereiškia grėsmės sprendimo neįvykdymui. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio reikalavimų suma nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti.
7. Atskirajame skunde teigiama, jog toks viso atsakovo turto masės apribojimas be diferencijavimo ne tik nėra būtinas ieškinio reikalavimams užtikrinti, bet ir akivaizdžiai peržengia tikslą, kurio siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Tokia plati apribojimų apimtis (areštuojant ir turtą, ir lėšas) riboja atsakovo galimybę laisvai disponuoti savo turtu ir vykdyti kasdienes finansines operacijas. Net jei nutartimi leidžiama atsiskaityti su ieškove, tai neapima kitų būtinų mokėjimų – mokesčių, atlyginimų, tiekėjų ar paslaugų teikėjų sąskaitų. Dėl to pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra – ieškovo interesai yra per daug iškelti virš atsakovo teisės laisvai disponuoti turtu ir vykdyti veiklą. Teismas neįvertino faktinės finansinės būklės, teismas priėmė nutartį remdamasis abstrakčia rizika, o ne konkrečiais duomenimis apie atsakovo turtinę padėtį ar elgesį, kuris leistų manyti apie galimą turto slėpimą. Teismas nevertino galimybės areštuoti tik nekilnojamąjį turtą ar tik konkretų turtą, kurio vertė atitinka ieškinio sumą, taip pat nesvarstė, ar piniginių lėšų areštas iš viso yra būtinas. Piniginių lėšų areštas, net jei nustatoma galimybė atsiskaityti su ieškove, faktiškai paralyžiuoja bet kokią ekonominę veiklą. Tai gali lemti sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, reputacijos žalą, veiklos sutrikdymą ir net nuostolius, kurių būtų galima išvengti netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, arba nustačius visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas (kurios šiuo atveju nebuvo nustatytos) pasirinkti švelnesnį ribojimą. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą – atsakovo elgesį praeityje, bylos pobūdį (vadovo deliktinė atsakomybė), didelę ieškinio sumą, viešąjį interesą, informacijos apie turtą trūkumą, turto perleidimo galimybes ir atsakovo poziciją byloje – padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Atsakovo atstovo bandymas atskirajame skunde sumenkinti kiekvieną veiksnį atskirai yra nepagrįstas, nes teismas, neturėdamas iš anksto numatytų specifinių kriterijų vertinti grėsmę sprendimo įvykdymui, vertino būtent visų kriterijų visumą. Atsakovo atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas (ieškinio prima facie pagrįstumą ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pastarąją pagrindžiant aplinkybių visuma) bei parinko proporcingas ir ekonomiškas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normų bei atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis, kuria civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Metahi LT“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Dekompras“, ieškinį atsakovui E. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintas ieškovės prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemones – areštuotas atsakovui priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, priklausantys atsakovui ir esantys pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovui priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 13 836 Eur sumos, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti atsiskaitymus su ieškove.
11. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi išimtinai prielaidomis, o ne konkrečiai byloje esančiais duomenimis apie tai, kad atsakovas gali vengti teismo sprendimo įvykdymo, sprendimą grindė abstrakčiais ir deklaratyviais motyvais, neatlikdamas realios grėsmės vertinimo.
Dėl apeliacijos objekto ir bylos procesinės baigties
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (toliau – ir LITEKO) nustatyta, kad po skundžiamos 2025 m. kovo 20 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2025 m. gegužės 21 d., patvirtino ieškovės bankrutuojančios MB „Metahi LT“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus MB „Dekompras“, ir atsakovo E. L. 2025 m. gegužės 8 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Šalių sudarytos taikos sutarties 7 punkte nustatyta, kad šalys viena kitai pareiškia ir patvirtina, kad šioje taikos sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka atsakovui sumokėjus ieškovei kompensaciją, nurodytą taikos sutarties A punkte, šalys viena kitai daugiau nebeturės jokių pretenzijų ar piniginių reikalavimų, susijusių su pirmosios instancijos teisme nagrinėjama byla. Šalių sudarytos taikos sutarties 17 punkte nustatyta, kad teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti kol atsakovas šios taikos sutarties A punkte numatyta tvarka sumokės ieškovei 1 260 Eur dydžio kompensaciją. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi taip pat nustatė, kad teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti kol atsakovas šios taikos sutarties A punkte numatyta tvarka sumokės ieškovei 1 260 Eur dydžio kompensaciją.
14. Taigi, iš pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 12 d. įsiteisėjusios nutarties ir ja patvirtintos taikos sutarties turinio matyti, jog ginčo dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebeliko – šalys sutarė ir pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi pakeitė šioje apeliacinės instancijos teismo byloje skundžiama nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstos nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas apeliacine tvarka nebeteko teisinės prasmės.
15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas, esant nurodytai situacijai, nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims teisinių pasekmių. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties, kaip apeliacinio apskundimo objekto, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimo tikslingumas išnyko, todėl dėl jos pradėtas apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties, nutraukti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.