Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-03-21 · Civilinė byla Nr. 2S-251-368/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-21
Bylos Nr.
2S-251-368/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Pareiškėjas
E. K.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L. Karmazaitė Civilinė byla Nr. 2S-251-368/2013
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00337-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 128.11; 129.11 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl antstolio nušalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) E. K. kreipėsi į antstolį, prašydamas jį nusišalinti nuo vykdomojo dokumento Nr. 2-7-394/2007 vykdymo. Teigė, kad antstolis yra dirbęs antstolio A. B. padėjėju. Antstolis A. B. buvo kaltinamasis baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-154-04, kurioje pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiu nuo A. B. kontoros veiklos, todėl yra aplinkybių, kurios gali kelti abejonių antstolio A. L. nešališkumu.

Antstolis A. L. atsisakė nusišalinti nuo šios vykdomosios bylos vykdymo ir pareiškėjo E. K. pareiškimą kartu su vykdomąja byla perdavė Šiaulių apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi tenkino pareiškėjo E. K. prašymą dėl antstolio nušalinimo ir nušalino antstolį A. L. nuo vykdomojo dokumento Nr. 2-7-394/2007 vykdymo. Nurodė, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2009-04-23 priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-77/2009 nutraukti A. B. baudžiamąją bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nukentėjusiųjų O. K. ir E. K. civilinius ieškinius paliko nenagrinėtais, panaikino antstoliui taikytą kardomąją priemonę ir taikytą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą A. B. nekilnojamajam turtui. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. IR-266 pagal Antstolių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą iki teismo sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-154-04 įsiteisėjimo buvo sustabdyti antstolio A. B. įgaliojimai. Atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme, vėliau – apeliacine ir kasacine tvarka buvo nagrinėtas klausimas ne tik dėl šio antstolio, tačiau taip pat ir dėl jo padėjėjo A. L. veiksmų. Teismas, įvertindamas tai, kad minėtoje byloje buvo kaltinamas tik antstolis, tačiau šis atsako ir už savo kontoros darbuotojų, tarp jų ir už savo padėjėjo padarytą žalą (Antstolių įstatymo 16 str.), ir antstolis A. L., pripažino, jog buvo antstolio A. B. padėjėjas, turėjo įgaliojimus veikti antstolio vardu, vykdant priverstinį išieškojimą iš skolininkės O. K. individualios įmonės, areštuojant šios skolininkės turtą (Antstolių įstatymo 30 str. 1 d.), sprendė, kad minėtos aplinkybės kelia abejonių dėl šio asmens nešališkumo išieškant iš vieno iš pripažintu nukentėjusiu minėtoje baudžiamojoje byloje individualios įmonės turto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį, apeliantas antstolis A. L. prašo teismo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde teigiama, kad apeliantas antstolio A. B. kontoroje pradėjo dirbti 2004-09-13. Tvirtinama, kad apeliantas, dirbdamas antstolio A. B. padėjėju, neatliko jokių vykdymo veiksmų O. K. individualios įmonės atžvilgiu.

Atsiliepdama į apelianto atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo I. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti. Pažymi, kad tik antstolis A. L. sutiko vykdyti išieškojimą, kurį skolininkas vilkina.

Atsiliepdamas į apelianto atskirąjį skundą, pareiškėjas (skolininkas) E. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas veikė antstolio A. B. vardu ir interesais. Atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis A. B. buvo nušalintas nuo vykdomųjų dokumentų vykdymo dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės įmonės, todėl mano, jog analogiški standartai turėtų būti taikomi ir šiuo atveju.

Atsiliepdama į apelianto atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo O. K. prašo skundą atmesti. Pabrėžė, kad antstolių A. B. ir A. L. kontoros yra susijusios, antstoliai pavaduoja vienas kitą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto antstolio A. L. atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad antstolis A. L. buvo antstolio A. B. padėjėju ir jog Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr.1-3-77/2009, kurioje antstolis A. B. buvo kaltinamas pagal LR BK 229 straipsnį, o nukentėjusiaisiais buvo pripažinti O. K. ir E. K., kad teismai nagrinėjo bylą dėl antstolio A. B. ir jo A. L. padėjėjo veiksmų, kurioje kasacinis teismas išaiškino, jog pavaduojančio antstolio paskyrimo antstolio veiklos tęstinumas reiškia, kad toliau galioja antstolio kontoros darbuotojų darbo sutartys, taip pat pavaduojamo antstolio padėjėjams skirti pavedimai, kol šiuos pavedimus atšauks pavaduojantis antstolis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2007).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. L. kaip antstolio A. B. padėjėjas turėjo nemažai įgaliojimų šio antstolio ir jį pavaduojančio antstolio vardu atlikti tam tikrus išieškojimo veiksmus ir pripažino, jog yra aplinkybių, kurios gali kelti abejonių A. L. nešališkumu.

Netenkindamas pareiškėjo E. K. pareiškimo dėl antstolio nusišalinimo, antstolis A. L. rėmėsi tuo, kad, jo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra CPK 65 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, o skunde teigia, jog pareiškėjo nurodytoje baudžiamojoje byloje jis nebuvo proceso šalimi.

Pagal CPK 636 straipsnio 1 dalį antstolis gali būti nušalintas esant šio Kodekso 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams ir antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas.

Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Antstolių profesinės etikos kodekso 21 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas.

Iš prieš tai minėto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad, net ir nesant CPK 65 straipsnyje išvardytų pagrindų, antstolis privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas teismo, jeigu egzistuoja kitos aplinkybės, kurios gali kelti abejonių antstolio nešališkumu. Subjektyvusis antstolio nešališkumas reiškia tai, kad antstolis, atlikdamas įstatymų nustatytas funkcijas, neturi išankstinio nusistatymo. Nors, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad apeliantas, vykdydamas vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7-394/2007, subjektyviąja prasme yra šališkas, prieš tai minėtos ir pirmosios instancijos teismo analizuotos aplinkybės dėl apelianto anksčiau vykdytos antstolio padėjėjo veiklos A. B. kontoroje, įvertinant antstolio padėjėjų teisių ir pareigų, tarp jų – nepriekaištingai vykdyti antstolio pavedimus (Antstolių įstatymo 30 straipsnio 2 dalis), apimtį, objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl apelianto nešališkumo, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias abejones pašalino.

Esant šioms aplinkybėms, apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius