Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2941-896/2012 pagal pareiškėjos antstolės S. Ž. prašymą su suinteresuotais asmenimis Marijampolės apskrities VMI bei AAS „Gjensidige Baltic“ dėl skolos perkėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog skolininkas A. K. palikimą priėmusia skolininke Valstybine mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, atstovaujančia Lietuvos Respubliką, pakeistas nepagrįstai.

Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 straipsnis), įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusio skolininko turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei CK 5.62 straipsnio pagrindu. Skolininko pakeitimui pagal CPK 596 straipsnį būtina nustatyti, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti laikomas perėjusiu naujam skolininkui.

Skolininkas A. K. mirė(duomenys neskelbtini). Mirusiojo turtą (3/16 dalys pastato -gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), 3/16 dalys pastato -pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)., 3/16 dalys pastato- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), 3/16 dalys pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), 3/16 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys 2,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini)) pagal Marijampolės 1-ojo notaro biuro 2012-05-09 išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM. Antstolė S. Ž. pateikė teismui prašymą pakeisti mirusį skolininką A. K. vykdomojoje byloje Nr. 76/09/01140 į jo palikimą CK 5.62 straipsnio pagrindu perėmusią valstybei atstovaujančią Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM.

CK 5.63 straipsnyje nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme. Kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar yra suėjęs jų patenkinimo terminas. Taigi, šiuo reglamentavimu siekiama, kad kreditoriai išviešintų savo reikalavimus įpėdiniams. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnio tikslas - ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1 d., 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei. Tokiu atveju šios normos informacinė funkcija nėra reikšminga, nes valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Paveldimas turtas valstybei paveldėjimo teise pereina, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.).

Pasisakydamas dėl CK 5.63 str. taikymo, kai sprendžiamas procesinių teisių perėmimo klausimas vykdymo procese, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nustatant, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, kt.). Tokia išvada grindžiama tuo, kad aplinkybė, jog prieš palikėją taikoma priverstinio išieškojimo tvarka, savaime netampa žinoma įpėdiniams. Spręsdamas dėl palikimo priėmimo įpėdinis a priori negali būti laikomas informuotas apie palikėjo skolas, net ir kai tokios skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka. Minėta, kad įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, jog jis galėtų pasirinkti kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis. Tačiau tuo atveju, kai teismo kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir vykdomas, atsižvelgiant į sprendimo res judicata galią, kreditorius neprivalo iš naujo reikšti ieškinio teisme, tačiau, kaip nurodyta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, turi per tris mėnesius pranešti palikėjo įpėdiniui, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui apie iš skolininko teismo sprendimu priteistą skolą. Pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132 str., 2.137 str.), tarp jų asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto. Tinkamu pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris vykdo kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą.

Apeliacinės instancijos teismas iš bylos dokumentų nustatė, kad nagrinėjamu atveju antstolė vykdymo procesą pradėjo pagal įsiteisėjusį 2009-04-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo įsakymą dėl 3656,30 Lt išieškojimo iš skolininko A. K. (pridedama vykdomoji byla Nr. 76/09/01140). 2010-10-25 iš Gyventojų registro tarnybos duomenų bazės išrašo (prijungta vykdomoji byla Nr. 76/09/01140) sužinojusi apie skolininko A. K. mirtį, antstolė S. Ž. tą pačią dieną kreipėsi į notarą su prašymu pranešti, ar po A. K. mirties yra užvesta paveldėjimo byla ir kam nors išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (pridedama vykdomoji byla Nr. 76/09/01140). Iš notaro gavusi informaciją, kad dėl mirusio A. K. palikimo niekas nesikreipė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta, 2010-11-10 raštu „Dėl valstybės paveldėto turto apskaitymo“ antstolė kreipėsi į Marijampolės apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, informuodama apie vykdomą skolos išieškojimą ir prašydama spręsti klausimą dėl mirusio A. K. turto paveldėjimo (pridedama vykdomoji byla Nr. 76/09/01140). Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo matyti, kad A. K. palikimą priėmęs asmuo yra Lietuvos Respublika (pridedama vykdomoji byla Nr. 76/09/01140). Be to, pažymėtina, kad iš vykdomosios bylos Nr. 76/09/01140 duomenų matyti, kad 2009-05-25 Turto areštų aktų registre buvo įregistruotas antstolės areštuoto A. K. turto arešto aktas, o atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 5.63 straipsnio nustatytų reikalavimų, teisingai taikė CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje mirusį skolininką A. K. pakeitė nauju skolininku – valstybe, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti (CPK 337str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.