- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- II-199-1058/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01216-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. K.
dalyvaujant skundą padavusiems asmenims A. M. (A. M.), VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties atstovei N. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 07-16-9439879, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, buvo nutraukta, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Kelių policijos valdyba) 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 07-16-9439879 nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl 2016 m. lapkričio 23 d., apie 17.43 val., Popieriaus g. 10, Vilniuje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. K., ir automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. M.. Byla buvo nutraukta nenustačius objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių vieno iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų kaltę. Nutarime konstatuota, kad nusižengimo protokolui surašyti nepakanka objektyvių duomenų spręsti, jog yra nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas, kad žinomas pažeidimą padaręs asmuo ir galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus. Institucijos nuomone, nepakanka duomenų, jog V. K. ar A. M. veiksmai ir atitinkamo Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) punkto pažeidimas sąlygojo eismo įvykį ir buvo kilimo priežastimi.
Šalies argumentai
Skundu A. M. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 07-16-9439879 ir priimti naują nutarimą, skiriant administracinę nuobaudą V. K.. Skunde nurodoma, kad priimant nutarimą nebuvo įvertinta aplinkybė, jog jis vairavo specialios paskirties, t. y. Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) automobilį su specialiaisiais signalais, kuriuos matė kitas vairuotojas – V. K.. Skundą padavusio asmens teigimu V. K. pažeidė KET 12 punktą, pagal kurį eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms, už tokį pažeidimą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 6 dalyje. A. M. nurodo, jog tyrimo metu nebuvo atlikta jokių veiksmų, siekiant nustatyti, kurio iš vairuotojų parodymai teisingi: neapklausti nei pacientas, kuris buvo vežamas į ligoninę, nei iš paskos savo transportu važiavusi paciento žmona; neapžiūrėta eismo įvykio vieta; nepakviestas ekspertas, galintis paaiškinti iš Greitosios medicinos pagalbos stoties gautą išklotinę; nepaskirta techninė ekspertizė, siekiant nustatyti, ar automobilių apgadinimai atsirado nurodyto eismo įvykio metu. Pareiškėjo teigimu taip pat neįvertintas faktas, kad maršrutinio autobuso vairuotojo R. P. parodymai faktiškai paneigia aplinkybę, kad jis „staigiai sustabdė siekdamas išvengti susidūrimo ant posūkio su kita transporto priemone, atvažiuojančia iš kalno apačios“.
Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis skundu ir patikslintu skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 07-16-9439879, pripažinti VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotį nukentėjusiuoju šioje byloje bei pripažinti V. K. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti jam administracinę nuobaudą. Skunde ir patikslintame skunde nurodoma, kad automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį eismo įvykio metu vairavo A. M. priklauso VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stočiai, tačiau ji nebuvo pripažinti nukentėjusiuoju byloje ir taip buvo pažeistos jų, kaip eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininkės, teisės. Taip pat nurodoma, kad nebuvo atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, reikalingi eismo įvykio kaltininkui nustatyti. Neatliktas parodymų patikrinimas vietoje, kas leistų patikslinti objektyvius parametrus ir nustatyti įvykio aplinkybes, kurios liko nenustatytos priimant nutarimą. Iš nuotraukų, pridėtų prie skundo (priedas Nr. 1), bei iš GMP automobilio judėjimo schemos pagal GPS duomenis (priedas Nr. 2) matyti, kurioje vietoje buvo įjungti GMP automobilio specialieji signalai, jų įjungimo laikas - 17.35.47, važiavimo iki įvykio vietos su įjungtais švyturėliais laikas - iki 17.36.09. Atstumas nuo specialiųjų signalų įjungimo vietos iki eismo įvykio vietos – ne mažesnis kaip 250 m. Neapklausti liudytojai: nebuvo apklaustas nei GMP automobiliu vežamas ligonis V. A. G., nei jo žmona, važiavusi su savo automobiliu iš paskos. Neįvertinti skubios pagalbos specialistės G. K. paaiškinime išdėstyti faktai. Neapklaustas joks specialistas, kuris galėtų paaiškinti iš pateiktos medžiagos GMP automobilio buvimo vietą ir švyturėlių naudojimą. Nepaskirta techninė automobilių ekspertizė siekiant nustatyti automobilių apgadinimo pobūdį ir lokalizaciją. Nurodoma, kad GMP automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra eksploatuojamas Vilniaus mieste nuo 2013 m, kovo mėnesio visą parą, ištisus metus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nutarime minimi nubrozdinimai GMP automobilio galinio bamperio dešinėje pusėje atsirado būtent šiame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių kontakto metu. Skunduose taip pat pabrėžiama, jog nutarimą priėmusi specialistė neteisingai taiko materialinės teisės normas, nurodydama, kad ANK nebeliko straipsnio, numatančio atsakomybę vairuotojams, turintiems teisę vairuoti, už veiką, analogišką numatytai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir todėl „administracinio nusižengimo teisena negalima“. ANK 417 straipsnio 8 punktas numato atsakomybę už „Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius“, todėl jeigu net vairuotojo veiksmuose nebūtų kito ANK numatyto pažeidimo požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, reikėtų perkvalifikuoti pažeidimą pagal ANK 417 straipsnio 8 punktą, o ne nutraukti teiseną pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai „padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių“. Nors vairuotojas V. K. savo paaiškinime pats nurodo, kad matė, jog jį lenkia GMP automobilis su įjungtais švyturėliais, nutarime neįvertinta, kad šis vairuotojas pažeidė KET 12 punktą, pagal kurį „eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.“ Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ir ATPK 124¹ straipsnyje, ir ANK 417 straipsnio 6 dalyje.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba savo atsiliepimuose į A. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties skundus prašė palikti nutarimą nepakeistą ir skundų netenkinti. Atsiliepimuose nurodyta, jog neužtenka duomenų konstatuoti, jog V. K. pažeidė KET 12 punktą. V. K. ir A. M. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes yra prieštaringi, be to, važiavimo metu tarp jų susiklostė konfliktinė situacija. Atsiliepimuose nesutinkama, jog nebuvo imtasi pakankamai priemonių kaltininkui nustatyti. Pažymima, kad buvo paimti paaiškinimai iš eismo įvykio dalyvių bei gydytojos. Nurodoma, kad situacijos aplinkybes išsamiai paaiškino vairuotojai, iš pateiktos GMP išklotinės buvo galima matyti švyturėlių įjungimo vietą ir laiką, todėl atlikti parodymų patikrinimo vietoje šioje situacijoje nėra tikslinga. Kita vertus, iš išklotinės nematyti, kokioje padėtyje švyturėlių įjungimo metu buvo automobiliai vienas kito atžvilgiu. Įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilių padėtis jau po kontakto, pats kontaktas tarp automobilių įvykio anksčiau, tačiau tiksliai kurioje vietoje kelio ilgio ir pločio atžvilgiu įvyko susidūrimas nenustatyta, ir nėra kitų objektyvių duomenų, kurie nurodytų tikslią susidūrimo vietą. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, sudarė eismo įvykio schemą, apžiūrėjo ir užfiksavo automobilių apgadinimus, todėl skirti techninę automobilių ekspertizę, siekiant nustatyti apgadinimo pobūdį ir lokalizaciją, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje skundą padavęs A. M. palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti tyrimui papildyti. Parodė, kad tiek švyturėlius, tiek garsinį signalą įjungė netrukus po išvažiavimo nuo Popieriaus g. 60 namo, gydytojai paprašius, tai matė O. G.. Važiuojant Popieriaus gatve, automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas jo nepraleido ir nesitraukė į kelkraštį. Atlikus šio automobilio lenkimo manevrą ir pradėjus stabdyti prieš kelio posūkį į karę, pajuto stuktelėjimą į dešinės pusės galinį bamperį. Jokio priešais atvažiuojančio autobuso nematė. A. M. nuomone, administracinio teisės pažeidimo tyrimas buvo neišsamus, nes nebuvo atliktos skunde nurodytos procedūros, eismo įvykis neįvertintas KET 12 punkto atžvilgiu. Papildomai A. M. nurodė, jog būtų galima atlikti eismo įvykio eksperimentą ir nustatyti švyturėlių įjungimo laiko ir jų užfiksavimo laiko paklaidą. Pažymėjo, kad jo vairuotas automobilis vėliau pateko į kitą eismo įvykį, kurio metu buvo dar labiau apgadintas.
Teismo posėdyje skundą padavusio asmens VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties atstovė palaikė skunde ir patikslintame skunde išdėstytus argumentus, bei A. M. skundo argumentus. Prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir perduoti bylą tyrimui papildyti. Pagal byloje esančias išklotines (b. l. 48-49) paaiškino, jog greitosios medicinos pagalbos automobilio švyturėliai, išvykus iš Popieriaus gatvės, buvo įjungti 17:35:47 val. Tai žymi oranžinės spalvos ženklinimas, kuris po švyturėlių įjungimo yra didesnis. Informacijos gavimo paklaida gali būti iki 3 sekundžių.
Teismo posėdyje apklaustas suinteresuotas asmuo V. K. ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra, nors manė, jog būtų gerai grąžinti bylą tyrimui papildyti tam, kad būtų nustatytos visos aplinkybės. Teigė, kad GMP automobilis važiavo nerodydamas posūkio signalo, švyturėlius įjungė tik nuo pusės kalno, atlikdamas lenkimo manevrą, po kurio įvyko automobilių susidūrimas. Pamatęs automobilio švyturėlius V. K. sumažino greitį ir traukėsi dešiniau, tačiau susidūrimo su GMP automobiliu neišvengė. Be to, GMP automobiliui išvažiavus į priešingą eismo juostą, jis pamatė iš priekio atvažiuojantį autobusą. Patvirtino, kad jo automobilis iki šiol nėra suremontuotas. Pažymėjo, kas specializuotu automobiliu vežto ligonio žmona su juodu „Honda CIVIC“ automobiliu atvažiavo po penkių minučių po autoįvykio, ji nevažiavo iš paskos. Įvykio metu jos automobilio nebuvo. V. K. nuomone, taip pat yra neatitikimų dėl GPS įjungimo atstumo iki įvykio vietos.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. K. parodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d., GMP automobiliu „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. M., buvo nuvykusi pagal iškvietimą adresu Popieriaus g. 60, Vilniuje. Automobiliu buvo vežamas ligonis, todėl ji nebuvo susikoncentravusi į kelią, tačiau patvirtino, jog važiavo su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, pažymėjo, kad matė švyturėlių atspindžius pro langą. Liudytoja taip pat patvirtino, jog prieš išvykdama iš Popieriaus g. 60, matė, kaip paciento žmona O. G. sėdo į automobilį, ketindama važiuoti iš paskos. Į eismo įvykio vietą O. G. taip pat buvo atvažiavusi. Ji atvyko netrukus po automobilių sustojimo. Pačio susidūrimo liudytoja teigė nejautusi ir nemačiusi.
Motyvuojamoji dalis
Skundai tenkintini.
Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, administracinė teisena šioje byloje vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 23 d., apie 17.43 val., Popieriaus g. 10, Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. K. ir automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. M.. Į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai surašė eismo įvyko schemą ir nurodė papildomus duomenis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad buvo apgadintas automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas ir priekinis kairės pusės posūkio žibintas bei Greitosios medicinos pagalbos stoties specialiojo automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinis bamperis (b. l. 9, 10). Vyriausiojo patrulio D. K. 2016 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 7) nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 23 d. 19 val. nuvykus į įvykio vietą buvo užfiksuota, jog automobilių „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas teigė, kad greitosios medicinos pagalbos stoties automobilis, atlikęs lenkimo manevrą, grįždamas į savo eismo juostą kliudė jo automobilio priekinę dalį, tuo tarpu „Renault Master“ vairuotojas nurodė, kad jis važiavo su įjungtais švyturėliais, tačiau lengvasis automobilis neleido tinkamai atlikti lenkimo manevro ir aplenkus, atsitrenkė į jų automobilio galinę dalį. Pažymėta, jog greitosios medicinos pagalbos stoties automobilyje yra įmontuota valdymo sistema, matanti, kada įjungiami švyturėliai.
Po eismo įvykio administracinio teisės pažeidimo protokolas niekam nebuvo surašytas. Kelių policijos valdyba skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė, nenustačius objektyvių įrodymų pagrindžiančių ar paneigiančių vieno iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų kaltę. Institucijos vertinimu, nusižengimo protokolui surašyti nepakanka objektyvių duomenų spręsti, jog yra nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas, kad žinomas pažeidimą padaręs asmuo ir galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus. Taip pat nepakanka duomenų, jog V. K. ar A. M. veiksmai ir atitinkamo KET punkto pažeidimas sąlygojo eismo įvykį ir buvo kilimo priežastimi.
Teismas, teismo posėdyje apklausęs eismo įvykio dalyvius ir įvykio liudytoją, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas sutinka su skundo argumentais, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo visapusiškai įvertintos įvykio aplinkybės, konkrečiai neatskleista kokie būtent KET punktai buvo pažeisti.
Skundžiamame nutarime nurodyta, jog nėra įvykį mačiusių liudytojų, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja apklausta GMP stoties automobiliu vykusi gydytoja G. K. patvirtino, jog išvykusi iš Popieriaus g. 60, Vilniuje, vairuotojo paprašė važiuoti greičiau. Be to, pagal atspindį ant kelio, pro langą ji matė, kad automobilis važiavo su įjungtais švyturėliais. Liudytoja taip pat patvirtino, jog išvykstant iš Popieriaus g. 60 ji matė, kaip paciento žmona O. G. sėdo į automobilį, ketindama važiuoti iš paskos, su O. G. liudytoja susitiko ir įvykio vietoje. Iš bylos duomenų matyti, jog O. G. nebuvo apklausta tyrimo metu, nors važiuodama iš paskos turėjo galimybę matyti, ar specialusis automobilis važiavo įjungęs švyturėlius, girdėti, ar buvo įjungtas garsinis signalas, taip pat galėjo matyti ir patį eismo įvykį. Pažymėtina, jog atsiliepime į skundus nurodyta, kad nėra duomenų, kuomet tarp automobilių įvyko kontaktas, todėl šiuo atveju liudytojų parodymai, yra ypač aktualūs ir reikšmingi. Byloje nėra duomenų, kad O. G. būtų susijusi su įvykyje dalyvavusiais automobilių vairuotojais, todėl yra nešališka. Jos apklausa buvo būtina tinkamai ištirti bylos aplinkybes.
Tyrimo metu nebuvo apklaustas R. P., Popieriaus g. vairavęs autobusą. Pagal Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės A. Š. 2016 m. gruodžio 22 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 30) su R. P. buvo kalbėta telefonu, tačiau jam nurodžius, kad pačio eismo įvykio jis nematė, pravažiuodamas matė jau susidūrusius greitosios medicinos pagalbos stoties ir lengvąjį automobilį, nuspręsta jog netikslinga kviesti šį liudytoją apklausai. Su tokiu vertinimu teismas nesutinka, priešingai, nei nurodyta tarnybiniame pranešime, liudytojo R. P. parodymai būtų svarbūs, patikrinant V. K. versiją apie švyturėlių įjungimo aplinkybes, kadangi 2016 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 7) nurodyta, jog V. K. nuomone, „Renault Master“ automobilis švyturėlius įjungė tikslu išvengti susidūrimo su autobusu, t. y., apklausus R. P. būtų galima nustatyti, ar jis matė iš tolo važiuojančio GMP automobilio švyturėlius. Be to, V. K. teigė, jog matė iš priekio atvažiuojantį autobusą, o greitosios medicinos pagalbos automobilis lenkimo manevrą baigė prieš atvažiuojantį autobusą, t. y. iš priekio atvažiuojantis autobusas paskatino GMP automobilį greičiau baigti lenkimo manevrą. Nurodytas aplinkybes galėtų patvirtinti arba paneigti liudytojas R. P..
Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, jog visiškai nepagrįstas ir skundžiamo nutarimo argumentas, kad nepakanka objektyvių duomenų spręsti, jog administraciniam protokolui surašyti nepakanka duomenų, kad buvo nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas. Šiuo atveju tiek eismo įvykio dalyvių, tiek liudytojos parodymai, taip pat eismo įvykio schema patvirtina, jog eismo įvykis įvyko vienam iš automobilių vairuotojų pažeidus Kelių eismo taisykles.
Teismo vertinimu, skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, kad iš VšĮ Vilniaus greitosios medicininės pagalbos stoties išklotinės apie švyturėlių ir garsinio signalo panaudojimą negalima tiksliai nustatyti, kokiu momentu švyturėliai buvo įjungti. Teismo posėdžio metu greitosios medicininės pagalbos stoties atstovė paaiškino, jog švyturėlių įjungimo momentas pažymėtas didesnio dydžio oranžiniu apskritimu, žyminčiu 17:35:47 val. laiką (b. l. 48-49). Pagal teismo posėdžio metu pateiktą žemėlapį, nuo švyturėlių įjungimo iki automobilių susidūrimo vietos buvo nuvažiuotas 265 m atstumas.
Kelių policijos valdybos 2017 m. balandžio 4 d. nutarime nėra visiškai aiškiai nurodyta, kokio administracinio teisės pažeidimo sudėtis buvo tiriama. Nutarime teigiama, jog įsigaliojus ANK, nebeliko straipsnio, numatančio atsakomybę vairuotojams už veiką, analogišką nustatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir Įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi, administracinio nusižengimo teisena negalima. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Analogiška nuostata ANK nėra įtvirtinta, tačiau atsakomybę už ANK atskirai neįtvirtintus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nustato ANK 417 straipsnio 8 dalis. Nors skundžiamame nutarime nurodyta ANK nuostata yra paminėta, tačiau iš jo turinio nėra visiškai aišku ar būtent pagal šio straipsnio sudėtį buvo vertinami eismo įvykio dalyvių veiksmai. Byloje nėra duomenų, ar eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo vertinami ATPK 124¹ straipsnio 5 dalies ar ANK 417 straipsnio 6 dalies atžvilgiu. Be to, skundžiamame nutarime nors ir nurodoma, jog V. K. bei A. M. veiksmai buvo vertinami pagal Kelių eismo taisyklių nuostatas, tačiau konkrečiai neįvardijami pažeisti KET punktai. Argumentai, susiję su KET 12 punktu yra nurodyti institucijos atsiliepime skundus, tačiau ne pačiame skundžiamame nutarime.
Skundžiamame nutarime nurodoma, jog eismo įvykis galėjo kilti ir automobilių apgadinimai galėjo atsirasti keičiant vairavimo kryptį tiek „Škoda Octavia“ automobiliui, tiek „Renault Master“ automobiliui. Nurodyta, jog tokia išvada padaryta remiantis automobilių apgadinimo pobūdžiu ir lokalizacija, tačiau papildomai nutarime tokios išvados neargumentuojamos ir nedetalizuojama, kodėl iš apgadinimo pobūdžio ir lokalizacijos negalima nustatyti eismo įvykio mechanizmo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas. Įvertinus tai, kad šioje byloje nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame yra reiškiamas kaltinimas administracinį teisės pažeidimą galimai padariusiam asmeniui, nuo kurio jis turi teisę gintis nagrinėjant tokio asmens bylą, panaikinus skundžiamą nutarimą, byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 07-16-9439879 administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.