Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1614-259/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-01
Bylos Nr.
2A-1614-259/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Virginija Gudynienė
Ieškovas
„Swedbank“
Atsakovas
R. B., J.
Civilinė byla Nr.2A-1614-259/2009
Pirmos instancijos teismo teisėja Giedrė Jakštienė

Procesinio dokumento kategorija 44.5.1, 116.8, 121.15, 121.21

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Indrei Stankienei, Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo „Swedbank“, AB atstovui Ryčiui Lelešiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „Swedbank“, AB apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1819-451/2009 pagal ieškovo „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) ieškinį atsakovams R. B., J. B. dėl vartojimo kredito,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas „Swedbank“, AB ieškiniu (b.l.3-5) prašė priteisti iš atsakovų R. B. ir J. B. solidariai 31 735,11 Lt skolos, 7 procentus metinių palūkanų nuo 29 546,86 Lt negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-08 sprendimu (b.l.71-73) ieškovo ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 31 735,11 Lt skolos, 7 procentų palūkanas nuo 29 546,86 Lt negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-11-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 952 Lt žyminio mokesčio. Teismas sprendimo įvykdymą atidėjo vienerių metų laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo dienos. Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovų po 7,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, jog ieškovas ir atsakovai 2005-09-16 pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 05-061353-VA (b.l.7-8). Sutartyje šalys numatė, jog atsakovams galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2010-09-12. Priede prie vartojimo kredito sutarties (b.l.9) šalys sutarė dėl kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo, mokant kiekvieną mėnesį nustatytą sumą. Teismas iš atsakovės R. B. paaiškinimų nustatė, jog atsakovai nuo 2008-04-12 įmokų bankui nebemokėjo. Atsakovams nevykdant savo prievolių pagal vartojimo kredito sutartį, ieškovas ėmėsi priemonių ginčą spręsti geranoriškai (siuntė atsakovams pretenzijas (b.l.37,38)), tačiau šalims nesusitarus, kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Vadovaudamasis ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, be to, atsakovei R. B. sutikus su pateikto ieškinio reikalavimais, teismas sprendė, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, ir jį patenkino. Tačiau atsižvelgdamas į atsakovės R. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, teismas sprendė, jog šiuo atveju yra tikslinga priimto sprendimo įvykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo dienos. Teismas nustatė, jog atsakovė 2008-02-06 buvo atleista iš darbo, jos atleidimas iš darbo yra pripažintas neteisėtu, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko sutriko mokėjimai bankui. Atsakovei yra priteista pinigų suma už neteisėtą atleidimą iš darbo, tačiau teismo sprendimą darbdavys apskundė. Teismas, vadovaudamasis atsakovės R. B. paaiškinimais, nustatė, jog atsakovas J. B. yra pensininkas, kitų pajamų neturi, todėl grąžinti paskolą neturi galimybių. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog sprendimo įvykdymo atidėjimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l.81-82) ieškovas „Swedbank“, AB su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, priimti naują sprendimą ir prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo netenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) teismas visiškai nemotyvavo, kodėl teismo sprendimas atidedamas solidaraus atsakovo J. B. atžvilgiu, nors tokio prašymo šis atsakovas net nereiškė (LR CPK 13 str.);

2) byloje nėra pateikta duomenų, kad šiuo metu atsakovė nedirba, negauna pajamų ir jos finansinė padėtis yra sunki. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad per visą laikotarpį nuo 2008 m. balandžio stengėsi ir neturėjo galimybės įsidarbinti ar kitaip pagerinti savo finansinę padėtį;

3) teismas nemotyvavo, kodėl būtent tik po metų, o ne anksčiau atsakovės finansinė padėtis pagerės ir ji taps pajėgi įvykdyti teismo sprendimą;

4) teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, taikant LR CK 284 str. LAT savo nutartyse yra pažymėjęs, kad vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Be to, teismas turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.) (LAT 2001-10-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-903; LAT 2001-11-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1113). Pagal tarp šalių pasirašytą kredito sutartį kreditas turėjo būti grąžinamas kas mėnesį. Tuo tarpu atsakovai kredito negrąžina jau nuo 2008 m. balandžio ir neprivalės jo grąžinti dar papildomai visus metus. Todėl tokiu teismo sprendimu bus akivaizdžiai pažeisti teisėti išieškotojo interesai, toks teismo sprendimas dėl vykdymo atidėjimo neužtikrina tinkamo sprendimo įvykdymo, nes jeigu atsakovės byla su darbdaviu baigsis anksčiau negu po metų, ieškovas dar nebus įgijęs reikalavimo teisės nukreipti išieškojimo į priteistą sumą, o po metų atsakovė gali būti ir vėl praradusi darbą. Pati atsakovė nurodė, kad teismui patenkinus ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kreipsis į darbdavį dėl nuostolių atlyginimo, todėl atsakovei patyrus nuostolius dėl skolų išieškojimo, žalos atlyginimo ji turėtų reikalauti iš darbdavio. Tuo tarpu šiuo atveju banko, kaip išieškotojo, interesai pažeidžiami dėl atsakovės ir jos darbdavio ginčo, su kuriuo bankas visiškai nesusijęs. Todėl toks teismo sprendimas prieštarauja LR CK įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą atsakovai R. B. ir J. B. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 2 str. įtvirtinti civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę. Šie civilinio proceso tikslai realizuojami atskirų civilinio proceso institutų ir principų pagrindu. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. CK 1.2 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai; taikant lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad, nagrinėjant civilinius ginčus teisme, vienodos faktinės sudėties civilinės bylos būtų sprendžiamos vienodai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog Ieškovas „Swedbank“, AB ieškiniu (b.l.3-5) prašė priteisti iš atsakovų R. B. ir J. B. solidariai 31 735,11 Lt skolos, 7 procentus metinių palūkanų nuo 29 546,86 Lt negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-08 sprendimu (b.l.71-73) ieškovo ieškinį pilnai patenkino. Teismas kartu skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu sprendimo įvykdymą dėl priteistų sumų išieškojimo atidėjo vienerių metų laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo dienos. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog nustatė, jog atsakovė 2008-02-06 buvo atleista iš darbo, jos atleidimas iš darbo yra pripažintas neteisėtu, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko sutriko mokėjimai bankui. Atsakovei yra priteista pinigų suma už neteisėtą atleidimą iš darbo, tačiau teismo sprendimą darbdavys apskundė. Teismas, vadovaudamasis atsakovės R. B. paaiškinimais, nustatė, jog solidarus atsakovas J. B. yra pensininkas, kitų pajamų neturi, todėl ir jis grąžinti paskolą neturi galimybių. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog sprendimo įvykdymo atidėjimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo vykdymo atidėjimas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo vykdymą išdėstyti galima tik išimtiniais atvejais, t. y. konstatavus, jog skolininko turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkų turtinė padėtis yra sunki, tai patvirtina ir byloje esantys duomenys. Iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovė 2008-02-06 buvo atleista iš darbo, jos atleidimas iš darbo teismo sprendimu yra pripažintas neteisėtu, atsakovei yra priteista pinigų suma už neteisėtą atleidimą iš darbo, teismo sprendimas neįsiteisėjęs. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog teismas skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvuose nenurodė, kodėl teismo sprendimas atidedamas solidaraus atsakovo J. B. atžvilgiu, o tokio prašymo šis atsakovas nereiškė byloje. Kolegija iš ieškovo byloje nurodyto atsakovo J. B. asmens kodo (b.l. 3) laiko nustatytu, jog J. B. yra pensijinio amžiaus, todėl nesant kitų duomenų, spręstina, kad jo pragyvenimo šaltinis yra gaunama pensija. Teismo teisė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šia teise teismas gali pasinaudoti savo iniciatyva arba dalyvaujančių byloje asmenų prašymu (LR CPK 284 str.). Teisėjų kolegija todėl daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įstatymo nuostatos, spręsdamas dėl solidaraus atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių įvykdyti teismo sprendimą, nepažeidė ir padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad sprendimo vykdymas gali pažeisti atsakovų turtinius interesus.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-08 sprendimo įvykdymo atidėjimo, nepažeidė CK 1.2 str. įtvirtintų lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principų ir nenukrypo nuo susiformavusios teisminės praktikos šiuo klausimu, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, o teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeista (CPK 226 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 3298 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 07 08 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusVirginija Gudynienė