- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2-4991-527/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00105-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio fondo valdybos Mažeikių skyriaus
- Atsakovas
- J. S.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovei J. S. dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 2 972,35 Eur permoką ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė laiku neinformavo Vaikų išlaikymo fondo administracijos apie 2011 m. rugpjūčio 16 d. nepilnametės G. S. išvykimą į užsienio valstybę, todėl už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio iki 2015 m. gruodžio susidarė 2 972,35 Eur permoka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi (nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos įstatymo redakcijos 12 straipsniu), atsakovė įstatymų nustatyta tvarka privalėjo raštu pranešti Vaikų išlaikymo fondo administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui.
Teisėja 2019 m. sausio 18 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė atsakovei 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Ieškinio ir teismo pranešimo, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, kopijos 2019 m. sausio 21 d. buvo išsiųstos atsakovei ieškinyje nurodytu adresu. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2019 m. vasario 25 d., procesinius dokumentus atsakovei įteikiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus.
Šalies argumentai
Ieškovas 2019 m. kovo 19 d. prašymu dėl ieškinio trūkumų šalinimo pašalino ieškinio trūkumus ir nurodė, kad neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovui prašant, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, nustatė, kad atsakovė 2010 m. rugsėjo 10 d. prašymu išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją, prašydama mokėti išmoką G. S. už Ž. S. išlaikymo įsiskolinimą. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. V2-11327 nusprendė G. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt (56,48 Eur) išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Gyventojų registro tarnyba 2016 m. vasario 15 d. išrašu informavo, kad G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 16 d. deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2016 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. V2-2504 nusprendė nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 15 d. išmokėti 27,33 Eur (94,37 Lt) dydžio išmoką ir nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutraukti išmokų mokėjimą. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. kovo 4 d. pranešimu Nr. (V1-4140/2010)D2-5008 informavo atsakovę, kad yra susidariusi 2 972,35 Eur permoka, kurią atsakovė privalo grąžinti. 2018 m. kovo 20 d. pranešimu Nr. (9.69) I-5190 ieškovas informavo atsakovę apie išieškotojo pasikeitimą ir negrąžintą įsiskolinimą.
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išmokų administratorius nutraukia išmokų mokėjimą, jeigu tenkinama bent viena iš dešimties išvardintų sąlygų. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog išmokų mokėjimas nutraukiamas, jei vaikas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nurodytos sąlygos – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos. Šio įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad vaikas turi teisę į išmokas, jeigu kreipiantis ir priimant sprendimą dėl išmokų skyrimo, o paskyrus išmokas – mokant išmokas yra tenkinamos visos šios sąlygos: 1) vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčio gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje jis gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą; 2) vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik dalį vaiko išlaikymo lėšų; 3) pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčio gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje jis gyvena, yra įrašyti į Gyventojų registrą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės duktė G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 16 d. deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę ir dėl to nebeatitiko Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, sprendžia, jog Vaikų išlaikymo fondo administracija 2016 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. V2-2504 visiškai pagrįstai nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutraukė išmokų mokėjimą.
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio ,,Fondo išmokų mokėjimo nutraukimas“ 1 dalyje buvo numatyta, jog Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje; 2) skolininkas miršta; 3) atsiranda CK nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai.
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, jog Fondo išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą.
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog pareiškėjas privalo raštu pranešti Fondo administratoriui apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą.
Kadangi atsakovės duktė G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 16 d. deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, o atsakovė, būtent kurios 2010 m. rugsėjo 10 d. prašymu buvo mokama išmoka dukrai G. S. už Ž. S. išlaikymo įsiskolinimą, apie tai nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki išmokos mokėjimo nutraukimo 2016 m. kovo 4 d. raštu neinformavo Fondo administracijos, konstatuotina, jog tokiu būdu atsakovė, neįrodžiusi savo nežinojimo apie šių aplinkybių atsiradimą, pažeidė Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ir laiku neinformavo Vaikų išlaikymo fondo administracijos apie nepilnametės G. S. išvykimą 2011 m. rugpjūčio 16 d. į užsienio valstybę, todėl už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. gruodžio susidarė 2 972,35 Eur permoka, kurios pareikalavus be teisėto pagrindo negrąžino, dėl ko ši permoka ieškovui iš atsakovės priteistina šiuo teismo sprendimu už akių.
Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nepateikus jokių įrodymų, kad savo prievolę atlyginti atsiradusią permoką ieškovei ji yra įvykdžiusi, be to, atsakovei neįrodžiusi savo nežinojimo apie tai, jog jos duktė G. S. nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvoje nuolat nebegyvena, nes deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu ir ieškovei iš atsakovės priteistina 2 972,35 Eur dydžio permoka ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.249 straipsniai, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteisiamas 66,88 Eur (2 972,54 x 0,03 x 0,75) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 96 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi ir 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (juridinio asmens kodas 191738576, buveinės adresas Mažeikiai, Vasario 16-osios g. 4) iš atsakovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)):
2 972,24 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 24 euro centų) vaikų išlaikymo išmokų permoką ir
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 972,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) valstybei 66,88 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 88 euro centų) žyminį mokestį (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, sumokėjus kvitą pristatyti į teismo raštinę).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.