Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant E. J. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Į bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. kovo 20 d., 22 val. 10 min. iki 2022 m. kovo 22 d., 13 val. 58 min. (2 dienos).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

E. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš E. J. priteistas 796,86 Eur turtinės žalos atlyginimas AB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. J. (toliau – ir E. J.) Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – parduotuvėje „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėjų ir kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams/aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra trikdydamas parduotuvės darbą savavališkai ėmė nuo lentynų butelius su alkoholiniais gėrimais ir dėjo juos atgal, reikalavo pardavėjos G. S. parduoti jam butelį degtinės prekybos alkoholiu draudžiamu laiku, neklausė pardavėjos reikalavimų pasišalinti iš parduotuvės, sėdėjo ant prekystalių, sekiojo pardavėją G. S., sudavė kumščiu vieną kartą į veidą bei vieną kartą spyrė į veidą į parduotuvę užėjusiam pirkėjui, alkūne vieną kartą į sprandą sudavė V. R., sulaužė 11,19 Eur vertės skaičiavimo mašinėlę, apgadino 254,10 Eur vertės parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerą, pardavėjos išvarytas iš parduotuvės išlaužė 921,7 Eur vertės lauko duris bei nulaužė 35,09 Eur vertės vidinių durų rankeną, dėl sugadinto turto padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1186,99 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. J. paskirta bausme, prašant jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

5. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

6. Tuo tarpu įvertinus E. J. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, jos rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad E. J. skundžiamu nuosprendžiu skirta reali laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais ir atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

7. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš aptarto seka, kad sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, kaip ir dėl asmeniui paskirtos bausmės individualizavimo, privaloma įvertinti visas tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, kurių visuma teismui privalo sudaryti pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje asmuo sugebės tinkamai koreguoti savo elgesį ir nedaryti daugiau nusikaltimų.

8. Bylos duomenims, E. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, dėl kurio buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka, sugadintas svetimas turtas. Svarbu tai, kad šis nusikaltimas E. J. nebuvo pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo, tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą, jis buvo teistas penkis kartus, taip pat, 3 kartus teistas ir užsienio valstybėje, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Nors vien tik buvę jo teistumai, įvertinus dar ir tai, kad kai kurios praeityje nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos jam dar būnant nepilnamečiu, negali nulemti griežčiausios bausmės skyrimo kaltininkui, tačiau ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis neabejotinai vertinama kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė, ir be kitų duomenų, į kuriuos atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas ir nagrinėjamu atveju negalimas.

9. Ankstesni nuteistojo teistumai, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas bei ciniškos E. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – be jokios aiškios dingsties, būdamas neblaivus, viešoje vietoje trikdė parduotuvės darbą, buvo agresyvus, kitų asmenų atžvilgiu vartojo smurtinio pobūdžio veiksmus bei sugadino svetimą turtą, dėl ko buvo padaryta turtinė žala, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines E. J. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad jo neigiamos nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje, o naujos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Akivaizdu, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais E. J. atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, areštas), nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad nagrinėjama nusikalstamą veiką E. J. padarė praėjus vos mėnesiui po to, kai 2022 m. vasario 18 d. buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos atlikęs 60 parų arešto bausmę už kelias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir analogišką nusikaltimą. Taigi, konstatuotina, kad net ir trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės (arešto) atlikimas pataisos įstaigoje jokios teigiamos įtakos E. J. elgesiui neturėjo, išėjęs į laisvę jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį E. J. nepavyksta, o tai vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai.

10. Aptartų duomenų visumoje įvertintina ir tai, kad praeityje nuteistasis E. J. taip pat buvo baustas administracine tarka, ne visas paskirtas nuobaudas yra įvykdęs, taip pat, nėra atlyginęs padarytos turtinės žalos. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu dirba, tačiau iš SoDra informacinės sistemos duomenų matyti, kad E. J. nuo (duomenys neskelbtini) nurodytoje įmonėje nebedirba, 2022 m. spalio 4 d. individuali veikla taip pat sustabdyta, todėl nuteistojo darbinė motyvacija teisėjų kolegijai abejotina. Per visą savo gyvenimą, sprendžiant iš informacinės sistemos duomenų, E. J. yra dirbęs epizodiškai, draudiminiai laikotarpiai tęsdavosi vos kelis mėnesius. Jokių kitų duomenų apie nuteistojo darbą, baudžiamojoje byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas, todėl manyti, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas padės E. J. tinkamai integruotis į visuomenę, pradėti dirbti ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nėra pagrindo. Tokiu elgesiu asmuo nepasižymėjo ir praeityje.

11. Pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą nesudaro ir jo motyvai dėl socialinių ryšių turėjimo. Akivaizdu, kad tam tikri socialiniai ryšiai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio asmens neteisėto elgesio, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad socialinius ryšius E. J. turėjo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, abejotina, jog ir šiuo atveju atidėjus asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vien tik socialinių ryšių egzistavimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio E. J. nusikalstamumo.

12. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, kurios dydis yra artimas sankcijoje numatytam minimaliam, kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

13. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 96,67 ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam E. J. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

14. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčijo skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam skirtą bausmę, prašė atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, apeliacinį skundą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nagrinėti jo apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu išvengiant advokato skyrimo, nebuvo galimybės. Ir nors šiuo metu nuteistasis niekur nedirba, jokių oficialių pajamų negauna, tačiau yra jauno amžiaus, jokių duomenų apie savo negalėjimą dirbti aukštesniajam teismui nepateikė, todėl konstatuoti jo itin prastą finansinę padėtį, kurios savo aktyviais veiksmais nuteistasis negalėtų pagerinti ir tokiu būdu sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, nėra pagrindo. Dėl išdėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų tenkinamas ir iš nuteistojo E. J. valstybės naudai priteisiant 96,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo E. J. valstybės naudai priteisti 96,67 Eur (devyniasdešimt šešis eurus, 67 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.