- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- 1S-499-312/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Pažarskis, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- S. N.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Skundas Nr. 1S-499-312/2013
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2013 m. birželio 18 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 364 str. tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. N. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo S. N. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2013 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam S. N..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi netenkino nuteistojo S. N. skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2013 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam S. N.. Teismas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis teistas du kartus, vieną kartą taikytas įstatymas dėl amnestijos, aštuonis kartus pažeidė rėžimo reikalavimus, baustas du kartus, teistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą, sukėlusį nepataisomas pasekmes – kitų žmonių gyvybės atėmimą, ir į tai, kad neatlikta dar pakankamai didelė bausmės dalis.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį.
Skunde nuteistasis nurodo, kad lygtinis paleidimas taikomas neatsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, be to, įstatymas nenumato išimčių, kad esant keliems teistumams, lygtinis paleidimas netaikomas. Už anksčiau padarytą nusikaltimą bausmę jis jau yra atlikęs. Skunde nurodoma, kad nuteistasis pagal „OAsys“ metodiką priklauso žemai rizikos grupei, t. y. 25 balai. Yra skatintas tris kartus ir vienas iš didžiausių paskatinimų – perkėlimas į lengvąją grupę. Vilniaus pataisos namų administracija jį charakterizuoja teigiamai. Iš administracijos išvados matyti, kad jis nėra agresyvus, yra suplanavęs aiškius ilgalaikius tikslus, netoleruoja subkultūrų tradicijų, yra emociškai stabilus, turi konkrečius ateities planus ir yra didelė tikimybė, kad laisvėje galės adaptuotis, nėra jokių dokumentų dėl priklausomybės alkoholiui ar narkotikams. Atlikdamas bausmę mokėsi, yra įgijęs visas pataisos namuose esančias specialybes, dalyvavo socialinio orientavimo ir teisinio švietimo programose, visą laiką dirbo pataisos įstaigoje, motyvacija dirbti išlikusi ir ateityje, visur yra charakterizuojamas teigiamai, turi realią galimybę įsidarbinti laisvėje. Iš psichologinės išvados matyti, kad dėl padaryto nusikaltimo gailisi, jį pripažįsta, moka priteistą civilinį ieškinį. Be to, paleistas lygtinai turėtų gyvenamąją vietą, socialiniai ryšiai pakankamai tvirti. Pataisos namuose nuteistasis teigia turiningai leidžiantis laisvalaikį, žiūrintis TV laidas, skaitantis. Taip pat nuteistasis teigia, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje, prarado visas pavojingumo savybes, ką įrodo ir byloje pateikta išvada, kad nuteistojo charakteris ir požiūris į gyvenimą pasikeitė. Nuteistasis teigia, kad savo elgesiu yra pilnai įrodęs, jog yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl prašo paleisti jį lygtinai.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo 2003 m. vasario 4 d. nuosprendžiu S. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 234 str. 2 d., 272 str. 3 d., 278 str. 1 d., 131 str. 2 d., 105 str. 2 p., 18 str. 6 d., 105 str. 12 p. ir jam paskirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant griežtojo režimo pataisos namų kolonijoje.
Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. birželio 17 d. nutartimi S. N. veikos perkvalifikuotos – iš 1961 m. BK 272 str. 3 d. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., iš 1961 m. BK 131 str. 2 d. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., iš 1961 m. BK 105 str. 2 p. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., iš 1961 m. BK 18 str. 6 d., 105 str. 12 p. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia: 2001 m. gegužės 20 d.
Bausmės pabaiga: 2016 m. gegužės 20 d.
Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes 2/3 bausmės faktiškai atliko 2011 m. gegužės 20 d. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str. 2 d. 3 p. numatytą formaliojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.
Nežiūrint į tai, kad šiuo konkrečiu atveju faktiškai yra Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip matyti iš pateiktos nuteistojo asmens bylos ir teikimo medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2003 m. vasario 4 d. nuosprendžiu S. N. nuteistas už nusikaltimų daugetą – už labai sunkius nusikaltimus žmogaus gyvybei, kurio pasekmės yra neatitaisomos, sunkų nusikaltimą nuosavybei ir kitus nusikaltimus. Padarytų nusikaltimų pobūdis rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – daugiau nei du metai ir vienuolika mėnesių. Nuteistasis anksčiau teistas vieną kartą, nusikaltimai sunkėja. Be to, nurodytos aplinkybės įtakoja ir griežtesnį nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje vertinimą.
Bausmės atlikimo metu S. N. buvo skatintas tris kartus, kita vertus, jis pažeidė nustatyto režimo reikalavimus net aštuonis kartus, baustas du kartus, nuobaudos negalioja. Pažymėtina, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas vertina visą nuteistojo asmens byloje surinktą medžiagą, o ne vien atskirus laikotarpius. Taigi, nors šiuo metu nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, 2005 m. kovo 7 d. metinėje charakteristikoje jis charakterizuojamas patenkinamai, 2006 m. kovo 7 d. metinėje charakteristikoje - patenkinamai, 2007 m. spalio 2 d. metinėje charakteristikoje - patenkinamai, 2008 m. birželio 2 d. metinėje charakteristikoje - patenkinamai, 2009 m. spalio 23 d. metinėje charakteristikoje - patenkinamai, 2011 m. gegužės 11 d. charakteristikoje - teigiamai, Vilniaus pataisos namų drausminė komisija 2012 m. vasario 8 d. netarpininkavo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, 2013 m. balandžio 26 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat išdėstyta Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonė netaikyti lygtinio paleidimo S. N.. Taigi, nepaisant to, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, jo pakartotinio nusikaltimo rizika žema, tačiau kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nėra linkęs paklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra svarbi ir pataisos namų administracijos nuomonė, o šiuo atveju, Vilniaus pataisos namų administracija faktiškai didžiąją nuteistojo bausmės atlikimo laikotarpio dalį jį apibūdino tik patenkinamai, dėl jo lygtinio paleidimo netarpininkavo, o 2013 m. balandžio 26 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat siūloma netaikyti lygtinio paleidimo S. N.. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, vien tai, jog S. N. nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, laisvės atėmimo metu įgijo kelias profesijas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, jo pakartotinio nusikaltimo rizika žema, dirbo, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, moka priteistą civilinį ieškinį, nagrinėjamu atveju, dar nėra pakankamas pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Priešingu atveju, būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, dar negalima daryti išvados, jog nuteistąjį S. N. toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., t. y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo S. N. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.