Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Vaivai Virkutytei, Kristinai Uktverytei,

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Irinai Valadkienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2002-11-07 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 271 str. 2 d. l m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant metams;

2. 2002-12-03 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. 2 m laisvės atėmimo su 200 Lt konfiskavimu; 2002-11-07 pritaikius amnestiją nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas ;

3. 2003-06-02 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. l m. 9 mėn. laisvės atėmimo;

4. 2003-07-11 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. l d. l m. 10 mėn. laisvės atėmimo;

5. 2004-12-23 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo;

6. 2005-04-06 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. 2006-11-07 paleistas neatlikęs 9 mėn. 19 d. laisvės atėmimo bausmės; 2007-08-16 iš pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-07-18, apie 07.30 val., bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto koridoriuje, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su E. J., siekdamas palaužti jos pasipriešinimą panaudojo fizinį smurtą - sugriebė nukentėjusiąją už plaukų ir jėga nutempė į bendro naudojimo dušo patalpą, kurioje delnu sudavė jai į dešiniąją veido sritį, po ko E. J. nukrito ant grindų, dėl ko jai buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiojo žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, dešiniojo klubo srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. E. J. atsistojus, prievarta ją parklupdė, rankomis suėmė jai už galvos, taip atimdamas galimybę priešintis, palenkė jos galvą prie savo klyno, rankomis įvedė savo lytinį organą jai į burną ir taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasinaudodamas nukentėjusiosios palaužta valia dėl seksualinio prievartavimo, numovė jai kelnes bei apatines kelnaites, ją apsuko ir įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įvedė savo lytinį organą E. J. į išeinamąją angą ir, taip seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu prieš nukentėjusiosios E. J. valią.

Be kaltinamojo G. R. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

2008-07-18 specialisto išvadoje Nr. G1393/08(03) nurodoma, jog E. J. dėl patirtų sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. l, b. l. 103-104).

2016-07-13 nutarime užfiksuota, kad asmens kratos metu iš G. R. buvo paimta 198 (vienas šimtas devyniasdešimt aštuoni) D. Britanijos svarų sterlingų ir 5 (penki) pensai, kurie perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių, įnešant juos į depozitinę sąskaitą. (t. 2, b. l. 107-111).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

G. R. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, numatytus BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Ankščiau teistas, pagrindinai už nusikalstamas veikas nuosavybei, nors nusikalstamų veikų padarymo metu bausmę buvo atlikęs, bet nusikalto esant neišnykusiam teistumui. G. R. yra jauno darbingo amžiaus, tačiau Lietuvos Respublikoje nedirba, neturi čia oficialaus pajamų šaltinio. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš karto po nusikaltimo išvyko gyventi į Londoną, kur visą laiką gyveno, dirbo, su sugyventine augina tris vaikus, kuriuos išlaiko, žada po bausmės atlikimo iš karto pradėti dirbti, nes nori atlyginti nukentėjusiajai padarytą moralinę žalą, atsiprašė nukentėjusiosios. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis BK 41 straipsniu, 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu ir 63 straipsnio 1 dalimi, G. R. skirtinos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už įstatyme numatytus šių bausmių vidurkius. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus subendrintinos, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo sulaikymo Jungtinėje Karalystėje pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį laikas nuo 2016-04-13 iki 2016-06-29 (t. 2, b.l. 162-168), laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2016-06-30 (t. 2, b. l. 103) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-07-01 iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 2, b. l. 142-143).

Kardomoji priemonė – suėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios E. J. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 24-25). BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas privalomos kompensuoti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į suformuotą Lietuvos Respublikos teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Nustatyta, kad kaltinamasis G. R., panaudodamas fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. J. sveikatą, tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią, ją seksualiai prievartavo ir išžagino. Kaltinamasis nusikaltimus padarė tyčine kaltės forma, panaudodamas fizinį smurtą. Dėl prieš jos valią atlikto lytinio akto bei kaltinamojo lytinės aistros tenkinimo kitokio sąlyčio būdu, nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Be to, ji gydėsi ligoninėje, vartojo vaistus (t. 1, b. l. 26). Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta, taip pat atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, į tai, kad byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiosios darbo, šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nepateikė duomenų, kad po traumos sumažėjo jos darbingumas, pasikeitė bendravimo galimybės, o priešingai nurodė, kad ji turi nepilnametį vaiką. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama ir kaltinamojo turtinę padėtį – G. R. Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, jokio turto neturi, turi nepilnametį vaiką.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, E. J. pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš kaltinamojo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas. Teismo vertinimu, priteisiant nukentėjusiajai 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai).

Pažymėtina, kad, vadovaujantis LR Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, nukentėjęs nuo nusikaltimų asmuo turi teisę kreiptis į fondo administratorių dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavęs smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek išmokėjo šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Nuosprendžio priėmimo metu nukentėjusioji E. J. nėra kreipusis į fondo administratorių dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016-07-19 sprendimu Nr. 2.3.-(NTP-2) – 16 T-1418-11601 nusprendė suteikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. J.. Jos interesus šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atstovavo advokatė Eugenija Galatiltienė. Iš 2016-09-26 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP -7-10114 matyti, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai sudaro 191,07 Eur advokato užmokestis. Teismo vertinimu, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tai yra advokato atstovavimo nukentėjusiajai išlaidomis (antrinės teisinės pagalbos teikimas), jos yra pagrįstos pateikta pažyma, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. J. baltos kelnės, rožinės kelnaitės ir mobilaus telefono „Nokia7373“ dėžutė, tamponai ir tepinėliai, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (1 t., b.l. 112, 113), fotonegatyvai prie 2008-07-22, 2008-07-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų, supakuoti į vokus (trys vokai) bei vokas su diskeliu Nr. PK-1561, saugomi Klaipėdos apskrities VPK KP SNTV daiktų saugojimo patalpose (1 t., b.l. 114),– nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

G. R. asmens kratos metus rasti ir paimti pinigai: 198 (vienas šimtas devyniasdešimt aštuoni) D. Britanijos svarai sterlingų ir 5 (penki) pensai, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, konfiskuotini ir pervestini į nukentėjusiosios E. J. sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams bausmę;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. R. galutinę bausmę – vienerius metus aštuonis mėnesius laisvės atėmimo, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo G. R. sulaikyme Jungtinėje Karalystėje pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį išbūtą laiką nuo 2016-04-13 iki 2016-06-29 ir laikinajame sulaikyme ir suėmime Lietuvos Respublikoje išbūtą laiką nuo 2016-06-30 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam G. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios E. J. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš G. R. 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybės naudai priteisti iš G. R. 191,07 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 7 centus) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai. G. R. išaiškinti, kad priteistos valstybės patirtos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas bankuose, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. J. baltas kelnes, rožines kelnaites, mobilaus telefono „Nokia7373“ dėžutę, tamponus ir tepinėlius, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, fotonegatyvus prie 2008-07-22, 2008-07-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų, supakuotus į vokus (trys vokai) bei voką su diskeliu Nr. PK-1561, saugomus Klaipėdos apskrities VPK KP SNTV daiktų saugojimo patalpose,– nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

G. R. asmens kratos metus rastus ir paimtus pinigus: 198 (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis) D. Britanijos svarų sterlingų ir 5 (penkis) pensus, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, konfiskuoti ir pervesti į nukentėjusiosios E. J. banko sąskaitą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.