Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Žibutei Milienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovams F. D., A. M., išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Institucijos, teikiančios išvadą atstovė Žibutė Milienė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nuginčyta tėvystė, tarp šalių ginčo dėl to nėra, taip pat yra žinomas ir biologinis vaiko tėvas. Skyriaus atstovė lankėsi ieškovės šeimoje ir ji gali patvirtinti, kad A. U. gyvena su F. D., jie kartu rūpinasi jiems gimusiu vaiku A., taip pat atsakovas padeda ieškovei rūpintis ir kitais jos vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

8. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. birželio 9 d. gimimo įraše Nr. 27 nepilnamečio vaiko A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas A. M., mama – A. U., duomenų apie tėvus įrašymo pagrindas – santuokos sudarymo įrašo Nr. 50, (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta Rietavo savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Gimimo įraše prie pastabų nurodyta, kad ištuoka įregistruota 2021-01-22, įrašo Nr. 2 Rietavo sav. SR ir CMS. Ieškovės ir atsakovo A. M. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų sprendimu sutuoktinių bendru sutikimu. Iš santuokos nutraukimo įrašo 2021 m. sausio 22 d. Nr. 2, matyti, kad A. U. ir A. M. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 str. 1 d. nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

10. CK 3.140 str. 2 d. nustato, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis.

11. Šioje byloje nustatyta, kad nepilnametis A. U. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus trims šimtams dienų nuo santuokos tarp ieškovės ir atsakovo A. M. nutraukimo. Nepilnamečio vaiko A. U. ir atsakovo A. M. nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai, nei materialinio išlaikymo ryšiai. Byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdžio metu vieningai patvirtino, kad vaiko tėvas yra atsakovas F. D., tėvo ir sūnaus santykiai yra susiklostę būtent tarp vaiko ir F. D., kuris nuo pat gimimo vaiką augina, juo rūpinasi, jį išlaiko ir sutinka būti gimimo įraše įrašytas vaiko tėvu. Taigi atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus, šiuo konkrečiu atveju tėvystės nuginčijimas labiau atitinka vaiko interesus, pirmiau minėtų vertybių pusiausvyrą, negu tokia situacija, kai vaiko tėvu teisiškai pripažįstamas asmuo, su kuriuo vaiko nesieja jokie ryšiai ir kurio įrašymas vaiko tėvu kertasi su vaiko turimu suvokimu apie savo kilmę ir šeimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, teismas daro išvadą, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimo instituto netaikymas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Be to, nagrinėjamu atveju tikroji vaiko kilmė yra nustatyta, atsakovas F. D. yra biologinis vaiko tėvas, kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaiko gimimo liudijime jis turi būti įrašytas vaiko tėvu ir vaikui turi būti suteikta jo pavardė.

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad A. M. nėra A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra A. M. sūnus (CPK 185 str., CK 3.150 str.). 2021 m. birželio 9 d. gimimo įraše Nr. 27 įrašyti duomenys apie A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvą yra neteisingi, todėl panaikintini (CK 3.152 str. 3 d.).

Dėl tėvystės nustatymo

13. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (CK 3.155 straipsnis), vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

14. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susipažino ir pradėjo artimai draugauti 2020 metų balandžio mėnesį. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A., kurio tėvas ir yra F. D., kuris tėvystę pripažino, vaiku rūpinasi, jį augina, išlaiko. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad vaiko biologiniai tėvai gyvena kartu, veda bendrą ūkį, atsakovas F. D. tėvystės neginčija, nori A. duoti savo pavardę.

16. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, į tai, jog atsakovas F. D. tėvystės neginčija ir pripažįsta jog A. U. yra jo sūnus, daro išvadą, jog atsakovas F. D. yra A. U. (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus A. U. tėvas, todėl ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkinamas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Iš teismui pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 329,94 Eur.

18. Atsižvelgiant į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl suteiktos ieškovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teismas, įvertindamas bylos sudėtingumą ir trukmę, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisės aktų rekomendacijas dėl atstovavimo išlaidų dydžio, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Tokiu būdu, atsakovams neprieštaraujant ieškinio pareiškimui, šiuo atveju tėvystės nuginčijimo priežastys yra dėl įtvirtintos įstatymo normos, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovus atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei žyminis mokestis iš atsakovų valstybei nepriteisiamos (CK 1.5 straipsnis, CPK 96, 99 straipsnis).

19. Atsakovo A. M. atstovė advokatė Raimonda Klimienė pateikė teismui prašymą atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, viso 100 Eur. Nagrinėjamu atveju atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos susidariusiomis išimtinai dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė būdama dar santuokoje su A. M. susipažino su F. D., artimai su juo bendravo, ko pasėkoje ieškovei gimė sūnus. Teismo vertinimu, būtent dėl minėtų ieškovės veiksmų ir jų pasekmių buvo pagrindas inicijuoti civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Nėra duomenų, kad atsakovas A. M. procese būtų elgęsis netinkamai, dėl ko būtų didėję bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo atstovė dalyvavo teismo posėdyje, pilnai sutiko su ieškiniu, nevilkino bylos nagrinėjimo, todėl iš ieškovės A. U. priteisiama atsakovui A. M. jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. birželio 9 d. gimimo įrašo Nr. 27 dalį, kurioje A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas F. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), yra F. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti iš ieškovės A. U. 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. M..

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.