Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro ( toliau – Užsieniečių registracijos centras ) teikimą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu H. A. dėl sulaikymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-03 sprendimu H. A. taikytas sulaikymas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki kol jo atžvilgiu bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018-11-03. Būdamas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre H. A. pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2018-08-22 sprendimu Nr. (15/6-14)15PR-181 priėmė H. A. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimui iš esmės. Migracijos departamentas prie LR VRM 2018-11-22 sprendimu Nr. (15/6-15)43PR-103 pratęsė H. A. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminą iki 2019-02-22. Sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo iki šiol nėra priimtas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-09-12, 2018-11-02, 2018-12-31 sprendimais paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-03 sprendimas dėl H. A. sulaikymo ir sulaikymo terminas nustatytas iki 2019-02-03. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-01-30 nutartimi pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-12-31 sprendimą ir nustatė H. A. sulaikymo terminą iki 2019-02-01. Užsieniečio asmenybė šiuo metu yra nustatyta.

Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir ( arba ) patikrinti jo tapatybę ir ( arba ) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir ( ar ) pilietybę ( atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan. ); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna ( negyvena ); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

H. A. į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko 2018-08-01, pateikė suklastotą dokumentą – Belgijos Karalystės asmens tapatybės kortelę, išduotą S. B. vardu, o jo asmens apžiūros metu buvo rasta ir paimta Turkijos Respublikos asmens tapatybės kortelė. Dėl nusikalstamų veikų ( suklastoto dokumento įgijimo, panaudojimo ) H. A. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir byloje nėra duomenų dėl šiame ikiteisminiame tyrime priimto sprendimo. Nors užsieniečio asmenybė šiuo metu yra nustatyta, H. A. neturi buvimui Lietuvos Respublikoje būtino dokumento, neturi gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio bei nesaistomais jokiais socialiniais, ekonominiais ar giminystės ryšiais Lietuvos Respublikoje. Užsienietis Lietuvoje pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas, ir nors H. A. šiuo metu ir yra prieglobsčio prašytojas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis, būdamas saugioje šalyje – Graikijoje, neteikė prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, keliaudamas tarp Europos Sąjungos šalių naudojosi suklastotu dokumentu, jo tikslas yra išvykti į Šveicariją, o Lietuvos Respublika – yra tik tranzitinė šalis. Užsienietis yra paieškomas Turkijos kompetentingų institucijų nacionaliniu lygiu dėl Karinio baudžiamojo kodekso pažeidimų ir apeliaciniame teisme yra tęsiamas baudžiamasis procesas už „buvimą ginkluotosios terorizmo organizacijos PKK/KCK nariu“ pažeidimą. Užsienietis, kuris į Graikiją atvyko 2018 m. balandžio mėnesį, o į Lietuvos Respubliką – 2018-06-09, prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė tik 2018-08-21, t. y. jau po jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo ir sprendimo dėl jo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre priėmimo, dėl ko galima manyti, kad prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra pateiktas siekiant kitų, nei viešai deklaruoti, tikslų, t. y. siekiant išvengti judėjimo laisvės apribojimo ir grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl galima teigti, kad nagrinėjamu atveju neišnyko užsieniečio sulaikymo pagrindai.

Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Šio įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ( atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan. ) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. H. A. sulaikytas nuo 2018-08-01. Jis 2018 m. rugpjūčio mėn. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, ir nors užsienietis yra sulaikytas, jo prašymas iki šiol neišnagrinėtas. Po Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-12-31 sprendimo, kuriuo užsieniečiui buvo pratęstas sulaikymo terminas, priėmimo Migracijos departamentas prie LR VRM iš esmės neatliko jokių veiksmų H. A. prieglobsčio byloje, o jei tokie buvo atlikti – įrodymų nepateikta. Taip pat byloje nėra duomenų, kad užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis ar yra kitų LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 114 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti pratęstas sulaikymo terminas.

LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, domenų, jog H. A. gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra, jis bendradarbiauja nustatant jo teisinę padėtį, ir nors jau suėjo maksimaliai leistinas jo sulaikymo terminas – 6 mėnesiai, sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį nepriimtas, nepateikta įrodymų, jog egzistuoja LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 114 straipsnio 5 dalyje išvardinti sulaikymo pagrindai, teismas mano, jog yra pagrindas paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 114 straipsnio 5 dalimi, 4 dalies 2 punktu, 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 118 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Teikimą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-03 sprendimą dėl H. A. sulaikymo ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, šios alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatant iki 2019-05-01.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.