Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-06-18 · Administracinė byla Nr. I1-4508-279/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
I1-4508-279/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01023-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4508-279/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01023-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 51.4.; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN) 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 1) pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Alytaus PN jam neišdavė vaistų skirtų gydytis nuo ŽIV. Tokie neteisėti Alytaus PN veiksmai sutrikdė jo sveikatą. Prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Alytaus PN atsiliepimu (b. l. 8-11) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad 2018 metų vasario mėnesį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų, užsikrėtusių ŽIV gydymo metodiką, t. y. gydymas turi būti pradedamas ir patvirtinus užsikrėtimą ŽIV. Šiuo metu vaistas Truvada yra vienas iš pirmo pasirinkimo vaistų pradedant ŽIV gydymą ir plačiai skiriamas Lietuvos gydytojų. Pasikeitus ŽIV gydymo metodikai, šio vaisto poreikis padidėjo iki dviejų kartų lyginant su ankstesniais metais. Labai stipriai išaugus Truvados poreikiui, galimai šio vaisto gamintojas negalėjo pilnai aprūpinti tiekėjų, veikiančių Lietuvoje, reikiamu vaisto kiekiu, kad būtų pilnai patenkintas poreikis. Pažymėjo, kad Lietuvoje yra eilė kitų vaistų skirtų ŽIV gydymui. Nurodė, kad esant vieno ar kito vaisto nuo ŽIV trūkumui, gydomas asmuo turėtų kreiptis pas gydantį gydytoją ar gydytoją specialistą ir jam bus parinktas ir paskirtas kitas tinkamas vaistas vietoje trūkstamo. Padidėjus vaisto Truvada paskyrimo kiekiams, jų buvo užsakinėjama daugiau. 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo užsakytos 60 dėžučių vaistų, tačiau tiekėjas per rugsėjo mėnesį pristatė tik 18 dėžučių vaistų, todėl pritrūko vaisto atsargų nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas, kad buvo sutrikęs vaisto Truvada tiekimas Lietuvoje ir kad Alytaus PN neturės šio vaisto, todėl pareiškėjas buvo informuotas kreiptis į gydytoją dėl vaisto pakeitimo kitu, tačiau to nepadarė. Išreiškė nuomonę, kad sveikatos priežiūros paslaugų netinkamas suteikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia ir konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip konkrečiai yra paskaičiuotas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo neaprūpinimo ŽIV gydyti skirtais vaistais, atliekant bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą.

Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba – įstaigos administracinis padalinys, tiesiogiai pavaldus pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, kurio viena iš funkcijų – neatlygtinai aprūpinti pataisos namuose gydomus ligonius vaistais ir medicinos priemonėm ligų gydymui.

Antiretrovirusinius vaistus iš tiekėjų užsako laisvės atėmimo vietos įstaiga, kurioje tuo metu pacientas yra laikomas (Žmogaus imunodeficito viruso nešiojimo ir žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos, epidemiologinės priežiūros bei gydymo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. V-14, 23.1 punktas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (ginčo metu galiojusi redakcija) 19-20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Alytaus PN privalėjo aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra užsikrėtęs ŽIV, pareiškėjui nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. paskirtas gydymas vaistais Truvada ir Rezolsta (b. l. 13). Iš gydytojo įrašų Medicinos dokumentų išraše (b. l. 16) matyti, kad gydymas vaistu Truvada pareiškėjui nebuvo skiriamas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 7 d. iki 2018 m. spalio 14 d. Iš gydytojo įrašų Medicinos dokumentų išraše (b. l. 16) taip pat matyti, kad pareiškėjui keturias dienas (2018 m. spalio 10 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. spalio 14 d.) nebuvo skiriamas vaistas Rezolsta, kuris pareiškėjui taip pat buvo paskirtas. Teismas pažymi, kad nors atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie sutrikusį vaisto Truvada tiekimą ir kad Alytaus PN neturės šio vaisto, tačiau tokį pareiškėjo informavimą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos gauti gydytojo jam paskirtų vaistų.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Alytaus PN, netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo funkcijoms įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (nuo 2018 m. spalio 7 d. iki 2018 m. spalio 14 d.) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Alytaus PN būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad neparūpinimas medikamentais pareiškėjui sukėlė fizinį skausmą. Taigi atsakovės atstovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. aprūpinimo paskirtais vaistais neužtikrinimas, yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Laikytina, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis (laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 7 d. iki 2018 m. spalio 14 d.) pareiškėjui nebuvo užtikrintas aprūpinimas jam paskirtais vaistais. Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, atsižvelgdamas į LVAT praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. sauso 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-520-2018), teismas sprendžia, kad 100,00 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Todėl pareiškėjui iš atsakovės atstovo priteistina 100,00 Eur neturtinės žalos suma.

Atsakovės atstovo argumentai dėl nagrinėjamos bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui atmestini kaip nepagrįsti, nes klausimas dėl žalos, galimai padarytos Sveikatos priežiūros tarnyboje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas neginčija jam diagnozuotos ligos, nemano, kad ligai gydyti gydytojai paskyrė netinkamus vaistus (gydymo metodus), tačiau neturtinės žalos atsiradimą sieja su Alytaus PN, kaip atsakingo viešojo administravimo subjekto, neaprūpinimo jo ligos gydymui paskirtais vaistais, t. y. viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Todėl byla spręstina administraciniame teisme (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-520/2018).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė