- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-06
- Bylos Nr.
- P-442-181-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- P. J., M. J.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Z. J., V. B.
- Kategorijos
- 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. J. ir M. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. J. ir M. J. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. J. ir V. B., dėl nurodymų panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A(575)-1562/2008).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnės Z. J. 2007 m. sausio 17 d. nurodymu Nr. 07-06-41-91-4, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsniu, P. J. įpareigotas 2007 m. sausio 29 d., 14 val. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (Herkaus Manto g. 2, Klaipėda, 221 kab.) pateikti: paaiškinimą, kodėl faktiškai nurodytų turimų piniginių lėšų suma ne banke 2001 m. pradžioje neatitiko nurodytų turimų piniginių lėšų sumą ne banke 2000 m. pabaigoje; paaiškinimą apie asmens (šeimos) išlaidas, skirtas pragyvenimui 2001-2005 metais; paaiškinimą apie gautas pajamas iš K. J. 2001-2005 metais; paaiškinimą apie gautas pajamas iš registruoto ūkininko ūkio veiklos už 2001-2005 metus; paaiškinimą, kokių vertybinių popierių pardavimo pajamas – 750000 Lt – priskyrė neapmokestinamoms pajamoms 2003 m. metinėje pajamų deklaracijoje; paaiškinimą apie 2003-09-19 santuokos metu turto pasidalinimo sutartimi perleistas P. J. valdytas AB „Hidrostatyba“ 57550 vnt. akcijas, kurių nominali vertė 575500 Lt; paaiškinimą, ar atstovavo užsienio valstybėse registruotas įmones 2001 – 2005 m.; paaiškinimą, ar gavo pajamų ir turėjo išlaidų iš užsienyje registruotų įmonių veiklos. Taip pat P. J. įpareigotas pateikti: P. J. vardu registruoto ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus, dokumentus apie turimus samdomus darbuotojus už 2001-2005 metus; dokumentus apie UAB „SEB Vilfima“ (kodas 221949450) suteiktas paslaugas už 2001-2005 metus; dokumentus apie fiziniams asmenims suteiktas, jų gražintas ir iš fizinių asmenų gautas bei jiems grąžintas paskolas 2001-2005 metais; dokumentus apie juridiniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš juridinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas už 2001-2005 metus; dokumentus apie sumokėtas gyvybės draudimo įmokas už 2003-2005 metus; dokumentus apie gautas neapmokestinamas pajamas už 2001-2005 metus; dokumentus apie sumokėtas palūkanas bankui už suteiktas paskolas gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti 2003-2005 metus; dokumentus apie už studijas sumokėtas įmokas už 2003-2005 metus; dokumentus apie dovanojimo sandorius už 2001-2005 metus; dokumentus apie vertybinių popierių įsigijimą, pirkimą - pardavimą už 2001-2005 metus; dokumentus apie privalomojo registruoti kilnojamojo turto pirkimą-pardavimą už 2001-2005 metus; dokumentus apie turimas pinigines lėšas banke 2001-2005 metų pabaigai; dokumentus apie įsigytą nekilnojamąjį turtą užsienyje už 2001-2005 metus; dokumentus apie turimas sąskaitas ir jų judėjimą užsienio bankuose už 2001-2005 metus. Nurodyme pažymėta, kad mokestiniam patikrinimui atlikti reikalinga surinkti ir išanalizuoti informaciją apie P. J. 2001 – 2005 m. gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnės Z. J. 2007 m. vasario 20 d. nurodymu Nr. 07-06-41-101-7, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsniu, M. J. įpareigota 2007 m. kovo l d. 14 val. atvykti į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (Herkaus Manto g. 2, Klaipėda, 221 kab.) susipažinti su mokestinio patikrinimo pratęsimu bei pateikti paaiškinimą arba turimus dokumentus, pagrindžiančius pajamų šaltinius, nenurodytus deklaracijose, už tikrinamą laikotarpį (2001, 2002, 2004, 2005 m.). Nurodyme pažymėta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos išlaidos viršijo pajamas, nurodytas pateiktose deklaracijose (2001-12-31 – 3959,23 Lt; 2002-12-31 – 7670,1 Lt; 2004-12-31 – 61448,15 Lt; 2005-12-31 – 977,63 Lt).
II.
Pareiškėjas P. J. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-01-17 nurodymą Nr. 07-06-41-91-4. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratoriaus nurodymas yra neteisėtas dėl šių priežasčių: 1) jis įpareigotas pateikti dokumentus, kurių neprivalo kaupti ir saugoti, be to, tam nustatytas trumpas (10 dienų) terminas; 2) mokestinį patikrinimą atlieka Panevėžio valstybinė mokesčių inspekcija (pareigūnė V. B.), todėl Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai jis neprivalo teikti informacijos; 3) Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. nesuteikia teisės mokesčių administratoriui reikalauti iš mokesčių mokėtojo pateikti kokius nors paaiškinimus (33 str. 1 d. 13 p. šiuo atveju netaikytinas); 4) prašomi pateikti dokumentai nėra susiję su atliekamu gyventojo pajamų mokesčio sumokėjimo patikrinimu; 5) kai kurią informaciją privalo teikti ne jis, bet tretieji asmenys (duomenis apie paskolas iš juridinio asmens – tas juridinis asmuo; duomenis apie gyvybės draudimo įmokas – draudimo bendrovė; duomenis apie bankams sumokėtas palūkanas pagal būsto kreditą – bankas; duomenis apie sumokėtas sumas už studijas – mokslo ir studijų įstaigos; duomenis apie vertybinių popierių įsigijimą – vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai).
Pareiškėja M. J. kreipėsi į administracinį teismą prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. vasario 20 d. nurodymą Nr. 07-06-41-101-7. Paaiškino, kad mokestinį patikrinimą atlieka Panevėžio valstybinė mokesčių inspekcija (pareigūnė V. B.), todėl Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ji neprivalo teikti informacijos. Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. nesuteikia teisės mokesčių administratoriui reikalauti iš mokesčių mokėtojo pateikti kokius nors paaiškinimus (33 str. 1 d. 13 p. šiuo atveju netaikytinas). Taip pat pažymėjo, kad tik iš skundžiamo nurodymo sužinojo apie tai, kad jos išlaidos viršijo pajamas. Dokumentų, patvirtinančių išlaidas, ji kaupti neprivalo.
Atsakovai Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė pareiškėjų skundų netenkinti. Paaiškino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pavedimu pareiškėjų mokestinį patikrinimą pavesta atlikti Panevėžio apskrities ir Klaipėdos apskrities valstybinėms mokesčių inspekcijoms. Pažymėjo, kad pareiškėjų skundžiami nurodymai yra duoti remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 1 ir 7 punktais.
Tretieji suinteresuoti asmenys prašė skundus atmesti.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu nusprendė pareiškėjų skundus patenkinti dalinai: Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. sausio 17 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. 07-06-41-91-4 dalyje, kurioje P. J. nurodoma pateikti P. J. vardu registruoto ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus ir dokumentus apie turimus samdomus darbuotojus už 2001-2005 metus (darbo sutartis, samdomų darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, sumokėtus mokesčius), pripažinti teisėtu ir pagrįstu; kitus nurodyme išdėstytus reikalavimus panaikinti. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-02-20 mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. 07-06-41-101-7 dalyje, kurioje M. J. nurodoma 2007-m. kovo l d. 14 val. atvykti į Klaipėdos AVMI (H.Manto g.2, Klaipėda, 221 kab.) susipažinti su mokestinio patikrinimo pratęsimu, pripažinti teisėtu ir pagrįstu; kitus nurodyme išdėstytus reikalavimus panaikinti.
Teismas nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2007-11-06 raštu Nr. (29.5-31-3)-R-10876 informavo teismą, kad 2006-11-06 raštu Nr. (2.9.20)-3-Į-246 „Dėl patikrinimų organizavimo“ yra pavedusi Klaipėdos AVMI ir Panevėžio AVMI atlikti pareiškėjų patikrinimus, Z. J. pavedime nurodyta kaip patikrinimą atliekantis įgaliotas pareigūnas. Todėl teismas konstatavo, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliota pareigūnė Z. J. turėjo teisę duoti pareiškėjams mokesčio administratoriaus nurodymus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ir tretieji suinteresuotieji asmenys savo teisę teikti mokesčių mokėtojui privalomą vykdyti nurodymą grindė Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio l ir 7 punktais. Tačiau, teismo vertinimu, šie punktai nesuteikia mokesčių administratoriui įgalinimų duoti mokesčių mokėtojui privalomų nurodymų pateikti paaiškinimus vienu ar kitu klausimu. Priešingai, įstatymas numato paaiškinimų teikimą, kaip mokesčių mokėtojo teisę (MAĮ 126 str. 3 d., 36 str. 6 p.). Teismas sprendė, kad mokesčių administratoriaus nurodymas P. J. pateikti jo vardu registruoto ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus ir dokumentus apie turimus samdomus darbuotojus už 2001- 2005 metus, yra duotas tinkama forma ir yra pagrįstas Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio l ir 7 punktų nuostatomis, todėl yra teisėtas ir turi būti vykdomas. Kitų nurodyme išvardintų dokumentų P. J. teikti neprivalo. Taip pat M. J. neprivalo teikti nurodymu reikalaujamus dokumentus, pagrindžiančius pajamų šaltinius, nenurodytus deklaracijose. Teismo vertinimu, šiuos dokumentus mokesčių administratorius turėjo reikalauti iš įstaigų ir įmonių, kurias įstatymas įpareigoja teikti duomenis mokesčių administratoriui (MAĮ 52, 56, 57, 58 str.). Teismas konstatavo, kad mokesčių administratoriaus reikalavimas M. J. atvykti susipažinti su mokestinio patikrinimo pratęsimu yra teisėtas ir pagrįstas Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 7 punkto nuostatomis. Taip pat teismas sprendė, kad mokesčiu administratorius nurodymų įvykdymui pagrįstai nustatytas 10 dienų terminas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VA-93 patvirtintų Mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos užpildymo taisyklių 9 punktas numato, kad mokesčių mokėtojas pareigūno duotą nurodymą privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 10 dienų.
IV.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jų skundas, ir jų skundą patenkinti visiškai.
Apeliantų teigimu, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo teisės pareiškėjams duoti nurodymo, nes mokestinį patikrinimą vykdė neteisėtai. Apeliantai paaiškino, kad tiek P. J., tiek M. J. yra Klaipėdos apskrityje registruoti mokesčių mokėtojai. Pagal finansų ministro 1997-07-29 įsakymu Nr. 110 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatų 11.3 p., centrinis mokesčių administratorius gali pavesti atlikti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, įskaitant bendrą patikrinimą ir patikrinimą mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens, esančio kitos teritorinės mokesčių inspekcijos aptarnaujamoje teritorijoje. Bet nagrinėjamu atveju atsakovai jokio centrinio mokesčių administratoriaus pavedimo tikrinti apeliantus nepateikė. Teismas atsakovo atlikto patikrinimo teisėtumą grindė 2007-11-06 raštu Nr. (29.5-31-3)-R-10876, kuris yra parašytas praėjus beveik metams po mokestinio patikrinimo pradžios. Todėl, apeliantų teigimu, mokestinis patikrinimas buvo vykdomas neteisėtai ir su tuo susiję mokesčių administratoriaus nurodymai taip pat yra neteisėti ir turi būti panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Atsakovas paaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007-11-06 raštu Nr. (29.5-31-3)-R-10876 patvirtino, jog 2006-11-06 raštu Nr. (2.9.20)-3-Į-246 „Dėl patikrinimų organizavimo“ pavedė Klaipėdos apskrities ir Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti apeliantų mokestinį patikrinimą, mokestinį patikrinimą atlieka Z. J.. Atsakovo teigimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų apie tai, jog pareiškėjų mokestinis patikrinimas atliekamas teisėtai, todėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliota pareigūnė turėjo teisę duoti mokesčių mokėtojams mokesčio administratoriaus nurodymus. Be to, apeliantams 2006-11-13 pavedimas tikrinti Nr.07-06-41-91 ir 2006-12-13 pavedimas tikrinti Nr. 07-06-41-101 buvo įteikti pradedant mokestinį patikrinimą, tačiau apeliantai, žinodami, kad jų mokestinį patikrinimą atlieka Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, pavedimo tikrinti neginčijo.
V.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.110 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatų 11.3. punkte nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius gali pavesti atlikti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, įskaitant bendrą patikrinimą ir patikrinimą mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens, esančio kitos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos aptarnaujamoje teritorijoje. Teismas nurodė, kad jis išreikalavo ir ištyrė 2006-11-06 raštą Nr. (2.9.20)-3-Į-246, iš kurio matyti, kad centrinis mokesčių administratorius 2006-11-06 raštu Nr. (2.9.20)-3-Į-246 „Dėl patikrinimų organizavimo“ yra pavedęs Panevėžio ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti pareiškėjų mokestinius patikrinimus. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo palikta galioti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-01-17 nurodymo Nr. 07-06-41-91-4 dalis yra betarpiškai susijusi su pavedimo tikrinti turiniu. Tai, kad 2006-11-06 raštas Nr. (2.9.20)-3-Į-246 egzistavo prieš pradedant patikrinimą, patvirtina ir kiti byloje esantys tiesioginiai ir netiesioginiai neįslaptinti įrodymai: 2007-03-14 raštas Nr. (6.1)-D2-3136 (b.l. 31-33), 2006-11-13 pavedimas tikrinti Nr. 07-06-41-91 (b.l. 19-20), atsakovo paaiškinimai. Teismas nurodė, kad centrinis mokesčių administratorius 2006-11-06 raštu Nr. (2.9.20)-3-Į-246 sprendė keletą klausimų: nusprendė dėl patikrinimo darymo ir jo turinio bei nurodė visą eilę patikrinimo taktikos elementų, kurie pagal savo turinį sudaro valstybės paslaptį. Tokia praktika, nepaisant to, kad centriniam mokesčių administratoriui yra ekonomiška, bet yra aiškiai ydinga, kadangi tikrinamajam asmeniui kelia abejones dėl mokesčio administratoriaus veiksmų teisėtumo. Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymais administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą. Teismas nurodė, kad ginčijamas mokestinis patikrinimas yra susijęs su mokesčių valstybei mokėjimo užtikrinimo klausimais. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis; mokesčiai naudojami kaip valstybės iždo, skirto tenkinti visuomenės ir valstybės interesams, pajamų šaltinis; mokesčiais reguliuojami valstybėje vykstantys socialiniai - ekonominiai procesai (2000 m. kovo 15 d., 1996 m. kovo 15 d. nutarimai). Taigi, atsižvelgiant įslaptinto dokumento svarbą visuomenei, bei tai, kad be šio dokumento teismas negali įvykdyti teisingumo, vertintina, kad įslaptintas 2006-11-06 raštas Nr. (2.9.20)-3-Į-246 gali būti įrodymas šioje byloje. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes vertino ir įstatymus taikė teisingai. Tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
VI.
Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą šioje byloje.
Pareiškėjai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje yra išdėstyti tik abstraktaus pobūdžio teiginiai. Todėl ši nutartis yra nemotyvuota, o tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą šioje byloje pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pareiškėjai nurodo, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra išaiškinta, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas vien įslaptinta informacija. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasirėmė vien įslaptintu 2006 m. lapkričio 6 d. raštu Nr.(2.9.20)-3-Į-246 ir tokiu būdu minėtą taisyklę pažeidė. Kartu buvo pažeista pareiškėjų teisė į gynybą bei teisingą teismą. Tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą šioje byloje pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VII.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo prašymą grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas tuo atveju, kai teismo nutartis yra be motyvų. Šioje byloje priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra nurodyti motyvai, iš kurių yra pakankamai aišku, kodėl teismas atitinkamai išsprendė bylą. Pareiškėjų prašyme iš esmės yra nurodyta, jog, pareiškėjų nuomone, apeliacinės instancijos teismo pateikta motyvacija turi trūkumų, tačiau tai nepatvirtina, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis yra iš viso be motyvų. Tuo tarpu tik konstatavimas, jog teismo nutartis yra be motyvų, gali būti pagrindas atnaujinti procesą.
Pareiškėjai taip pat remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Tačiau pareiškėjų prašyme nėra nurodyta jokio galimo materialinės teisės normų pažeidimo. Pareiškėjų argumentacija yra paremta tik įrodinėjimą administracinėje byloje reglamentuojančių procesinės teisės normų taikymu. Tuo tarpu įstatymas nenumato galimybės atnaujinti procesą dėl galimo procesinės teisės normų pažeidimo.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjai šiuo atveju nepateikė pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl procesas pagal jų prašymą negali būti atnaujintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjų P. J. ir M. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. J. ir M. J. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. J. ir V. B., dėl nurodymų panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A(575)-1562/2008).
Nutartis neskundžiama.