Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-24 · Civilinė byla Nr. 2-262/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-24
Bylos Nr.
2-262/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
P. K., uždarajai akcinei bendrovei „Sekretas“, SIA „Vulkanus“, OU MORE CHARTERING
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „MK Laivyba“
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-262/2013Procesinio sprendimo kategorijos 99.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-294-125/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MK Laivyba“ ieškinį atsakovams P. K., uždarajai akcinei bendrovei „Sekretas“, SIA „Vulkanus“, OU MORE CHARTERING dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovo P. K. atstovas advokatas A. Ž. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo panaikinimo. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui įrodymą apie 500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą ir prašymą atleisti nuo likusio žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nustatė atsakovui P. K. terminą iki 2012 m. rugsėjo 5 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. pateikti Klaipėdos apygardos teismui įrodymus, patvirtinančius prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimo pagrįstumą, arba primokėti 5 153 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Nutartyje išaiškinta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi atitikti procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 str.), prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą, t. y. dokumentai apie esamą turtinę padėtį, turimų įsiskolinimų pažymos. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prašymas atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies motyvuojamas ta aplinkybe, kad visas atsakovo P. K. turtas yra areštuotas, kad atsakovą šiuo metu išlaiko tėvas A. K., tačiau jokių įrodymų apie atsakovo materialinę padėtį teismui nepateikta. Nesant šių duomenų, teismas konstatavo, kad negali daryti pagrįstos išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Teismas išaiškino, jog, jei atsakovo turtas areštuotas, atsakovas gali reikšti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.). Pažymėjo, jog areštuotas atsakovo turtas nėra vienintelis kriterijus sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo siejamas ir su šiuo metu gaunamomis pajamomis (piniginės lėšos, gaunamos iš darbo santykių ar pašalpų, nekilnojamojo turto nuomos ir kt.) ir su visa asmens (šeimos) turtine padėtimi. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju teigiama, kad atsakovą išlaiko tėvas, nors apeliaciniame skunde pateiktoje ištraukoje iš atsakovo elektroninio laiško, atsakovas nurodo, kad dirba Norvegijoje. Pažymėjo, kad įrodymų, kokias pajamas atsakovas gauna už darbą Norvegijoje, teismui nepateikta. Esant šioms aplinkybėms teismas nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams šalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas P. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti P. K. nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies už apeliacinio skundo padavimą sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas P. K. nepateikė įrodymų apie blogą savo turtinę padėtį, nes minėti įrodymai yra byloje, o jų pakartotinis pateikimas būtų perteklinis. Duomenų apie darbą Norvegijoje pateikti nėra galimybės, nes darbai buvo atsitiktiniai ir visi uždirbti pinigai buvo išleidžiami maistui ir pragyvenimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas P. K. grąžina būstui įsigyti ir būstui remontuoti gautą kreditą, kurio likutis 2011 m. kovo 7 d. buvo 71 486 Eur. Visi šie duomenys liudija apie blogą atsakovo P. K. turtinę padėtį, kas lemia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo manyti kitaip ir priimti skundžiamą nutartį. Pirmosios instancijos teismas, nutaręs neatleisti atsakovo P. K. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turėjo spręsti klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų.

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo savo teismų praktikoje yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Žyminio mokesčio dalies mokėjimas yra atidedamas tuo atveju, kai pateikiami asmens sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir yra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Asmuo yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo tuo atveju, kai pateikiami asmens sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis ateityje galėtų gerėti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui P. K. už apeliacinio skundo pateikimą kyla pareiga sumokėti 5 653 Lt žyminį mokestį. Atsakovas sumokėjo 500 Lt. Trūkstama sumokėti žyminio mokesčio dalis yra 5 153 Lt. Atsakovas prašo jį atleisti nuo šios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo dėl sunkios jo turtinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje teisėje vyrauja dispozityvumo principas, nagrinėjamoje byloje yra vertinama, ar egzistuoja pagrindas asmenį atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o ne, ar egzistuoja pagrindas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, t. y. yra vertinamas tik atsakovo prašymo pagrįstumas.

Apelianto nurodomos aplinkybės leidžia teigti, kad jo turtinė padėtis yra sunki, kas sudarytų pagrindą jį atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Visgi 2012 m. liepos 3 d. teismo posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad atsakovą P. K. atstovauja advokatas A. Ž. (b. l. 2-19, t. 7), P. K. apeliacinis skundas, kuris yra pasirašytas advokato A. Ž. (b. l. 33-53, t. 7), atstovavimo sutartis, pasirašyta tarp P. K. ir advokato A. Ž. (b. l. 54, t. 7), P. K. atskirasis skundas, kuris taip pat yra pasirašytas advokato A. Ž. (b. l. 86-88, t. 7) leidžia teigti, jog ta aplinkybė, kad apeliantas nagrinėjamoje byloje yra atstovaujamas profesionalaus teisininko ir kad apeliantas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, rodo, kad apeliantas galimai disponuoja viešai nedeklaruotomis pajamomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo atleisti P. K. nuo 5 153 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atitinkamai yra nustatytinas terminas minėtai žyminio mokesčio daliai sumokėti, t. y. P. K. nustatytinas terminas iki 2013 m. vasario 7 d. sumokėti 5 153 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo pateikimą.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą iki 2013 m. vasario 7 d. sumokėti 5 153 Lt (penkis tūkstančius šimtą penkiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio dalį, pateikiant pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinantį banko dokumento originalą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėVytas MiliusMarytė Mitkuvienė