Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Darius Kurpavicius, sekretoriaujant Julijai Paulikienei, dalyvaujant ieškovui V. B. (V. B.), ieškovo atstovui V. G. (V. G.), ieškovo atstovui advokatui Valentinui Januškeviciui, atsakoves Klaipedos apskrities valstybines mokesciu inspekcijos atstovui N. A., viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškovo V. B. ieškini atsakovei Klaipedos apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai, treciajam asmeniui notarei R. K., del praleisto termino atnaujinimo ir paveldejimo pagal istatyma teises liudijimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Tretysis asmuo notare R. K. atsiliepimo i ieškini nepateike.

Teismo posedžio metu ieškovas, ieškovo atstovai ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo ieškini tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje šaliu paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad G. B. 1997-07-22 Klaipedos miesto 4-ojo notaru biure sudare testamenta, kuriuo jai priklausanti buta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), paliko vaikaiciui V. B. (b.l. 9). G. B. mire 2005-05-31 (b.l. 7). Paveldejimo pagal istatyma teises liudijimo pagrindu G. B. turtas, t.y. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldejimo teise perejo valstybei (b.l. 8).

Pažymetina, jog Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas teismu praktika del CPK normu, reglamentuojanciu irodinejima ir irodymu vertinima, aiškinimo ir taikymo yra pažymejes, kad irodymu vertinimas pagal CPK 185 straipsni reiškia, kad bet kokios gincui išspresti reikšmingos informacijos irodomaja verte nustato teismas pagal vidini isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu. Irodymu vertinimas civilineje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikru faktiniu aplinkybiu buvima teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla dideliu abejoniu del tu aplinkybiu egzistavimo. Teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tada, kai byloje esanciu irodymu visuma leidžia manyti, jog labiau tiketina atitinkama fakta buvus, nei jo nebuvus (tikimybiu pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008-09-30 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Nagrinejamojoje byloje gincas tarp šaliu kilo del paveldejimo teisiniu santykiu. Paveldejimo teise užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybes kartu su ju suvaržymais ar be ju pagal testamente išreikšta mirusiojo valia ar pagal istatymo nuostatas bus perimtos jo artimuju ar kitu asmenu. Šios teises paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios igyvendinima, paveldetoju ir visu treciuju asmenu teisetus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmes. Paveldejimo teise turi užtikrinti teisiniu santykiu stabiluma ir perimamuma. Paveldint ivyksta universalus teisiu peremimas, t. y. teises perimamos visa apimtimi ir tuo paciu momentu, jeigu nera kokiu nors istatyme nustatytu išimciu. Paveldejimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtiniu teisiu ir pareigu ir kai kuriu asmeniniu neturtiniu teisiu, priklausiusiu palikejui nuosavybes teise jo mirties momentu, visuma. Taigi paveldejimo esme yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybes teise pereina jo istatyminiams arba testamentiniams ipediniams, o ju nesant – valstybei. Tam, kad ivyktu turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybes teise igytu ipediniai, palikimas turi buti priimtas. Palikimo priemimas yra vienašalis sandoris, kuri sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per igaliota atstova. Priimdamas palikima, ipedinis išreiškia savo valia igyti nuosavybes teise i palikima sudaranti turta. Ipedinis laikomas priemusiu palikima, kai jis faktiškai pradejo paveldima turta valdyti, kreipesi i palikimo atsiradimo vietos apylinkes teisma del turto apyrašo sudarymo arba kai ipedinis padave palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškima apie palikimo priemima (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.50 str. 2 d.). Šie palikimo priemimo veiksmai turi buti atliekami per tris menesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Palikimas priimamas aktyviais veiksmais. Ipediniui per tris menesius aktyviais veiksmais neišreiškus valios priimti palikima, pagal CK 5.11 straipsni atsiranda paveldejimo teise kitos eiles ipediniams. Jeigu ne vienas ipedinis istatyme nustatytu terminu palikimo neprieme, paveldimas turtas paveldejimo teise pereina valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.). Jeigu ipedinis apie palikimo teises atsiradima nežinojo arba sužinojo veliau ir praleido termina palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 str. 1 d. teismas gali ji pratesti, jeigu pripažista, kad terminas praleistas del svarbiu priežasciu. Termina palikimui priimti praleidusio ipedinio teises ginamos išlaikant šio ir palikima priemusiu ipediniu pusiausvyra. Tais atvejais, kai palikimas priimamas praleidus triju menesiu termina palikimui priimti (kitiems ipediniams su tuo sutikus arba teismui pratesus palikimo priemimo termina), ipedinio teises i palikima yra ribojamos istatymo. Jis turi teise gauti iš kitu ipediniu arba valstybes (kai, nesant kitu ipediniu, palikimas perejo valstybei) tik tai, kas išliko natura, taip pat lešas, gautas realizavus kita jam priklausancio turto dali (CK 5.57 str. 2 d.). Pažymetina, kad termino palikimui priimti pratesimas teisiniu pasekmiu aspektu nera adekvatus situacijai, kai ipedinis priima palikima per istatyme nustatyta triju menesiu termina.

Nagrinejamoje byloje, kaip mineta, ieškovas pareiške du reikalavimus – pratesti termina palikimui priimti ir panaikinti paveldejimo pagal istatyma teises liudijima valstybei. Pažymetina, jog pirmiausia teismas turi ivertinti faktines aplinkybes, ar ieškovas del svarbiu priežasciu praleido termina palikimui priimti ir konstatuoti, pratestinas šis terminas ar ne (CK 5.57 str. 1 d.). Tik patenkinus ieškovo reikalavima del termino palikimui priimti pratesimo, butu teisinis pagrindas vertinti, ar pagristi yra ieškovo reikalavimai (CK 5.8 str.) ginti jo, kaip testamentinio ipedinio, pažeista teise.

CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsirades palikimas gali buti priimtas trimis budais: 1) pradejus faktiškai ji valdyti; 2) kreipiantis i palikimo atsiradimo vietos apylinkes teisma del turto aprašo sudarymo; 3) ipediniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškima apie palikimo priemima. Pagal šio straipsnio 3 d. nuostatas, kaip mineta, nurodyti veiksmai turi buti atliekami per tris menesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymetina, kad CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nera naikinamasis, todel remiantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali praleista termina pratesti, jeigu pripažista, jog terminas yra praleistas del svarbiu priežasciu. Istatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažistamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, ivertines konkrecias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškejo praleista termina palikimui priimti. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra išaiškines, kad teismai, spresdami klausima del termino palikimui priimti atnaujinimo, turi ivertinti ne tik objektyvias aplinkybes, del kuriu terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisines reikšmes turincias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis del palikimo priemimo. Vertinant pareiškejo elgesi, butina atsižvelgti i tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sažiningas, ar, priešingai, savo teises igyvendino nerupestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkreciam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualus sažiningo, atidaus bei rupestingo elgesio standartai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas V. B. nuo 2004 m. lapkricio iki 2009 m. sausio menesio dirbo Londone, (duomenys neskelbtini). (b.l. 33-34), nuo 2009 m. rugsejo 11 d. dirba (duomenys neskelbtini) Didžiojoje Britanijoje (b.l. 35-36). Ieškovas nurode, kad nežinojo, jog G. B. turi kažkokio turto, taip pat nežinojo, kad G. B. mire, kad turta paliko jam testamentu, be to, nuo 1999 m. gyvena užsienyje, todel ir nesikreipe del palikimo priemimo. Teismas neturi pagrindo netiketi minetais ieškovo teiginiais. Kartu pažymetina, jog teismo posedžio metu liudytoja R. K. parode, jog ieškovas V. B. galejo nieko nežinoti apie G. B. mirti ir palikima, nes ryšiu nei su G. B., nei su ja nepalaike. Taip pat ieškovas nurode, jog iškart kai sužinojo apie palikima igaliojo V. G. kreiptis del paveldejimo teises liudijimo išdavimo bei kreipesi i atitinkamas institucijas siekdamas surinkti butinus dokumentus palikimui priimti. Mineta aplinkybe patvirtina byloje esantys duomenys – Igaliojimas (b.l. 6). Kartu pažymetina, jog ieškovas nuo 1999 m. gyvena ne Lietuvoje, todel neturi galimybes pats tvarkyti paveldejimo teises liudijimo išdavimo dokumentus, o igaliojimo bei kitu dokumentu tvarkymas, ju vertimas i lietuviu kalba, patvirtinimas užima pakankamai daug laiko. Be to, ieškovas nebuvo deklaraves gyvenamosios vietos, todel notaras neturejo galimybes tinkamai ieškovui pranešti apie G. B. testamentu palikta turta. Atsižvelgiant i šias aplinkybes teismas neturi pagrindo spresti, jog ieškovas elgesi nesažiningai, o procesini termina palikimui priimti praleido del savo paties aplaidumo. Triju menesiu terminas, per kuriuos asmenys turi kreiptis i notara del palikimo priemimo, nera labai ilgas, todel tiketina, kad ieškovas del susiklosciusiu objektyviu aplinkybiu nesuspejo realizuoti savo teises per istatyme nustatyta termina. Teismas atsižvelgdamas i išdestytas aplinkybes bei vadovaudamasis sažiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, daro išvada, jog terminas palikimui priimti praleistas del svarbiu priežasciu, todel jis pratestinas.

CK 5.8 str. nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis i palikima, gali gincyti palikimo priemimo teisetuma bei išduota paveldejimo teises liudijima, pareikšdamas ieškini palikima priemusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turejo sužinoti apie tai, kad palikima prieme kitas asmuo. Iš byloje esanciu duomenu nustatyta, jog ieškovas apie tai, kad palikima prieme kitas asmuo sužinojo 2010-04-27 (b.l. 10), o i teisma gincydamas palikimo priemimo teisetuma bei išduota paveldejimo teises liudijima kreipesi 2010-06-22, todel darytina išvada, jog ieškovas CK 5.8 str. numatyto termino nepraleido.

Kaip mineta, ieškovui pratestas terminas palikimui priimti. Mineto termino pratesimas iš esmes reiškia, kad, pasibaigus istatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldejimo teisiniai santykiai su ipediniu, praleidusiu termina, istatymo apibrežtu momentu nepasibaige, o yra pratesti istatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks ipedinis yra istojes i paveldejimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš ju nebuvo pasitraukes. Tokia ieškovo teisine padetis sudaro teisines prielaidas palikimo priemimo teisei igyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojanciu i palikima. Testatore G. B. 1997-07-22 testamentu jai priklausanti buta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), paliko ipediniui V. B.. Minetas testamentas nera nugincytas, galiojantis. Testatorius turi teise testamentu palikti visa savo turta arba jo dali vienam ar keliems asmenims (CK 5.19 str. 1 d.). Jokiu duomenu, kad G. B. testamenta sudare ne laisva valia, prievartos ar suklydimo itakoje, nera. Atsižvelgiant i minetas aplinkybes, darytina išvada, jog G. B. turto, t.y. buto, esancio adresu (duomenys neskelbtini), paveldetojas yra ieškovas V. B.. Minetas turtas, paneigiant palikimo priemimo teisetuma, perejo Lietuvos valstybei. Todel siekiant užtikrinti mirusiosios G. B. valios igyvendinima, paveldetojo ieškovo V. B. teisetus interesus, naikintinas Klaipedos miesto 5-ojo notaru biuro 2009-05-11 išduotas paveldejimo pagal istatyma teises liudijimas valstybei (registro Nr. 6216).

Bylinejimosi išlaidu paskirstymas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taciau teismas pažymi, jog valstybe, budama specifiniu paveldejimo teises subjektu, esant istatyme nustatytiems pagrindams, privalo priimti kitu suinteresuotu asmenu nepaveldeta turta. Lietuvos valstybe, atstovaujama Klaipedos apskrities valstybines mokesciu inspekcijos, priimdama G. B. palikima jokiu galiojanciu istatymu nepažeide, todel neturetu buti atsakinga del atsiradusiu pasekmiu. Atsižvelgiant i minetas aplinkybes, ieškovui iš atsakoves nepriteistinos jo turetos bylinejimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškini patenkinti visiškai.

Ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleista istatymu nustatyta termina palikimui priimti po G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2005-05-31, mirties.

Panaikinti Klaipedos miesto 5-ojo notaru biuro 2009-05-11 Lietuvos valstybei išduota paveldejimo pagal istatyma teises liudijima valstybei (registro Nr. 6216).

Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui, apeliacini skunda paduodant per Klaipedos miesto apylinkes teisma.