- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- eI3-6125-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01519-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Atsakovas
- M.M.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui M.M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo M. M. pareiškėjos naudai 120,96 Eur susidariusią skolą.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovas 2016 m. gegužės 17 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. 16-1011284326-A1-1) (toliau – 2016 m. Paraiška). 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Taisyklėmis. NMA pakartotinai įvertino 2016 m. Paraišką ir nustatė, kad dėl Plotinių priemonių administravimo informacinės sistemos klaidos buvo išmokėta didesnė išmokos jaunajam ūkininkui suma negu priklauso, todėl susidarė 120,96 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią atsakovas privalo grąžinti NMA. Vadovaujantis Taisyklių 15.1.2 papunkčiu, išmoką jaunajam ūkininkui gali gauti pareiškėjas fizinis asmuo, kuris žemės ūkio valdą, kaip valdos valdytojas, kuria pirmą kartą arba jau yra įkūręs ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki teikiamos paraiškos, kurioje pirmą kartą siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, pateikimo dienos. Taip pat Taisyklių 22 punkte nurodyta, kad pareiškėjai, kurie valdą, kaip valdos valdytojai, įkūrė jau esančios valdos pagrindu, laikomi atitinkančiais taisyklių 15.1.2 papunkčio reikalavimus, jeigu valdos įkūrimas (po valdos perėmimo) įvyko ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki pirmą kartą pateiktos paraiškos gauti tiesiogines išmokas. Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad išmoka jaunajam ūkininkui skiriama kasmet vienam pareiškėjui ne ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį, kai jis einamaisiais metais deklaruoja naudmenų plotus, atitinkančius pagrindinės tiesioginės išmokos reikalavimus, o 20 punkte nustatyta, jog tuo atveju, kai pareiškėjo valda yra įkurta ankstesniais metais nei buvo pateikta paraiška, kurioje pirmą kartą siekiama gauti išmoką jaunajam ūkininkui, ir nuo valdos įregistravimo dienos iki paraiškos pateikimo dienos yra praėję mažiau nei vieneri, dveji, treji, ketveri ar penkeri metai, pareiškėjas turi teisę į išmoką jaunajam ūkininkui atitinkamai penkerių, ketvertų, trejų, dviejų ar vienerių metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į 20 punkte nurodytą paramos skyrimo laikotarpio apskaičiavimą, Atsakovui jaunojo ūkininko išmoka 2016 m. nepriklauso, nes žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre pirmą kartą kaip valdos valdytojas įkūrė 2011 m. gegužės 25 d., o paraišką jaunojo ūkininko išmokai gauti pirmą kartą pateikė 2015 m. birželio 9 d. Taigi, paskutiniai metai, kuriais galėjo gauti jaunojo ūkininko išmoką, yra 2015 m. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui pagal 2016 m. Paraišką buvo išmokėta jaunojo ūkininko išmoka, kuri 2016 m. jau nebegalėjo būti išmokėta, todėl susidarė 120,96 Eur grąžintinų lėšų suma. 2016 m. Paraiškos III skyriaus 1 punkte nurodyta, kad pareiškėjas savo parašu patvirtina, jog yra išsamiai susipažinęs su Taisyklėmis ir paramos teikimo tvarka bei sąlygomis. Vadovaujantis Taisyklių 96 punktu, NMA turi teisę turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą. NMA 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-6386 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo vadovaujantis atsakovas M. M. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Apie priimtą 2018 m. gruodžio 20 d. skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas paštu NMA 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. BR6-344 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – 2019 m. sausio 15 d. raštas). 2019 m. sausio 15 d. raštas kartu su 2018 m. gruodžio 20 d. skolos sprendimu taip pat buvo patalpinti NMA Portale. Taip pat atsakovas pakartotinai paštu buvo informuotas apie susidariusią skolą 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. BR6-2775 „Dėl skolos grąžinimo“, kuriame nurodyta, jog atsakovui negrąžinus skolos, NMA kreipsis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. M. 2016 m. gegužės 17 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. 16-1011284326-A1-1). 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija).
NMA pakartotinai įvertino 2016 m. Paraišką ir nustatė, kad dėl Plotinių priemonių administravimo informacinės sistemos klaidos buvo išmokėta didesnė išmokos jaunajam ūkininkui suma negu priklauso, todėl susidarė 120,96 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.
Vadovaujantis Taisyklių 15.1.2 papunkčiu, išmoką jaunajam ūkininkui gali gauti pareiškėjas fizinis asmuo, kuris žemės ūkio valdą, kaip valdos valdytojas, kuria pirmą kartą arba jau yra įkūręs ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki teikiamos paraiškos, kurioje pirmą kartą siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, pateikimo dienos. Taip pat Taisyklių 22 punkte nurodyta, kad pareiškėjai, kurie valdą, kaip valdos valdytojai, įkūrė jau esančios valdos pagrindu, laikomi atitinkančiais taisyklių 15.1.2 papunkčio reikalavimus, jeigu valdos įkūrimas (po valdos perėmimo) įvyko ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki pirmą kartą pateiktos paraiškos gauti tiesiogines išmokas. Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad išmoka jaunajam ūkininkui skiriama kasmet vienam pareiškėjui ne ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį, kai jis einamaisiais metais deklaruoja naudmenų plotus, atitinkančius pagrindinės tiesioginės išmokos reikalavimus, o 20 punkte nustatyta, jog tuo atveju, kai pareiškėjo valda yra įkurta ankstesniais metais nei buvo pateikta paraiška, kurioje pirmą kartą siekiama gauti išmoką jaunajam ūkininkui, ir nuo valdos įregistravimo dienos iki paraiškos pateikimo dienos yra praėję mažiau nei vieneri, dveji, treji, ketveri ar penkeri metai, pareiškėjas turi teisę į išmoką jaunajam ūkininkui atitinkamai penkerių, ketvertų, trejų, dviejų ar vienerių metų laikotarpiui.
Atsižvelgiant į 20 punkte nurodytą paramos skyrimo laikotarpio apskaičiavimą, atsakovui jaunojo ūkininko išmoka 2016 m. nepriklauso, nes žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre pirmą kartą kaip valdos valdytojas įkūrė 2011 m. gegužės 25 d., o paraišką jaunojo ūkininko išmokai gauti pirmą kartą pateikė 2015 m. birželio 9 d. Taigi, paskutiniai metai, kuriais galėjo gauti jaunojo ūkininko išmoką, yra 2015 m.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui pagal 2016 m. Paraišką buvo išmokėta jaunojo ūkininko išmoka, kuri 2016 m. jau nebegalėjo būti išmokėta, todėl susidarė 120,96 Eur grąžintinų lėšų suma.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (NMA portalo duomenys) patvirtina, kad atsakovas apie NMA priimtą 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. SP1-6386 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ buvo informuotas paštu NMA 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. BR6-344 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. 2019 m. sausio 15 d. raštas kartu su 2018 m. gruodžio 20 d. skolos sprendimu taip pat buvo patalpinti NMA Portale. Taip pat atsakovas pakartotinai paštu buvo informuotas apie susidariusią skolą 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. BR6-2775 „Dėl skolos grąžinimo“, kuriame nurodyta, jog atsakovui negrąžinus skolos, NMA kreipsis į teismą.
Teismas konstatuoja, kad atsakovas apie NMA priimtą Sprendimą, susidariusią grąžintinų lėšų sumą, šių lėšų grąžinimo terminus buvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Grąžintinų Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo, anuliavimo ir apskaitos tvarką nustato Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės).
Grąžintinų lėšų taisyklės numato, kad vykdomoji institucija, nagrinėjamo ginčo atveju – Nacionalinė mokėjimo agentūra, priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu paramos gavėjas nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (7.1.1 punktas); vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą (7.1.3 punktas); administruojančioji institucija per 20 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų, išskyrus palūkanas, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas – administruojančiosios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt (toliau – informacinės sistemos), jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, informuoja skolininką apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nurodydama lėšų grąžinimo terminą, palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – už laikotarpį nuo lėšų išmokėjimo dienos), dydį ir sąskaitos, į kurią turi būti grąžintos lėšos, numerį, taip pat apie galimybę susipažinti su sprendimu dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir atliktais grąžintinų lėšų įskaitymais per informacines sistemas (9 punktas); grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį; jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus (11 punktas).
Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.
M. M., teikdamas paraišką, patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, bei įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, buvo konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas.
NMA Sprendime (Sprendimo išraše) atsakovui buvo išaiškinta, kad jis, norėdamas gauti išsamų sprendimą, turi kreiptis į NMA ir pateikti parašu patvirtintą prašymą, bei nurodyta, kad gautą išsamų sprendimą bus galima apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, kad M. M., gavęs NMA Sprendimą, turėjo teisę kreiptis į NMA dėl išsamaus Sprendimo ir nesutikdamas su juo turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Sprendimas dėl susidariusios skolos sugrąžinimo yra nenuginčytas bei galiojantis, ir jis yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas).
Byloje nustačius, kad M. M. Sprendimo neapskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, yra pasibaigęs Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, sprendžiama, kad reikalavimas dėl 120,96 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti.
Priteisti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš M. M. 120,96 Eur dydžio skolą.
Iš M. M. priteista skola turi būti sumokėta į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2019 m. sausio 15 d. rašto numerį – BR6-344.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.