Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laknojus“ nemokumo administratoriaus V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nemokumo administratoriaus V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laknojus“ iškelta bankroto byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti nemokumo administratoriaus atskirąjį skundą, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nemokumo administratorius V. V. nėra įgijęs procesinės teisės inicijuoti apeliacinį procesą dėl CPK 305 straipsnyje nustatytų apribojimų. Atskirajame skunde nemokumo administratorius nurodo, kad nemokumo administratoriaus paskyrimas įsiteisėja nuo nutarties priėmimo dienos, todėl jis, Klaipėdos apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Laknojus“ priėmimo dieną, t. y. 2023 m. spalio 9 d., įgijo procesines teisę inicijuoti apeliacinį procesą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsakovei UAB „Laknojus“ iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka.

9. Asmens teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių atsiradimas ir jos tinkamas įgyvendinimas sietinas su jo, kaip dalyvaujančio byloje asmens, procesiniu teisiniu statusu ir civiliniu procesiniu veiksnumu (CPK 37 straipsnis, 38 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnis).

10. Pagal CPK 37 straipsnio 2 dalį, dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. JANĮ nemokumo proceso dalyvių sąvokos nepateikia ir nenustato požymių, leidžiančių spręsti, kokie asmenys laikytini nemokumo proceso dalyviais. Kai kurie asmenys šiame procese visada dalyvauja, pavyzdžiui, skolininkas, kreditoriai, nemokumo administratorius bankroto procese. Tačiau nemokumo procesas yra tęstinis, kompleksinis ir jame gali dalyvauti juridinio asmens vadovas, savininkai, vyriausiasis buhalteris, juridinio asmens laiduotojai, garantai ir kiti asmenys. Kai kurių asmenų dalyvavimas nemokumo procese gali priklausyti nuo konkretaus proceso, pavyzdžiui, nemokumo administratorius visada turi dalyvauti bankroto procese (JANĮ 34 straipsnio 1 dalis) (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 16). Atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad nutartis (nagrinėjamu atveju – nutarties dalis), kuria bankroto byloje paskiriamas nemokumo administratorius, nėra skundžiama, dėl ko ji įsiteisėja nuo priėmimo dienos (JANĮ 40 straipsnis). Be kita ko, JANĮ 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjusi teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių yra pagrindas paskirtam nemokumo administratoriui administruoti bankroto procesą. Nemokumo administratorius paskiriamas tuomet, kai nusprendžiama iškelti įmonės bankroto bylą (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis). Taigi, atsižvelgiant į nurodytas JANĮ nuostatas, matyti, kad nemokumo administratorius į bankroto procesą įstoja iškėlus įmonei bankroto bylą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai dar nesukuria pagrindo nemokumo administratorių laikyti subjektu, turinčiu teisę pateikti apeliacinį (atskirąjį) skundą dėl teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 305 straipsnis). Kaip minėta, nemokumo procesas yra kompleksinis, tęstinis procesas, todėl nemokumo administratoriaus teisių ir pareigų apimtį lemia jo veiklos, bankroto proceso tikslai bei nemokumo proceso stadija.

11. Nemokumo administratorius yra fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus (JANĮ 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Taigi, kaip pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nemokumo administratoriaus veikla yra iš esmės skirta veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis) ir nukreipta apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

12. Nemokumo proceso inicijavimas ir bankroto bylos iškėlimas yra pradinės nemokumo proceso stadijos. Asmenys, turintys teisę ir pareigą inicijuoti nemokumo procesą, nurodyti JANĮ 4–5 straipsniuose. Į tokių subjektų sąrašą nemokumo administratoriai nepatenka, nes, kaip minėta, nemokumo administratorius į nemokumo procesą įtraukiamas, tada, kai nusprendžiama įmonei iškelti bankroto bylą. Taigi, atsižvelgiant į subjektų, turinčių teisę inicijuoti nemokumo procesą ratą, taip pat į nemokumo administratoriaus veiklos tikslą ir paskirtį, darytina išvada, kad nemokumo administratorius neturi subjektinės teisės spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo. Nemokumo administratoriaus funkcijos apsiriboja veiksmingu juridinių asmenų bankroto proceso įgyvendinimu, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą.

13. Vertinant tai, ar nemokumo administratorius turi teisę reikšti reikalavimus, atstovaudamas bendrovę, kuriai iškelta bankroto byla, nors nutartis, kuria iškelta bankroto byla, nėra įsiteisėjusi, pažymėtina, kad CPK 55 straipsnyje nustatyta, jog bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. JANĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų. Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad įmonei iškėlus bankroto bylą (įsiteisėjus nutarčiai), šios įmonės vadovas netenka teisės veikti įmonės vardu, įskaitant teisę atstovauti įmonę teisme, o tokią teisę įgyja būtent nemokumo administratorius. Taigi, neįsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarčiai, nemokumo administratorius V. V. skundžiamos nutarties priėmimo dieną negalėjo būti laikomas UAB „Laknojus“ atstovu CPK 55 straipsnio prasme, dėl ko jam nesuteikti ir įgaliojimai bendrovės interesais teikti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties.

14. Atskirajame skunde taip pat cituojama JANĮ 41 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, minėta įstatymo norma neatskleidžia nemokumo administratoriaus teisių ir pareigų turinio, o yra skirta bankrutuojančios bendrovės kreditoriams, t. y. sureglamentuota kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo tvarka bei terminai, todėl, vien vadovaujantis šia norma, nėra pagrindo išvadai, kad nemokumo administratorius gali teikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria bendrovei iškelta bankroto byla.

15. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti nemokumo administratoriaus skundą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Laknojus“ iškėlimo, yra pagrįsta ir teisėta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.