- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- 2S-533-864/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20843-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Inmedica“
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Inmedica“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-27454-734/2017 pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., antstolis V. M., antstolė B. P., AB SEB bankas, BUAB „Technopramogos“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Vilniaus būstas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Litagros prekyba“, UAB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Inmedica“, Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Telia Lietuva“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pateiktu teismui pareiškimu pareiškėjas prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Adminova“.Pareiškėjas nurodė, jog 2000 m. gegužės 24 d. su AB „Vilniaus banku“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjas buvo įkeitęs turimą nekilnojamąjį turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), kreditą imant buto remontui. Paaiškino, kad vėliau pareiškėjas įsigijo sodybą, kuri sudegė, o sodybos atstatymui pareiškėjas AB SEB banke paėmė kreditą, taip pat kreditas buvo naudojamas įsigyto verslo UAB „Promofarma MS“ išsimokėtinai dengimui. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog vienintelis UAB „Promofarma MS“ prekių platintojas UAB „LRG farmacija“, skolingas pareiškėjo įmonei apie 500 000 litų (144 810 Eur), bankrutavo, pareiškėjo verslas patyrė didelių finansinių sunkumų. Paaiškino, kad apyvartinėms lėšoms pareiškėjas iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pasiskolino 300 000 litų (86 886 Eur), šio kredito grąžinimo užtikrinimui įkeitė sodybą, žemės sklypą ir butą, o iš UAB „Inmedica“ (buvęs „Šeimos medicinos centras“) gauto kredito grąžinimo užtikrinimui pasirašė vekselį. Paaiškino, kad didžioji dalis gautų paskolų buvo panaudota padengti skolas prekių tiekėjams, tačiau paimtos paskolos verslo neišgelbėjo, pareiškėjas nutraukė savo verslą. Nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį, paėmė iš AB SEB banko 90 000 JAV dolerių paskolą, kurią panaudojo pirkdamas ir parduodamas užsienio įmonių akcijas, tačiau lėšas investavo į nelikvidžias akcijas, kurios atnešė tik nuostolį, todėl pareiškėjas prarado visus pinigus. Teigė, kad dėl susidariusios sunkios finansinės padėties pareiškėjas susirgo depresija ir alkoholizmu, išsiskyrė su šeima, dėl to susidarė įsiskolinimai už butui teiktas komunalines paslaugas. Paaiškino, kad pareiškėjas gydėsi, pasveiko, atnaujino santykius su šeima, iš naujo sudarė santuoką ir 2016 m. įstojo į aukštąją neuniversitetinę mokymo įstaigą - (duomenys neskelbtini), kur mokosi (duomenys neskelbtini), kad galėtų gauti kuo didesnes pajamas ir tokiu būdu atkurtų savo mokumą, kad bent iš dalies galėtų atsiskaityti su kreditoriais.Nurodė, kad šiuo metu pareiškėjas dirba MB „Ortho Odus“, o gaunamas darbo pajamas skiria pragyvenimui bei nepilnamečio vaiko išlaikymui. Pareiškėjo teigimu, jo skolos sudaro 318 081,86 Eur, ir jis neturi jokių galimybių jas padengti, todėl pripažintinas nemokiu. Pareiškėjas nurodė, jog jis atitinka Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą fizinio asmens nemokumo būklę, per pastaruosius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo jis nesudarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, dėl kurių būtų tapęs nemokiu, ar kitokių sandorių, kurie įstatymo nustatyta tvarka būtų laikomi nesąžiningais. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jis neturi jokių žalingų įpročių, atlikęs gydymo kursą, nevartoja alkoholio. Pareiškėjas prašė teismo patenkinti jo pareiškimą, iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Adminova“, nustatant 100 Eur sumą kas mėnesį bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos. Be kita ko prašė patvirtinti 170 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti 3 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui bei jį pateikti teismui tvirtinti. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog bylos nagrinėjimo dienai iš pareiškėjo vykdomos šios išieškojimo bylos: 56,19 Eur pas antstolį J. P. ir 2 Eur – pas antstolę B. P., taip pat nurodė, jog neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjo įsiskolinimas bankui susidarė pagal 2000 m. gegužės 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2006 m. vasario 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito sutartys nutrauktos ir vadovaujantis Vilniaus miesto 19-jo notarų biuro išduotais vykdomaisiais įrašais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, nukreiptas į bankui įkeistą turtą. Nurodė, kad pagal vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) skolą sudaro 37 384,50 Eur suma bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, o pagal vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) – 114 750,81 Eur skola, 246 Eur nuostoliai bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos. Teigė, kad išieškojimas nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą. Suinteresuotas asmuo UAB „Inmedica“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pareiškėjas, turėdamas kreditorinius įsipareigojimus bankui, žinodamas savo sunkią finansinę padėtį - priimtos paskolos sodybai, paskolos UAB „Promoforma MS“ apyvartinių lėšų didinimui, elgdamasis neatsakingai ir neapdairiai, toliau skolinosi pinigus didelėmis sumomis iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „Inmedica“ (buvusi UAB „Šeimos medicinos centras“), UAB „Litagros prekyba“. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kokiu tikslu jis skolinosi iš AB SEB banko 90 000 JAV dolerių paskolą, kurią jis neva tai panaudojo užsienio įmonių akcijų nesėkmingam pirkimui, rodo pareiškėjo aplaidumą, nerūpestingumą bei nesąžiningumą, pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo lengvabūdiškumas imant vieną paskolą po kitos, arba imant paskolą ne būtiniems poreikiams, o prabangos prekei (sodybai) atstatyti, nebandymas dirbti pelningesnį darbą, alkoholio vartojimas, ėmimasis įtartinų santuokos nutraukimo ir turto padalijimo veiksmų, rodo nesąžiningus pareiškėjo veiksmus. Teigė, jog laikotarpiu nuo 2010 m. pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, vartojo alkoholį, dirbo atsitiktinius darbus, todėl dėl savo pasyvaus neveikimo tapo nemokus. Nurodė, kad tokia situacija naudinga pareiškėjui, tačiau pažeidžia kreditorių interesus ir rodo paties pareiškėjo nesąžiningumą. Suinteresuotas asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nesutinka, kad pareiškėjui būtų iškelta bankroto byla. Nurodė, jog pareiškėjas šiam suinteresuotam asmeniui yra skolingas 2 245,82 Eur, priverstinį skolos išieškojimą vykdo antstolis G. B.. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo finansinė padėtis pablogėjo dėl paties pareiškėjo neatsakingo elgesio su asmeniniais ir skolintais finansais, pareiškėjas neįrodė, kur panaudojo gautus kreditus, o tai neleidžia daryti išvados, kad jis neturi galimybių prisiimtų įsipareigojimų įvykdyti. Nurodė, jog vertintina ir tai, kad pareiškėjas gydėsi nuo alkoholizmo, o ši aplinkybė yra svarbi, kadangi FABĮ 5 straipsnio 7 dalies 2 punktas 3 metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sieja ne su nesąžiningo sandorio sudarymu ar su nesąžiningo veiksmo atlikimu, bet su fizinio asmens tapimu nemokiu. Todėl, vertinant pareiškėjo elgesį per paskutinius trejus metus kartu su per ankstesnį laikotarpį sudarytais sandoriais, suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo elgesys negali būti pripažintas sąžiningu. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ – A. B. kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ procesinių teisių perėmėjas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjas yra skolingas 3 134,83 Eur už komunalinių paslaugų tiekimą pareiškėjo būstui. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašė spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo BUAB „Technopramogos“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo patenkinimui, be kita ko nurodant, kad pareiškėjo kreditorinis įsiskolinimas yra 5 616,02 Eur. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė iškelti pareiškėjui bankroto bylą.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 318 081,86 Eur sumą, dėl ko konstatavo, jog pareiškėjas yra nemokus FABĮ prasme.Nurodė, kad įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad negalima pareiškėjo pripažinti nesąžiningu dėl jo prisiimtų prievolių, kadangi nėra jokių duomenų, kad tokiu būdu jis tyčia siekė pabloginti savo finansinę padėtį.Teismas padarė išvadą, kad byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių ar, kad jis yra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, ir jo teistumas nėra išnykęs, bei dėl to būtų tapęs nemokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas susirgo depresija bei alkoholizmu, nenulėmė jo nemokumo. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Inmedica“ pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-27454-734/2017, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-27454-734/2017 ir priimti naują sprendimą – atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.Suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas nesant tam pakankamo pagrindo pareiškėją pripažino sąžiningu ir nepagrįstai nurodė, kad neva nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas tyčia siekė pabloginti savo finansinę padėtį. Suinteresuoto asmens teigimu, teismas ginčo nutartyje tik išvardino pareiškėjo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams, tačiau visiškai nenagrinėjo kokiu būdu ir kokiais tikslais prisiimti pareiškėjo kreditai buvo panaudoti, ar prisiimti įsipareigojimai buvo būtini, ar pasiskolintos lėšos nebuvo iššvaistytos asmeniniams nebūtiniems poreikiams tenkinti ir netinkamai organizuojant savo finansus, teismui visiškai neatsižvelgus į aplinkybę, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė ir pasiskolintų lėšų panaudojimo aplinkybių ir nevienkartinio skolinimosi būtinumo.Nurodo, kad pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose, paaiškindamas apie tariamas gautų kreditų panaudojimo aplinkybes, nurodė skirtingas sumas, pats negalėdamas tinkamai pagrįsti pasiskolintų sumų panaudojimo, o teismas šių aplinkybių bylos nagrinėjimo teisme metu nesiaiškino ir nutartyje dėl šių aplinkybių visiškai nepasisakė. Pažymi, kad pareiškėjo paaiškinimai apie kreditų panaudojimą nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (dokumentais), iš kurių būtų galima objektyviai spręsti apie kreditų sąžiningą panaudojimą. Be kita ko, suinteresuoto asmens nuomone, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad pareiškėjo paaiškinimai apie kreditų ir paskolų panaudojimą yra nenuoseklūs, procesiniuose dokumentuose nurodomi skirtingi skolų dydžiai, nėra pateikta aiški detalizacija apie kiekvieno kredito (paskolos) panaudojimą, nepateikti susiję dokumentai (pvz., UAB „Profarma MS“ visi banko sąskaitų išrašai), kas leidžia pagrįstai manyti, kad gautos piniginės lėšos buvo panaudotos nesąžiningai, neveikiant protingai ir apdairiai, arba sąmoningai pasisavinant nebūtiniems pareiškėjo poreikiams tenkinti arba iššvaistyti. Suinteresuoto asmens teigimu, papildomi kreditoriniai įsipareigojimai nebuvo būtini ir pareiškėjas neprivalėjo sudaryti papildomų kredito sutarčių. Pažymi, kad paskolos gavimo iš AB SEB banko momentu pareiškėjas dirbo UAB „Litagros farmacija“ direktoriumi, jo darbo užmokestis buvo daugiau nei pakankamas šeimos poreikiams patenkinti, todėl paskola nebuvo būtina ir neišvengiama šeimos poreikių tenkinimui.Suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad pareiškėjas, matydamas savo sunkią finansinę padėtį (prisiimtos paskolos sodybai iš AB SEB bankas, paskolos UAB „Promofarma MS“ apyvartinių lėšų padidinimui ir kita), elgdamasis neatsakingai ir neapdariai, toliau skolinosi pinigus didelėmis sumomis, dėl ko atsirado skola kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „Inmedica“ (buvusi UAB „Šeimos medicinos klinika“), UAB „Litagros prekyba“.Atkreipia dėmesį, kad teismas, konstatuodamas tariamą pareiškėjo sąžiningumą visiškai nevertino ir to, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo kreditorinius įsipareigojimus prisiėmė ne kaip vartotojas, o kaip verslininkas, todėl jam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nurodo, pirmosios instancijos teismo išvada, kad susirgimas depresija ir alkoholizmu nenulėmė pareiškėjo nemokumo, visiškai nepagrįsta, kadangi pareiškėjo lengvabūdiškas elgesys, alkoholio vartojimas turėjo tiesioginę įtaką pareiškėjo skolų didėjimui, kadangi dėl atsitiktinių darbų, dėl neatsakingumo, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų pagerinti savo finansinę padėtį ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.Atkreipia dėmesį, kad įtarimą dėl pareiškėjo sąžiningumo kelia ir tai, kad pareiškėjas išsituokė su savo sutuoktine, o vėliau vėl susituokė, taip pat tai, kad išlaikymas vaikui buvo priteistas turtu, nes tokie veiksmai leidžia įtarti, kad santuoka buvo nutraukta ne dėl faktinio šeimos iširimo, o dėl bandymo formaliai atskirti pareiškėjo turtą, jį padalinant ir tokiu būdu dar labiau pabloginant savo turtinę padėtį, sukurti apsimestinę turto padalijimo situaciją.Nurodo, kad teismas visiškai netinkamai vertino ir pareiškėjo teiginius, kad jis pradėjo gydytis nuo depresijos, alkoholizmo ir 2015 m. pabaigoje jam pavyko susitvarkyti, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie depresijos susirgimą ir gydymą, kas leidžia abejoti pareiškėjo teiginių tikrumu, o šiomis objektyviai nepagrįstomis aplinkybėmis pareiškėjui pavyko teismo akyse sudaryti įvaizdį, kad būtent dėl depresijos pareiškėjas negalėjo susitvarkyti su savo skoliniais įsipareigojimais, susirasti gerai apmokamo darbo arba kitais būdais pagerinti savo turtinę padėtį.Nurodo, kad teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad pareiškėjas sąmoningai vengė susirasti geresnį darbą, taip piktybiškai vengdamas bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.Suinteresuoto asmens teigimu, aplinkybės, kai pareiškėjas lengvabūdiškai imdamas vieną paskolą po kitos, arba imdamas paskolą ne būtiniems poreikiams, o prabangos prekei (sodybai) atstatyti, nebandydamas dirbti pelningesnį darbą, vartodamas alkoholį, o vėliau ir imdamasis įtartinų santuokos nutraukimo ir turto padalijimo veiksmų, rodo nesąžiningus pareiškėjo veiksmus ir visišką pasyvumą bei abejingumą kreditorių atžvilgiu. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo siekiamas bankrotas lemtų tik pareiškėjo interesų patenkinimą, visiškai eliminuojant kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą, o tai neatitiktų FABĮ įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytos įstatymo paskirties – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko apelianto atskirąjį skundą bei pritaria jame pateiktiems argumentams ir motyvams. Suinteresuotas asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad prieštarauja bankroto bylos pareiškėjui iškėlimui. Teigia, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ laiko pareiškėją nesąžiningu asmeniu ir daro išvadą, jog skola suinteresuotam asmeniui susidarė dėl pareiškėjo sąmoningų veiksmų. Nurodo, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su UAB „Naujamiesčio būstas“ ir nesiima veiksmų skolai mažinti.Pareiškėjas pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su suinteresuoto asmens argumentu, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, dėl ko jam negalėjo būti keliama bankroto byla. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas aktyviai siekė išsiaiškinti, kokiu būdu pareiškėjas tapo skolingas, kaip jis naudojo gautas lėšas ir pan.Atkreipia dėmesį, kad galimai pirmuose teiktuose paaiškinimuose ar pareiškime kelios sumos ir yra suklystos, tačiau vėlesniuose paaiškinimuose nurodytos aiškios sumos ir dėl to teismui nekilo jokių abejonių. Pažymi, kad jeigu tikrai suinteresuotas asmuo manytų, kad pareiškėjas, būdamas UAB „Promofarma MS“ direktorius, gavęs kreditus iš suinteresuoto asmens, juos būtų panaudojęs nesąžiningai, tai jau seniai būtų pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo padarytos galimos nusikalstamos veikos. Pareiškėjo nuomone, suinteresuotas asmuo atskirajame skunde atlieka kito kreditoriaus AB SEB banko advokato vaidmenį ir pradeda kvestionuoti gautus kreditus iš banko. Atkreipia dėmesį, kad suinteresuotas asmuo suteikė pareiškėjui kreditą praėjus keleriems metams nuo paskutinio banko suteikto kredito, atitinkamai prašymui dėl kredito suteikimo praėjus tam tikrą banke nustatytą procedūrą. Nurodo, kad iš esmės suinteresuotam asmeniui buvo žinomos visos kredito negrąžinimo teisinės pasekmės, tačiau pastarasis vis vien suteikė pareiškėjui kreditą, kada jau pareiškėjas turėjo pakankamus finansinius įsipareigojimus AB SEB bankui.Pareiškėjo teigimu, suinteresuotas asmuo nepateikia jokių argumentų bei įrodymų, jog pareiškėjas veikia kaip verslininkas, o ne kaip vartotojas. Atkreipia dėmesį, kad negalima sutikti su suinteresuoto asmens argumentais, jog pareiškėjas nedėjo pastangų susirasti darbą ir įsidarbinti, ir galimai fiktyviai nutraukė santuoką. Nurodo, kad pareiškėjo atitinkamu laikotarpiu susirgimas depresija ir alkoholio vartojimas neturėjo tiesioginės įtakos skolų didėjimui, kadangi skolos jau buvo atsiradusios iki šių aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai sudaro 318 081,86 Eur sumą ir atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, t. y. teismas iš esmės konstatavo pareiškėjo nemokumą. Kadangi byloje ginčo dėl šios aplinkybės nekyla (CPK 12, 178 straipsniai), apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.Įvertinus atskirojo skundo turinį matyti, kad apeliantas šioje byloje iš esmės kelia klausimą dėl pareiškėjo (ne)sąžiningumo, suinteresuoto asmens manymu, nagrinėjamu atveju egzistavus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintam atsisakymui iškelti pareiškėjui bankroto bylą pagrindui. Pažymėtina, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).Bylos duomenimis, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2017 m. birželio 19 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas kreditorių atžvilgiu, yra nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 19 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradelsti pareiškėjo įsipareigojimai sudaro 318 081,86 Eur sumą, iš kurios didžiausią dalį įsipareigojimų sudaro įsiskolinimas suinteresuotam asmeniui AB SEB bankui 2000 m. gegužės 25 d. bei 2006 m. vasario 28 d. kredito sutarčių pagrindu, įsiskolinimas suinteresuotam asmeniui UAB „Litagros prekyba“ – 2008 m. birželio 19 d. paprasto neprotestuotino vekselio pagrindu bei įsiskolinimas suinteresuotam asmeniui UAB „Inmedica“ – 2008 metais suteiktų paskolų bei laidavimo sutarties pagrindu. Įvertinus byloje esančią medžiagą matyti, kad didžiausia dalis skolinių įsipareigojimų yra atsiradusi dar iki 2014 m. birželio 19 d., t. y. vėlesniu negu trejų metų laikotarpiu iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Savo ruožtu apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai neįvertintų aplinkybių, susijusių būtent su įsipareigojimų AB SEB bankui, UAB „Inmedica“ bei UAB „Litagros prekyba“ atsiradimu, būtinumo jų atsiradimui nebuvimu, įsipareigojimų atsiradimo netikslingumu bei atitinkamai kreditorių teisių pažeidimo buvimu, pareiškėjui prisiimant šiuos įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, įvertinus aplinkybę, jog įsipareigojimai suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui, UAB „Inmedica“ bei UAB „Litagros prekyba“ atsirado vėlesniu negu trejų metų laikotarpiu iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos tikrinti pareiškėjo (ne)sąžiningumo šių įsipareigojimų atsiradimo pagrindu buvusių sandorių atžvilgiu. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs būtent aktualų nagrinėjamu atveju laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 19 d., tinkamai taikė FABĮ nuostatas bei atitinkamai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo sąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Savo ruožtu kiti pareiškėjo įsipareigojimai suinteresuotiems asmenims antstoliui V. M., BUAB „Technopramogos“, UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Vilniaus būstas“, UAB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Vilniaus energija“, antstoliui V. M. bei antstolei B. P., kurių dalis taip pat yra atsiradę vėlesniu negu trejų metų laikotarpiu iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, sudaro iš esmės nedidelę pareiškėjo turimų visų įsipareigojimų dalį. Taigi akivaizdu, jog suinteresuotiems asmenims laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 19 d. atsiradę įsipareigojimai, negalėjo daryti reikšmingos įtakos pareiškėjo mokumui. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirojo skundo argumentu, jog pareiškėjo nesąžiningumas nagrinėjamu atveju turi būti konstatuotas ir dėl paties pareiškėjo neveikimo, siekiant atsiskaityti su turimais kreditoriais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai apie pareiškėjo neveikimą siekiant atkurti mokumą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė. Priešingai, bylos duomenimis, pareiškėjas dirba MB „Orthos odus EU“, jo darbo už mokestis yra 320 Eur, o Utenos kolegijos duomenimis pareiškėjas nuo 2016 metų studijuoja dantų technologijos specialybę. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrindo konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą dėl pareiškėjo galimo neveikimo neturėjo jokio teisinio pagrindo. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nesąžiningumas nagrinėjamu atveju negali būti konstatuotas ir dėl kitos atskirajame skunde nurodomos, apelianto nuomone, pareiškėjo nesąžiningumą patvirtinančios aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė klaidingą informaciją apie esantį įsiskolinimą UAB „Inmedica“ dydį. Pažymėtina, jog aplinkybė, ar pareiškėjas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje, nors ir patenka į sąžiningumo sampratą plačiąja prasme, tačiau ji negali būti laikoma savarankišku nesąžiningumo konstatavimo pagrindu FABĮ teisinio reguliavimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Be to, ši aplinkybė, teismo vertinimu, nepatvirtina, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nebendradarbiavo bylos nagrinėjimo metu, kadangi bylos duomenimis, pareiškėjas teikė papildomus paaiškinimus dėl pareiškėjo neteisingai nurodyto pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo įsiskolinimo vienam iš suinteresuotų asmenų dydžio, t. y. siekė pateikti teismui išsamią informaciją dėl turimų įsiskolinimų. Vertinant nagrinėjamoje byloje iškilusį klausimą dėl pareiškėjo susirgimo depresija bei alkoholizmu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria atskirojo skundo argumentui, kad šis faktas byloje nėra įrodytas. Tuo tarpu ši ginčo aplinkybė tik pagrindžia tinkamą pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl priežastinio ryšio tarp galimai buvusio pareiškėjo susirgimo depresija bei alkoholizmu ir atsiradusio pareiškėjo nemokumo, bet ne šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nepagrįstumą, kaip nurodo apeliantas atskirajame skunde. Savo ruožtu, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas tam tikru laikotarpiu buvo susirgęs depresija bei alkoholizmu, atmestini kaip nepagrįsti ir kiti atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo galimo neatsakingumo bei lengvabūdiškumo kreditorių atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su kitu atskirojo skundo argumentu, jog pareiškėjo galimą nesąžiningumą liudija aplinkybės dėl santuokos nutraukimo. Įvertinus atskirojo skundo argumentus šiuo aspektu, matyti, kad apeliantas galimą pareiškėjo nesąžiningumą nutraukiant santuoką ir vėl ją iš naujo sudarant, grindžia vien paties apelianto prielaidomis bei deklaratyviais teiginiais. Be to, bylos duomenimis pareiškėjas santuoką nutraukė dar 2010 m., t. y. vėlesniu negu trejų metų laikotarpiu iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, kas atitinkamai suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti šios aplinkybės pareiškėjo sąžiningumo aspektu. Taigi, teismas sprendžia, kad apelianto nurodomos aplinkybės nesuponuoja išvados dėl asmens sąžiningumo prezumpcijos paneigimo, o pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta.Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai iškėlė pareiškėjui bankroto bylą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
suinteresuoto asmens UAB „Inmedica“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-27454-734/2017 atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.