Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas:

jis, 2023 m. rugsėjo 22 d., apie 08.08 val., A1 (K) kelyje (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) 288 km, Klaipėdos rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo S. J. priklausantį lengvąjį automobilį „BMW 525 D“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,11 promilių neblaivumas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. J. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, dėl savo tokio poelgio labai gailisi ir parodė, kad buvo grįžęs iš po laidotuvių ir su draugu išgėrė apie litrą alkoholio; alkoholį vartojo iki 23-24 val. Kadangi neturi teisės vairuoti transporto priemones, kai kolega gali, visada į darbą važiuoja su juo, tačiau tą rytą pramiegojo ir atsikėlęs pasiėmė mamos automobilio raktelius ir pats išvažiavo į darbą; apsvaigęs nesijautė. Mama tuo metu buvo darbe ir nematė, kad jis pasiėmė jos automobilį. Vasarą buvo bustas administracine tvarka dėl to, jog vairavo automobilį neblaivus. Savo turtinę padėtį vertina kukliai, kadangi uždirba 1200 Eur per mėnesį, tačiau yra išsiskyręs, turi du nepilnamečius vaikus 11 metų ir 17 metų, jiems teikia išlaikymą, kas mėnesį moka 500 Eur alimentų; be to, turi pasiėmęs kreditą, per mėnesį moka 400 Eur; iki 2024 m. gruodžio 4 d. turi sumokėti paskirtą 1100 Eur administracinę baudą, per mėnesį moka 74 Eur; antstoliams įsiskolinimų neturi. Šioje darbovietėje dirba apie 1,5 metų, darbą ketina tęsti; jeigu teismas paskirtų įpareigojimą nevartoti alkoholio, jo laikytųsi.

Kadangi kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. J. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Iš 2023 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK RS tyrėjos D. Š. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. dirbant Klaipėdos apskritites VPK Klaipėdos r. PK ekipaže L2003 kartu su vyr. patruliu P. K. A1(K) (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) kelyje, 288 km, buvo sustabdyta transporto priemonė „BMW 525D“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurią vairavo S. J.. Patikrinus asmenį bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu, šis parodė, jog išpūstame ore yra alkoholio. Patikrinus S. J. su alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“ 7510 Nr. ARJK-0056, patikros Nr. 1937024, pirmu pūtimu 08.08 val. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas, antru pūtimu 08.26 val. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Automobilis “BMW 525D“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išvežtas į automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelę adresu Gobergiškės g. 18, Šlapšilės k., Klaipėdos r. sav. (b. l. 1-4).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (ROIK: 0123000570505) nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. 08.10 val. policijos pareigūnai pranešė apie neblaivų automobilio „BMW“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotoją (b. l. 90-91).

Iš 2023 m. rugsėjo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotofiksacijų nustatyta, kad įvykio vieta yra kelyje Klaipėda-Kaunas-Vilnius (A1) 288 km, kelio kairėje pusėje (b. l. 9-20).

Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnai alkotesteriu tikrina neblaivumą S. J.; pareigūnė pagarsina, kad tikrinimo rezultatas 2,11 promilių neblaivumas. S. J. paaiškinama, kad po 15 minučių bus atliekamas dar vienas tikrinimas. Atliekant antrąjį tikrinimą, pareigūnė garsiai pasako, kad nustatytas 2,07 promilių neblaivumas (b. l. 24-27).

Iš 2023 m. rugsėjo 22 d. alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo ir neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad S. J. pirmu pūtimu nustatytas 2,11 promilių neblaivumas, antruoju – 2,07 promilių neblaivumas (b. l. 28).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „BMW 525D“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso S. J. (b. l. 30-38). Automobilis 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimu grąžintas savininkei (b. l. 39-42).

Iš „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „BMW 525D“, 2004 m. gamybos, vidutinė rinkos kaina su PVM – 3 620 Eur (b. l. 31).

Liudytoja S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. J. yra jos sūnus. Lengvasis automobilis „BMW 525 D“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu, tai yra šeimos automobilis ir juo naudotis turi teisę visi šeimos nariai. Sūnus S. niekada neturėjo teisės vairuoti automobilio, jis nebuvo įgijęs vairuotojo pažymėjimo, todėl šeimos nariai žinojo, kad iš esmės jis nesinaudoja šeimos automobiliu. Kaip įvyko, kad jis 2023 m. rugsėjo 22 d. sėdo prie šio automobilio vairo, negali paaiškinti, pati nematė, kada ir kokiu momentu jis šiuo automobiliu išvažiavo iš kiemo. Šis automobilis yra reikalingas jos šeimos nariams turintiems teises vairuoti automobilius, juo dažniausiai naudojasi jos sutuoktinis (b. l. 48-51).

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo S. J. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam 2023 m. rugpjūčio 22 d. taikyta administracinė nuobauda už tai, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, paskirtos baudos nesumokėjęs, baudos mokėjimas išdėstytas dalimis iki 2024 m. gruodžio 4 d. (b. l. 94-95). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba UAB „Stelga“. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei į kuklią S. J. turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog skirti jam švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą netikslinga; kaltinamasis negalėtų jos sumokėti, priverstinis išieškojimas irgi būtų sudėtingas, todėl bausmė nepasiektų savo tikslų. Įvertinus šias aplinkybes, S. J. skirtina arešto bausmė, tikintis, kad tokia bausmė kartu su griežtomis įstatymo numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, paskirdamas jam intensyvią priežiūrą ir/arba vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad S. J. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, įvertinus jo asmenybę, jam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant intensyvią priežiūrą bei nustatant kaltinamajam galinčius pakeisti jo elgesį įpareigojimus bei apribojimus.

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas atleistam asmeniui nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis net neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo laipsnio. Prieš tai jam jau buvo taikyta administracinė nuobauda už automobilio vairavimą esant neblaiviam, tačiau teisiamas pirmą kartą. Įvertinus visas šias aplinkybes, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, S. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, nustatant dvejų metų terminą.

Taip pat šioje byloje spręstinas kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn; 5 dalyje nurodyta, jog, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paties automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė ir neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „BMW 525D“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo S. J., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Šio automobilio savininkė yra S. J. (b. l. 30). Nagrinėjamu atveju nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, todėl spręstinas jo rinkos vertės konfiskavimo klausimas. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, automobilio „BMW 525D“, 2004 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 3 620 Eur (b. l. 31). Teismas, atsižvelgęs į S. J. kuklią turtinę padėtį ir vaikų interesus gauti iš tėvo išlaikymą, daro, jog visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 620 Eur – išieškojimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma mažintina iki 1 500 Eur, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti išieškojus iš kaltinamojo valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti jam galutinę 30 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktus, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, taikant S. J. intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. ir įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus – aktyviai ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 500 Eur (vieno tūkstančių penkių šimtų Eur) konfiskavimą.

Kardomąją priemonę – asmens dokumentų (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio paskelbimo dienos, o tada panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėja Jurgita Grigonienė