Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-97/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-15
Bylos Nr.
1S-97/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Kažys
Advokatai
Valdas Burneikis
Kategorijos
  • 2.1.15.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.15.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-97/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.1.2.1.1; 2.1.15.1.2.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 15 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Viktoras Kažys,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Sauliui Dužinskui,gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo R. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarties, kuria R. K. , įtariamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 str., 150 str. 4 d., 149 str. 4 d., kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. birželio 5 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs įtariamojo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. įtariamas tuo, kad nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. birželio mėn., (duomenys neskelbtini), sistemingai tvirkino mažametę V. L. , gim. (duomenys neskelbtini), amoraliai pasakojo mažametei apie lytinius santykius tarp vyro ir moters, naktimis žadino ją ir jos akivaizdoje lytiškai santykiavo su V. L. motina R. D. , t. y. šiais veiksmais R. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 153 str.

R. K. taip pat įtariamas tuo, kad nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. birželio mėn., (duomenys neskelbtini), sistemingai, panaudodamas psichologinį smurtą, seksualiai prievartavo mažametę V. L. , gim. (duomenys neskelbtini), liepė laižyti jo lytinius organus, lietė ir laižė jos lytinius organus, taip pat savo organu lietė mažametės lytinius organus, t. y. šiais veiksmais R. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 150 str. 4 d.

R. K. taip pat įtariamas tuo, kad 2007 m. kovo – birželio mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nusivežęs mažametę V. L. , gim. (duomenys neskelbtini), į K. mišką, kur, žinodamas, jog mažametė V. L. jo bijo, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės būkle, prieš nukentėjusiosios V. L. valią, liepęs jai pačiai nusiauti sportinius batelius, nusimauti kelnes, pėdkelnes ir kelnaites bei atsisėsti jam ant kelių, jam sėdint ant miške buvusio automobilio sėdynės, atliko vieną prievartinį aktą natūraliu būdu, t. y. šiais veiksmais R. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartimi įtariamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. R. K. , LR BPK 140 str. tvarka, 2008 m. gruodžio 4 d. buvo sulaikytas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi įtariamajam R. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas nustatytas 20 dienų. Vėlesnėmis nutartimis kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas iki 2009 m. birželio 4 d.

Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartimi įtariamajam R. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Nurodoma, kad R. K. įtariamas padaręs tris nusikaltimus, iš kurių net du priskiriami labai sunkiems nusikaltimams. Visos nusikalstamos veikos padarytos prieš mažametės seksualinio apsisprendimo laisvę, pasinaudojant jos mažametyste kaip bejėgiška būkle, kas rodo padidintą įtariamojo pavojingumą visuomenei, ypatingai mažamečiams. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog įtariamasis R. K. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d. Be to, jam pareikšti įtarimai dėl dviejų labai nusikaltimų, už kuriuos numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymima, kad įtariamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nėra susaistytas šeiminiais ryšiais, nedirba bei neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, įteikus pranešimą apie įtarimą pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, dėl ko 2008-10-27 nutarimu buvo paskelbta įtariamojo paieška. Taigi teismas nutartyje konstatavo esat pagrindą manyti, kad, būdamas laisvėje ir bandydamas išvengti galimos griežtos baudžiamosios atsakomybės, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamų veikų, kurių padarymu R. K. įtariamas, sunkų pobūdį, pažymima, kad dar neatlikta nukentėjusiajai paskirta teismo psichologinė – psichiatrinė ekspertizė, be to, negauti atsakymai į pavedimus dėl liudytojų apklausos.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis R. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartį. Įtariamasis skunde kategoriškai neigia įvykdęs jam inkriminuojamus nusikaltimus, mano esąs apkalbėtas, siekiant pasisavinti jo turtą, pabrėžia pats turintis tris vaikus bei tris anūkus. Skunde nurodomi laikotarpiai, kada jo nebuvo Lietuvoje, arba, jei ir buvo, tai gyveno viešbučiuose arba pas dėdę, taip pat kitose vietose pas pažįstamus, be to, gydėsi traumą ligoninėje. Pabrėžia, kad mažametei V. L. buvo atlikta ginekologinė apžiūra, kurios metu nenustatyta, jog ji buvo prievartauta ar tvirkinta. Įtariamasis nurodo, kad V. L. 2008 m. rugpjūčio mėn. buvo stovykloje (jis tuo metu lankėsi pas R. D. ), iš kurios mažametė grįžo išsigandusi. Tokiu būdu įtariamasis daro prielaidą, kad neteisėti veiksmai galėjo būti įvykdyti stovykloje.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo R. K. skundą atmesti, o gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Suimtojo R. K. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 3 d. nutartimi įtariamajam R. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, LR BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių įtarti R. K. įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 153 str., 150 str. 4 d., 149 str. 4 d.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įtariamajam R. K. kardomosios priemonės – suėmimą pratęsė nustatęs tam pagrindus, numatytus LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., t. y. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su išvada, jog R. K. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Iš R. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų net dvi priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 6 d.), už kurias įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. , susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. Ši aplinkybė pagrindžia manymą, kad įtariamasis, siekdamas išvengti gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. R. K. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (ši aplinkybė atsispindi ir jo skunde, kur įtariamasis mini daugybę vietų, kuriose galimai gyveno), yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, be to, nėra susaistytas šeiminiais ryšiais. Išvardintos aplinkybės leidžia manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis R. K. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Taip pat pagrįstas teismo manymas, jog R. K. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. R. K. įtariamas LR BPK 122 str. 4 d. numatyto nusikaltimo padarymu, veikos, kurių padarymu jis įtariamas, yra panašaus pobūdžio, padarytos pakartotinai. Tai rodo, jog įtariamasis turi polinkį daryti tokias nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis yra įtariamas. Visos įtariamajam inkriminuotos veikos yra susijusios su mažamečiu asmeniu, pažeidžiant tokio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir pasinaudojant mažametyste kaip bejėgiška būkle, kas rodo įtariamojo pavojingumą visuomenei, ypač mažamečiams asmenims. Tad šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje įtariamasis R. K. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d.

LR BPK 122 str. yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui, be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (LR BPK 127 str.). Pagrindo laikyti bylą didelės apimties nėra, tačiau pripažįstama, jog byla yra ypatingai sudėtinga. Tokią išvadą pagrindžia sudėtingų ekspertizių atlikimas. Iš bylos duomenų matyti, kad tyrimo metu buvo paskirtos kompleksinės teismo psichologinės-psichiatrinės ekspertizės įtariamajam R. K. ir mažametei nukentėjusiajai V. L. (skundžiamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo gautas ekspertizės aktas dėl nukentėjusiosios V. L. ). Tokio pobūdžio ekspertizės laikytinos sudėtingomis, ypač, kai tiriamas asmuo yra mažametis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byla, kurioje R. K. įtariamas dviejų labai sunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymu, atitinka ypatingo sudėtingumo kriterijus.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas nuosekliai, vilkinimo faktų nenustatyta, šiuo metu dar neatlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šios aplinkybės paneigia galimybę nepratęsti suėmimo termino LR BPK 127 str. 7 d. numatytu pagrindu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad, svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar R. K. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Dėl šios priežasties nesvarstomi įtariamojo argumentai dėl jam pareikštų įtarimų turinio.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

suimtojo R. K. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Kažys