Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir R. M. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2015-01-21 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria subendrintos 2014-10-15 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2014-07-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir 2013-03-12 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta laisvės apribojimo bausmė, pakeista pagal BK 65 str. numatytas bausmių keitimo taisykles, ir nustatyta R. M. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2015-03-17.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65, 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytos R. M. bausmės iš dalies atliktos pagal 2014-07-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir 2015-01-21 Plungės rajono apylinkės teismo nutartį ir laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-11-16 23.00 val. iki 2014-11-17 09.20 val. ir nuo 2014-11-17 16.20 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015-03-17.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad jis ir D. B. veikdami bendrininkų grupėje padarė svetimo turto vagystę iš automobilio, o būtent, 2014 m. rugsėjo 25 d. nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių rajone, Kuršėnų mieste, (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, iš kieme stovėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė V. L. priklausantį turtą, o būtent: nenustatytu įrankiu sulaužydami durelių spyneles pateko į automobilio saloną ir pavogė automagnetolą „Mutant“ su USB jungtimi, kurios vertė 200 litų (57,92 eurų), tokiais savo bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. L. 200 litų (57,92 eurų) turtinę žalą.

Be to, R. M. nuteistas už tai, kad jis ir D. B. veikdami bendrininkų grupėje padarė plėšimą, o būtent, 2014 m. rugsėjo 25 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, D. B. stovint ir stebint aplinką, R. M. traukdamas iš rankų nukentėjusiajai B. Z. priklausančią rankinę, ją pargriovė ant laiptų, tempė nukentėjusiąją kartu su rankine, tokiu būdu padarė dešinio užausio srityje ir dešinio klubo sąnario projekcijoje sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių patinimu ir poodinėmis kraujosruvomis, poodines kraujosruvas kairiojo peties srityje, kairiame dilbyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip atėmė nukentėjusiajai galimybę priešintis bei pagrobė nukentėjusiajai B. Z. priklausantį turtą: rankinę 100 litų (28,96 eurų) vertės, su joje buvusiais daiktais: pinigine, kurios vertė 10 litų (2,89 eurų), 56 (penkiasdešimt šešis) litu (16,22 eurus), akinius, kurių vertė 100 litų (28,96 eurų), užrašų knygute, kurios vertė 20 litų (5,79 eurų), rašikliu, kurio vertė 1 litas (0,29 euro), bevertėmis „Maxima“, „Norfa“, „Kaišiadorių paukštynas“, „Medus“, „Eurovaistinė“, „Camelija“ nuolaidų kortelėmis, beverčiais B. Z. vardu išduotais dokumentais: asmens tapatybės kortele, pensijos gavėjo pažymėjimu, nebegaliojančiu LR pasu ir vardine „IKI“ nuolaidų kortele bei 3 vnt. raktų, nuo buto ir pašto dėžutės, kurių 1 vnt. vertė 7 litai (2,03 euro), bendra vertė 21 litas (6,08 euro), tuo savo bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajai B. Z. 307 litų (88,91 euro) turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. M. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestinas

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino R. M. kaltu dėl svetimo turto vagystės iš automobilio ir plėšimo būdu užvaldžius svetimą turtą, ir nuteisė jį pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Skirdami bausmes nepilnamečiams teismai vadovaujasi Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis bei kartu atsižvelgia į papildomus, specifinius bausmių individualizavimo reikalavimus, įtvirtintus Baudžiamojo kodekso XI skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“.

Apylinkės teismas, skirdamas nepilnamečiui R. M. bausmes, atsižvelgė tiek į bendrąsias bausmių skyrimo nuostatas, tiek į įstatymu numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Teismas atsižvelgė, jog R. M. įvykdė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat atsižvelgė į R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

Skirdamas bausmes R. M. teismas įvertino visumą aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, jo socialinę brandą, t. y įvertino tai, kad R. M. nepilnametis, auga šeimoje, kuri dėl motinos socialinių įgūdžių stokos įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, jo šeimai teikiamos socialinės paslaugos, ne kartą gydytas psichiatrijos centre. Taip pat įvertino tai, kad R. M. teistas tris kartus už nusikaltimus nuosavybei.

Teismas pagrįstai nurodė, jog atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, švelnesnėmis bausmėmis nei laisvės atėmimo bausmė, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, t. y. kita bausmės rūšis nebūtų pakankama nepilnamečiui pataisyti ir perauklėti. Nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas, bausmių skyrimo taisyklių nepilnamečiams nepažeidė. Nuteistajam R. M. paskirtos bausmės už atskiras veikas nesiekia sankcijos vidurkio, todėl dar labiau švelninti jam paskirtas bausmes nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje ir su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis buvo teisingai subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 9 d. pagrindu ir teisingai nustatytas subendrintos bausmės dydis, todėl švelninti subendrintąją bausmę taip pat nėra pagrindo.

Nuteistasis R. M. taip pat prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Taigi, šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012).

R. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dvi apysunkes nusikalstamas veikas būdamas tris kartus teistas ir, kaip matyti iš bylos duomenų, ankstesniais nuosprendžiais R. M. buvo skiriamos laisvės apribojimo bausmės, skiriami įpareigojimai, tačiau tai nesutrukdė R. M. toliau daryti naujas nusikalstamas veikas. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad R. M. atžvilgiu dar yra nagrinėjamos trys bylos, kur jam taip pat pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų nuosavybei. Teisėjų kolegija įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant R. M. BK 92 str. nuostatas, t. y. atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nori mokytis, padėti mamai, močiutei, suprato jog blogai pasielgė, naujų nusikalstamų veikų pažada nebedaryti, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.