Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-531-966/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-17
Bylos Nr.
1S-531-966/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-531-966/2019Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Daivos Jankauskienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. B. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, paskirta subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2005 m. gegužės 29 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 29 d.

2. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustačius, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nesistengia elgtis tinkamai, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nuteistajam Komisijos nutarimą apskundus Kauno apylinkės teismui, šis 2019 m. birželio 13 d. nutartimi skundą atmetė. Nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, nes nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Be to, yra nustatytas nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys, nuteistasis bausmę atlieka dėl keturių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir labai sunkių, padarymo, anksčiau taikytas lygtinis paleidimas, iš ankstesnių teistumų nepasimokė. Esant šioms aplinkybėms, teismas nemanė, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis K. B. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį, Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Jeigu teismas spręs, kad taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo, nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarime nurodytą įpareigojimą iki kito lygtinio paleidimo svarstymo nedaryti teisės aktų pažeidimų arba pakeisti jį į įpareigojimą neturėti galiojančių nuobaudų, sutrumpinti terminą iki kito lygtinio paleidimo svarstymo.

4.1. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas ir Komisija neteisingai traktuoja padarytų teisės pažeidimų ir drausminių nuobaudų faktą. Vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus pagal BVK gali konstatuoti tik įgaliotas pareigūnas nutarimu arba įsakymu. Drausmės komisijos priimti sprendimai neturi lemiamos įtakos, nes galutinį sprendimą dėl padaryto vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo/nepažeidimo priima pataisos namų direktorius. Šiuo atveju galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio jokių nuobaudų nėra gavęs. Tai reiškia, kad jis nėra padaręs ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, apie kurios nurodoma nutartyje ir Komisijos nutarime. Drausminės komisijos svarstymo metu priimti sprendimai negali sukelti jokių neigiamų teisinių pasekmių, jei pažeidimas nėra konstatuotas įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Šiuo atveju jokia nuobauda skirta nebuvo. Todėl nutartyje ir nutarime nurodyta lygtinio paleidimo netaikymo priežastis – svarstymas drausmės komisijoje – yra nepagrįsta ir akivaizdžiai prieštarauja teismų praktikai. BVK įtvirtintas reglamentavimas taip pat yra siejamas tik su tokiais pažeidimais, už kuriuos skirtos nuobaudos ir visi nuteistųjų teisių ir laisvių ribojimai atsiranda būtent dėl galiojančių nuobaudų turėjimo, o ne dėl pažeidimų, už kuriuos nėra skiriamos nuobaudos. Atkreipiamas dėmesys, kad paskutinė nuobauda buvo panaikinta paskatinimo būdu, 2019 m. birželio 11 d. nutarimu nuteistasis yra perkeltas į lengvąją grupę ir tai patvirtina, kad jo elgesys yra nepriekaištingas, yra skatintas 9 kartus.

4.2. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą grindė padarytomis nusikalstamomis veikomis, jų skaičiumi, nors šių aplinkybių nuteistasis pakeisti negali. Teismų praktikoje aiškiai konstatuota, kad teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą dėl praeities elgesio. Nuteistasis pažymi, kad anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygų jis nepažeidė. Taip pat nepažeidė nustatytos tvarkos kai buvo išleistas į laidotuves. O tai rodo, kad nuteistasis yra pateisinęs parodytą pasitikėjimą. Motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą vien tik nusikaltimų pavojingumu asmuo yra tarsi nubaudžiamas antrą kartą. Svarbu ir tai, kad BVK 158 straipsnyje padarytų nusikaltimų sunkumas, kaip viena iš lygtinio paleidimo netaikymo sąlygų, nėra nurodytas.

4.3. Skunde nuteistasis akcentuoja, kad dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, moka skolas, yra perkeltas į lengvąją grupę, atliko daugiau, nei 14 metų, laisvės atėmimo bausmę. Toks atliktos bausmės dydis yra svarbus veiksnys sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Likusi bausmės dalis yra 2 metai ir 11 mėnesių. 2014 m. balandžio 30 d. pasirašė susitaikymo sutartį su nukentėjusiąja, šis susitaikymas įvyko taikant mediaciją, t. y. savanorišką susitaikymą ir norą išspręsti konfliktą. Pritaikius lygtinio paleidimo institutą nukentėjusiosios interesai nebus pažeisti, o juo labiau nebus pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas. Nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir tai rodo, kad nuteistasis yra minimaliai pavojingas visuomenei.

4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas iš viso ignoravo prašymą panaikinti Komisijos nutarime nurodytą įpareigojimą nedaryti teisės aktų pažeidimų, sutrumpinti terminą iki kito lygtinio paleidimo svarstymo. Įpareigojimas nedaryti teisės aktų pažeidimų apima visus teisės aktus, tačiau Komisija vertinti ir tokių teisės aktų, kurie nesusiję su bausmės atlikimu, pažeidimus, neturi teisės. Taip Komisija išplėtė savo įgaliojimus. Be to, nei viena rekomendacija nėra motyvuota, rekomendacija nedaryti teisės pažeidimų nėra susijusi su socialine reabilitacija. Beveik maksimalus 5 mėnesių terminas iki kito lygtinio paleidimo svarstymo taip pat nėra motyvuotas. Tos pačios rekomendacijos nustatomos jau penktą kartą iš eilės.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo K. B. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

7. Vienas iš formalių pagrindų lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bausmės atlikimo metu. Šis pagrindas yra nustatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, todėl jis privalo būti nustatytas kiekvienu atveju. Formalaus pagrindo nebuvimas yra absoliuti kliūtis taikyti lygtinį paleidimą.

8. Išvadoje apie nuteistojo K. B. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą nurodyta, kad nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame 2019 m. vasario 17 d. Komisija nuteistajam nustatė šias socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas: nedaryti teisės aktų pažeidimų; dalyvauti socialinės reabilitacijos programose; tęsti darbinę veiklą pataisos namuose. Nustačius, kad nuteistasis 2019 m. vasario 22 d. nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, padaryta išvada, kad nuteistasis K. B. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimtimi nevykdo (nevykdo rekomendacijos nedaryti teisės aktų pažeidimų). Komisija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, tai yra, nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių.

9. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismo nutartyje, taip pat ir Komisijos nutarime padaryta išvada, kad nuteistasis K. B. individualaus socialinės reabilitacijos plano visa apimtimi nevykdo, kadangi nesilaiko rekomendacijos nedaryti teisės aktų pažeidimų, yra teisinga. Tai reiškia, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam nėra formalaus pagrindo, kurio nustatymas remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra būtinas.

10. Nuteistasis skunde tvirtina, kad jis Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje minimų pažeidimų nepadarė, kadangi nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kurias skirti teisę turi tik pataisos įstaigos direktorius, tačiau šie teiginiai atmetami, kaip nepagrįsti. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad iš tikrųjų 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. buvo užfiksuoti administracijos reikalavimų nevykdymo ir nustatytos tvarkos nesilaikymo atvejai ir ta aplinkybė, kad už šiuos pažeidimus K. B. nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, priešingai, negu teigiama skunde, paties pažeidimo fakto nešalina. Nuteistasis buvo svarstytas drausminėje komisijoje ir tai, kad buvo apsiribota tik jo svarstymu neskiriant nuobaudos, nereiškia, kad buvo konstatuota, jog jis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos reikalavimų ir taisyklių nepažeidė. Viena iš nuteistajam sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių yra susijusi su rekomendacija nedaryti teisės aktų pažeidimų, t. y. ši rekomendacija siejama ne su padarytų pažeidimų pasekmėmis – nuobaudos skyrimu, o su pačiu teisės aktų reikalavimų nesilaikymo faktu, kuris šiuo atveju ir yra nustatytas bei užfiksuotas minėtoje pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad Komisijos nutarimo priėmimo momentu nuteistasis neturėjo galiojančių nuobaudų, tačiau, kaip minėta, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas su galiojančių nuobaudų turėjimu ar neturėjimu nėra siejamas. Šias aplinkybes BVK 157 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis K. B. neatitinka vienos iš lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių.

11. Skunde nuteistasis nurodo, kad padarytų nusikaltimų sunkumas, jų skaičius negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės iš tikrųjų neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, taip pat ankstesniais teistumais. Tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Todėl nuteistasis K. B. neteisus teigdamas, kad apylinkės teismas neturėjo teisės vertinti su jo įvykdytais nusikaltimais susijusių aplinkybių. Šiuo atveju nuteistojo nusikaltimų pavojingumas, smurtinis jų pobūdis, įvertinus ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys susijęs su ankstesniais nusikalstamais veiksmais, sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, kurios šiuo atveju išimtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo ne vieną specialybę, dirba, dengia priteistą civilinį ieškinį, palaiko ryšius su artimaisiais, nuo 2014 metų yra devynis kartus skatintas ir tai yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Tačiau nemažiau svarbios yra aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu. Nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo metu, sugebėjimas nuosekliai laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, yra reikšmingas faktorius vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinio paleidimo taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleistam asmeniui. Šiuo atveju nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu (vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 32 kartus, drausminėmis nuobaudomis baustas 28 kartus, paskutinį kartą – 2014 m. vasario 28 d., pažeidimus daro sistemingai nuo 2005 metų), kartu įvertinus ankstesnius teistumus, faktą, kad anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, bet tai nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto, nesuponuoja manymo, kad šiuo metu lygtinai paleistas nuteistasis tinkamai vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. K. B. skunde akcentuoja žemą nusikalstamo elgesio riziką, tačiau atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad vienos iš formalių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų nebuvimas (šiuo atveju individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas), šio instituto taikymą daro negalimu nepriklausomai nuo to, koks nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką balas yra nustatytas. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika – 40 balų – pagal OASys metodiką priskiriama žemai rizikos grupei, rizika nuo 41 balo jau laikoma vidutine, taigi K. B. nustatyta tik nežymiai mažesnė, negu vidutinė, rizika. Be to, tokia pati rizika buvo nustatyta ir 2018 m. birželio 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje ir tai rodo, kad nuteistasis per metus jokios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką nepadarė, nors tokią galimybę realiai turi (rizikos balą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai). Lygtinio paleidimo taikymui šiuo atveju neturi reikšmės ir tai, kad nuteistasis 2014 m. balandžio 30 d. su nukentėjusiąją sudarė taikos sutartį ir įsipareigojo išėjęs į laisvę atlyginti visą priteisto civilinio ieškinio sumą.

13. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, pagrįstai nustatė, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, todėl ją naikinti nėra pagrindo. Nuteistojo pateikta Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus 2019 m. birželio 14 d. K. B. charakteristika Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nuteistasis Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos charakterizuojamas teigiamai, taip pat nesudaro pagrindo vertinti Komisijos nutarimo ir teismo nutarties, kaip nepagrįstų, kadangi charakteristikoje išdėstytos nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės iš esmės analogiškos 2019 m. gegužės 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytoms aplinkybėms, kurios, kaip jau buvo minėta, teisingai įvertintos tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo.

14. Nuteistojo skunde prašoma panaikinti Komisijos nutarime nurodytą įpareigojimą nedaryti teisės aktų pažeidimų arba pakeisti jį į įpareigojimą neturėti galiojančių nuobaudų ir sutrumpinti terminą iki kito lygtinio paleidimo svarstymo. Šiuo aspektu visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad rekomendacijų pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo teikimas, rekomendacijų įgyvendinimo termino ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino nustatymas yra išimtinai Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos kompetencija (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų nuostatų 17 punkto 17.4 papunktis, 30 punkto 30.4 papunktis, BVK 164 straipsnio 5 dalis). Remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis apylinkės teismas įvertina tai, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, t. y. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtą nutarimą apylinkės teismas patikrina BVK 157 straipsnio taikymo aspektu – ar nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, ar tokių sąlygų jis neatitinka. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sprendimų dėl nuteistajam taikytinos socialinės reabilitacijos priemonių, nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų, taip pat termino, kada galimas pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo, vertinimas nepriskiriamas apylinkės ir apygardos teismų kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDaiva JankauskienėJurga Vasiliauskienė