Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DnB NORD banko bei atsakovų J.K., P.K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3205-837/2011 pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį solidariems atsakovams J. K. ir P. K. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu atsakovai J.K. ir P.K. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-01 sprendimą protingai sumažinant priteistų delspinigių sumą bei atitinkamai bylinėjimosi išlaidas, išdėstyti sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui, kas mėnesį atsakovams mokant vienodo dydžio įmokas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl delspinigių skaičiavimo senaties. CK 1.127 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Toks paaiškinimas lemia tai, kad bet kuriuo atveju delspinigiai negali būti ilgesni kaip šeši mėnesiai (CK 1.126 str. 5 d. 1 p.). CK 6.258 str. 3 d., CK 6.73 str. 2 d. suteikia teismui teisę savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl jų turtinės padėties, dėl ekonominio sunkmečio įtakos tinkamam prievolių įvykdymui. Ekonominis sunkmetis vertintinas kaip objektyvi aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str.), todėl teismas turėjo atsižvelgti į tai ir sumažinti delspinigių dydį bei išdėstyti sprendimo vykdymą.

Nurodo, kad nustatytu terminu neįvykdžius prievolės, skirtingai nei teigia apeliantai, yra galimi atvejai, kai delspinigiai kreditoriaus reikalavimu priteisiami už didesnį nei 6 mėnesių laikotarpį ir ieškinio senatis netaikoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-06-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000, yra pasisakęs, kad daugiau kaip už 6 mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu bendra tvarka pareiškiamas ieškinys (ar papildomas ieškinys toje pačioje byloje) dėl delspinigių priteisimo už naują laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad delspinigių skaičiavimo terminas nutrūko ieškovui pateiktus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir atsakovams neįvykdant prievolės, ieškovas turėjo pagrindą pratęsti delspinigių skaičiavimą iki ieškinio teismui padavimo dienos, todėl iš apeliantų delspinigius priteisė už 232 dienas. Sumažinti netesybas ir išdėstyti teismo sprendimą yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantų prašymą mažinti netesybas ir išdėstyti teismo sprendimą, išsamiai argumentavo tokį savo sprendimą ir pagrįstai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantų prašymą. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-10-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-426/2011 kreditavimo sutartyje nurodyto 0,2 proc delspinigių dydžio nepripažino neprotingai dideliu ir pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo delspinigių dydį buvo nuspręsta sumažinti iki 0,02 proc., nes atsakovai nevykdė įsipareigojimų dėl krizės sumažėjus jų pajamoms, kad jie yra fiziniai asmenys, kurie kreditą panaudojo gyvenamajam būstui įsigyti. Ekonominės krizės poveikį jautė tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, tačiau tai neatleido sutarties šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir nesuteikė šalims teisės vienašališkai stabdyti savo įsipareigojimų vykdymą. Sutarties šalis sudarydama sutartį pati prisiima riziką dėl savo įsipareigojimų vykdymo. Todėl nėra jokio pagrindo mažinti apeliantų įsipareigotą mokėti netesybų dydį jų prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo atveju. Atsakovai įmokų nemoka nuo 2009-04-30, t.y. daugiau negu dvejus metus, ir toks apeliantų elgesys negali būti pateisinamas. Be to, apeliantas P. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad yra įsidarbinęs, tačiau jokia skolos dalis ieškovui nebuvo dengiama, todėl toks apelianto elgesys apskritai laikytinas nesąžiningu ir paneigia bet kokias netesybų mažinimo nagrinėjamoje byloje prielaidas. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos todėl gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001, Lietuvos apeliacinio teismo 211-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. A-193/2011). Apeliantai į bylą jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, nors tam, kad galima būtų spręsti dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįstumo be šių duomenų teismui taip pat turėjo būti pateikti ir duomenys (įrodymai), kurie leistų daryti išvadą, kad teismo sprendimas per prašomą išdėstyti sprendimo vykdymo terminą realiai gali būti įvykdytas. Iš apeliantų priteista didesnė nei 30000 Lt suma, todėl apeliantai turėjo pareigą įrodyti, kad per prašomą išdėstyti laikotarpį, tokią sumą gali sumokėti. Argumentai dėl atsakovų turtinės padėties ir ekonominio sunkmečio nėra pakankami priimti sprendimą išdėstyti sprendimo vykdymą. Tai, kad ekonominė krizė laikytina neįrodinėtina aplinkybe, nereiškia, kad neturi būti įrodytas sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo AB DnB NORD bankas apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimas keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo konkrečiu atveju nėra.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2007-02-12 sudarė Kreditavimo sutartį Nr.1200-2007-10471, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovams 40000 Lt vartojimo kreditą (b.l. 5-10). Atsakovai įsipareigojo kreditą grąžinti dalimis kas mėnesį mokamomis nustatyto dydžio įmokomis iki 2012-01-31 (Sutarties specialiosios dalies 4 p.). Šalys kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p. susitarė, kad metų palūkanų dydis- 5,53 proc., bendros kredito kainos metinė norma (metinė kredito grąžinimo norma)- 5,88 proc. (b. l. 5). Kreditavimo sutartyje nurodyta kredito paskirtis - vartojimo reikmėms. Taigi tarp ieškovo AB DnB NORD banko ir atsakovų kreditavimo sutarties pagrindu susiklostė sutartiniai paskolos (kreditavimo) teisiniai santykiai. Vadovaujantis CK 6.881 str. 1 d. pagrindu kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir sumokėti palūkanas. Atsakovai už laiku nesumokėtą kreditą įsipareigojo mokėti 0,08 procentų dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Sutarties bendrosios dalies 27 p.) (b.l. 7). Atsakovams nevykdant sutartinių įsipareigojimų, bankas vadovaudamasis LR CK 6.889 str. nuostatomis bei Kreditavimo sutarties 32 p. ir 35.1 p. 2010-05-24 kreditavimo sutartį nutraukė (b.l.24). Delspinigiai atsakovams paskaičiuoti nuo nesumokėtos sumos už 232 dienas (b.l.22). Delspinigiai buvo skaičiuojami 180 dienų už laikotarpį nuo 2010-08-08 iki 2011-02-04 iki civilinės bylos Nr.L2-2019-837/2011 iškėlimo bei už 52 dienas iki ieškinio teismui paruošimo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (CK 6.37 str. 2 d.). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006). Tokių palūkanų dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai viena iš šalių nėra verslininkas. Pažymėtina, kad nurodytas palūkanų dydis taikomas tuo atveju, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatytas kitoks palūkanų dydis.

Ieškovas prašė priteisti 5,53 procentų dydžio procesines palūkanas, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktu. Šalių kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p. įvardijamos metinių palūkanų dydžiu yra suprantamos kaip atsakovo mokėtinas ieškovui atlyginimas už naudojimąsi šio paskolintais pinigais. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punkte nurodytas metų palūkanų dydis (5,53 procento), teisėjų kolegijos nuomone, vertinamas kaip aiškiai šalių aptarta sąlyga dėl metinių palūkanų dydžio ( Kreditavimo sutarties Nr.1200-2007-10471 6 d., Specialiosios dalies 5 d., b.l.5-8). Sutarties sąlygos turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių įrodymų nėra ,- vadovaujantis protingumo nurodymais (CK 6.38 str.1 d.). LR CK 6.872 str. 2d. nustatyta, kad palūkanos kreditoriui turi būti mokamos iki bus grąžinta paskolos suma. Palūkanų už naudojimąsi kredito suma mokėjimas ir jo trukmė yra siejami su paskolos grąžinimu. Paskolos gavėjas jam pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą bei mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu ir Bankui dėl to nutraukus paskolos sutartį, nėra atleidžiamas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovų ne Sutartyje, o įstatyme nustatyto dydžio palūkanas, nepagrįstai atleido atsakovus nuo Sutartyje nustatyto 5,53 procentų dydžio palūkanų už naudojimąsi kreditu ir tokiu būdu, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, sumažino atsakovų atsakomybės prieš Banką apimtį.

Atsakovai apeliaciniu skundu nesutinka su delspinigių paskaičiavimu už 252 dienas, kadangi, jų manymu, delspinigiai negali būti paskaičiuoti už ilgesnį kaip šeši mėnesiai laikotarpį (CK 1.126 str. 5 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, kad daugiau kaip už 6 mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu bendra tvarka pareiškiamas ieškinys (ar papildomas ieškinys toje pačioje byloje) dėl delspinigių priteisimo už naują laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas, remdamasis tarp šalių sudarytos kreditavimo sutarties Nr.1200-2007-10471 bendrosios dalies 27 p., turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 0,08 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už 232 dienas, kadangi delspinigiai buvo skaičiuojami 180 dienų už laikotarpį nuo 2010-08-08 iki 2011-02-04 iki civilinės bylos Nr.L2-2019-837/2011 iškėlimo, kada nutrūko senaties terminas delspinigiams (LR CK 1.130 str. 1 d.), bei už 52 dienas iki ieškinio teismui paruošimo.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai, (aiškiai) per didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei sprendžiant iki kokio dydžio, turi būti vertinamos konkrečios individualios bylos aplinkybės (šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės ir kt.), vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekiama nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, teismas iš esmės neturi paneigti suderintos šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Šalys sudarydamos Kreditavimo sutartį susitarė, kad atsakovai už laiku nesumokėtą kreditą mokės 0,08 procentų dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Sutarties bendrosios dalies 27 p.) (b.l. 7). Bendrasis civilinių teisinių santykių principas – sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda) įpareigoja sutarties šalis vykdyti abipusius įsipareigojimus, t. y. teisinių santykių dalyviai privalo vykdyti savo prievoles, pareigas, kurios nustatytos abipusiškai suderinta valia (sutartis). Šis principas įtvirtintas CK 6.38 str., kuriame nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, pagal sutarties nurodymus. Kreditavimo sutartyje dėl kredito atsakovams suteikimo įtvirtintos šalių teisės ir pareigos, šios sutartys galiojančios, taigi turi būti vykdomos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo kreditavimo sutartyje nustatytą palūkanų dydį laikyti neprotingu, per dideliu ir sumažinti. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovai nuo 2009-04-30 savo sutartinių įpareigojimų nebevykdo, gavę ieškovo pranešimą apie sutarties nutraukimą bei reikalavimą prievolę pagal sutartį įvykdyti iš karto, net ir dalies prievolės neįvykdė, dėl infliacijos ieškovas patyrė nuostolius atsakovams nevykdant sutartinės prievolės. Apeliantai teigia, kad jų turtinė padėtis yra sunki, įtakota ekonominio sunkmečio. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko drastiškų pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui. Pažymėtina, kad buvus galimybei tokius pokyčius prognozuoti, nebūtų kilę tokio masto neigiamų padarinių visai šalies ekonomikai. Pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011), tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovai nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad vien dėl šios ekonominės krizės jie negalėjo laiku mokėti ieškovui įmokų ir jų nemokėjo, byloje atsakovai nurodė tik kad jų finansinė padėtis sudėtinga, be to, jie nereiškė reikalavimų dėl sutarties sąlygų pakeitimo, kaip tai numato CK 6.204 str. 3 d.

Pažymėtina, kad aiškindamas ir taikydamas CPK 284 str. 1 d. teisės normą, suteikiančią teismui teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendimo vykdymo atidėjimas arba išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju atsakovai, prašydami teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų turtinę padėtį, kad jie tikrai galės skolą sumokėti per vienus metus laiko, mokėdami lygiomis įmokomis kas mėnesį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų prašymą atmetė. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog teismo sprendimas per prašomą išdėstyti sprendimo vykdymo terminą realiai gali būti įvykdytas.

Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio, nors šioje byloje už paduotą skundą atsižvelgiant į ginčijamą sumą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 70 Lt. Ieškovui gražintina 69 Lt žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Atsakovai sumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas turėjo 847 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą. Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus, o atsakovų apeliacinį skundą atmetus, šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal LR CPK 93 str. 1 d. taisyklę. Iš atsakovų ieškovų naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 70 Lt žyminis mokestis, 847 Lt advokato pagalbos išlaidų – iš viso 917 Lt

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimą dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovų P.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ir J.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , solidariai ieškovo AB DnB NORD bankas, juridinio asmens kodas 112029270, naudai 5,53 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 24 307,80 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti AB DnB NORD bankui, juridinio asmens kodas 112029270, buveinė J.Basanavičiaus g. 26, Vilnius, 69 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2011-09-23 mokėjimo pavedimą Nr. APM6012532, AB DnB NORD banke.

Priteisti iš P.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , solidariai 917 Lt bylinėjimosi išlaidų AB DnB NORD bankas, įm.k. 112029270, naudai.

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.