Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-417/2014

Teisėja L. Bajorinienė Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00040-2011-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5; 1.2.18.8.; 2.1.7.; 2.4.6.4.1.

2014 m. lapkričio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-07-01 nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės teisės įgijimo ir turtinės prievolės panaikinimo, panaudojus UAB „S. G.“ dokumentus) ir jai paskirta 50 MGL bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės teisės įgijimo ir turtinės prievolės panaikinimo, panaudojus A. K. IĮ dokumentus) ir jai paskirta 60 MGL bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 40 MGL bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (13 000 Lt) bauda. R. P. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Iš R. P. valstybei priteista 16 865 Lt (šešiolika tūkstančių aštuoni šimtai šešiasdešimt penki litai) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. P. palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Paliktas Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-04-29 nutartimi taikytas R. P. turto laikinas nuosavybės teisės apribojimas, iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteista už tai, kad ji būdama UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, (duomenys neskelbtini) m., tyčia, turėdama išankstinį tikslą UAB „T.“ išvengti turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, UAB „T.“ vardu iš nenustatytų asmenų ir nenustatytu laiku įsigijo biuro baldų komplektą ir baldų komplektą biurui, o jų įsigijimą įmonės buhalterinėje apskaitoje pagrindė aiškiai netikrais UAB „S. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), apskaitos dokumentais – 2007-04-06 pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) sąskaita faktūra, serija SWE Nr.04-225, kurioje įrašyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S. G.“ pardavė bendrovei „T.“ du baldų komplektus už 9984 Lt, iš jų 1522,98 Lt PVM, ir 2008-02-28 kasos pajamų orderio kvitu serija SWE Nr. 00-16 dėl 9984 Lt, kuriame įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB „T.“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr.04-225 sumokėjo 9984 Lt UAB „S. G.“. R. P. šiuos netikrus dokumentus pateikė UAB „T.“ vyr. finansininkei J. B., nurodydama juos patvirtinti parašu, ir 2007-04-06 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr.04-225 įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, kuri nežinodama apie nusikalstamą veiką, šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus patvirtino savo parašu ir 2007-04-06 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr.04-225 įtraukė į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą. Po to R. P. UAB „T.“ vyr. finansininkei J. B. nuo 2008-01-14 nutraukus su UAB „T.“ darbo sutartį, 2008-02-28 kasos pajamų orderio kvitą serija SWE Nr. 00-16 pati įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą bei PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į patikslintą UAB „T.“ PVM deklaraciją už 2007 metų balandžio mėnesį, PVM deklaracijos 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nurodė 1522,98 Lt didesnę PVM sumą, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto(-) PVM“ neteisėtai įrašė grąžintiną iš biudžeto 957 Lt PVM sumą, nors turėjo įrašyti mokėtiną į biudžetą 565,98 Lt PVM sumą, ir šią patikslintą deklaraciją 2011-02-11 elektroninio deklaravimo sistema pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai interneto svetainės adresu: http://deklaravimas.vmi.lt

Tęsdama nusikalstamą veiką, R. P. nuteista už tai, kad būdama UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, tyčia (duomenys neskelbtini) m., turėdama išankstinį tikslą UAB „T.“ išvengti turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, UAB „T.“ vardu iš nenustatytų asmenų ir nenustatytu laiku įsigijo lauko baldus, stalą, statybinės medienos bei medienos kurui, o jų įsigijimą laikotarpiu nuo 2008-03-05 iki 2008-03-27 ir apmokėjimą įmonės buhalterinėje apskaitoje pagrindė aiškiai netikrais UAB „S. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis bei kasos priėmimo kvitais, būtent: 2008-03-05 PVM sąskaita faktūra serija SWE Nr. 03-449, kurioje įrašyta, kad UAB „S. G.“ pardavė UAB „T.“ lauko baldų komplektą už 3 848,55 Lt, iš jų 587,07 Lt PVM, 2008-03-14 PVM sąskaita faktūra, serija SWE Nr. 03-511, kurioje įrašyta, kad UAB „S. G.“ pardavė UAB „T.“ apskritą stalą už 3 098,00 Lt, iš jų 472,58 Lt PVM, 2008-03-27 PVM sąskaita faktūra serija SWE Nr. 03-519, kurioje įrašyta, kad UAB „S. G.“ pardavė UAB „T.“ statybinės medienos ir medienos kurui už 8 753,45 Lt, iš jų 1 335,27 Lt PVM, 2008-09-23 kasos priėmimo kvitu SW Nr. 09-23, kuriame įrašyta, kad UAB „T.“ sumokėjo UAB „S. G.“ 4700 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras 2008-03-05 SWE Nr. 03-449, 2008-03-14 SWE Nr. 03-511, 2008-03-27 SWE Nr. 03-519 už lauko baldų komplektą, apskritą stalą, statybinę medieną ir medieną kurui, 2008-11-04 kasos priėmimo kvitu SW Nr. 11-04, kuriame įrašyta, kad UAB „T.“ sumokėjo UAB „S. G.“ 3000 Lt už prekes, 2008-11-21 kasos priėmimo kvitu SW Nr. 11-21, kuriame įrašyta, kad UAB „T.“ sumokėjo UAB „S. G.“ 2000 Lt už prekes, 2008-11-28 kasos priėmimo kvitu SW Nr. 11-28, kuriame įrašyta, kad UAB „T.“ sumokėjo UAB „S. G.“ 2000 Lt už prekes, 2008-12-19 kasos priėmimo kvitu SW Nr. 12-19, kuriame įrašyta, kad UAB „T.“ sumokėjo UAB „S. G.“ 4000 Lt už prekes. R. P. įtraukė PVM sąskaitas faktūras bei kasos priėmimo kvitus į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, pati juose pasirašė bei PVM sąskaitose faktūrose išskirtas pridėtinės vertės mokesčio sumas įtraukė į patikslintą UAB „T.“ PVM deklaraciją už 2008 m. kovo mėnesį, deklaracijos 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nurodė 2394,92 Lt didesnę PVM sumą, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto(-) PVM neteisėtai įrašė grąžintiną iš biudžeto 1154 Lt PVM sumą, nors turėjo įrašyti mokėtiną į biudžetą 1240,92 Lt PVM sumą bei šią patikslintą deklaraciją 2011-03-16 elektroninio deklaravimo sistema pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai interneto svetainės adresu: http://deklaravimas.vmi.lt. Taigi R. P. apgaule UAB „T.“ naudai įgijo turtinę teisę į 3 917,90 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 3 917,90 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Be to, R. P. nuteista už tai, kad būdama UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, (duomenys neskelbtini) m., tyčia, turėdama išankstinį tikslą UAB „T.“ išvengti turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, UAB „T.“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) m., nenustatytiems asmenims ir nenustatytu laiku atlikus statybos darbus, panaudojo A. K. IĮ neatitinkančius tikrovės nenustatytų asmenų surašytus ir pasirašytus dokumentus: 2007-05-28 statybos rangos sutartį, 2007-05-28 sąmatą, 2007-10-01 atliktų darbų aktą, pati juose pasirašė ir darbų atlikimą pagrindė aiškiai netikra 2007-05-28 PVM sąskaita faktūra serija AK Nr. 07-05, kurioje įrašyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad A. K. individuali įmonė atliko bendrovei „T.“ statybos darbų ir lauko bei vidaus apdailos darbų už 42 437 Lt, iš jų 6473,44 Lt PVM, ir šią 2007-05-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AK Nr. 07-05 bei 2008-01-12 kasos pajamų orderio kvitą seriją AK Nr.08-15 22000 Lt ir 2008-01-29 kasos pajamų orderio kvitą serija AK Nr.08-42 - 20437 Lt dėl atsiskaitymo su tariamai darbus atlikusia A. K. IĮ perdavė juos pasirašyti UAB „T.“ vyr. finansininkei J. B., kuri nuo 2008-01-14 UAB „T.“ nebedirbo, nurodydama jai 2007-05-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AK Nr. 07-05 ir 2008-01-12 kasos pajamų orderio kvitą seriją AK Nr.08-15 22000 Lt įtraukti į buhalterinę apskaitą. UAB „T.“ vyr. finansininkė J. B., nežinodama, kad pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje bei kasos pajamų orderio kvite nurodyti neatitinkantys tikrovės duomenys, įtraukė šiuos netikrus dokumentus į buhalterinę apskaitą bei pati R. P. 2008-01-29 kasos pajamų orderio kvitą serija AK Nr.08-42 20437 Lt įtraukė į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą. PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą pridėtinės vertės mokesčio sumą R. P. įtraukė į patikslintą UAB „T.“ PVM deklaraciją už 2007 metų gegužės mėnesį, deklaracijos 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nurodė 6473,44 Lt didesnę PVM sumą, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto(-) PVM“ neteisėtai įrašė mokėtiną į biudžetą 899 Lt PVM sumą, nors turėjo įrašyti mokėtiną į biudžetą 7372,44 Lt PVM sumą bei šią patikslintą deklaraciją 2011-02-11 elektroninio deklaravimo sistema pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai interneto svetainės adresu: http://deklaravimas.vmi.lt. Taigi R. P. apgaule UAB „T.“ naudai įgijo turtinę teisę į 6473,44 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 6473,44 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Be to, R. P. nuteista už tai, kad būdama UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 str. 4 d. nuostatas, kuriose numatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, UAB „T.“ naudai siekdama išvengti 5395 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, žinodama, kad pagal 2007-05-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AK Nr. 07-05 sandoris tarp UAB „T.“ ir A. K. IĮ faktiškai nėra įvykęs, pagal šiame aiškiai netikrame dokumente įrašytus duomenis užpildė ir pateikė Tauragės AVMI UAB „T.“ 2007 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204), joje įrašant tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „T.“ mokėtiną pelną, tai yra 2007 metų Metinės pelno mokesčio deklaracijos III dalies 1 eilutėje finansinėje apskaitoje nustatytą mokestinių metų pelną sumažino 35 964 Lt, 57 ir 60 eilutėje pelno mokestį sumažino 5395 Lt, 69, 73, 75 eilutėje mokėtiną pelno mokestį sumažino 5395 Lt ir šią deklaraciją, kurioje įrašė aiškiai neteisingus duomenis, 2008-09-30 pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroninio deklaravimo sistema interneto svetainės adresu: http://deklaravimas.vmi.lt.

Tęsdama nusikalstamą veiką, R. P. nuteista už tai, kad būdama UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 d. būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 4 str. 1 d. ir 5 str. 2 d., kuriose numatyta, jog mokesčio bazė yra Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas ir kad apskaičiuojant mokestį už 2007 m. prasidėjusį mokestinį laikotarpį taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, UAB „T.“ naudai siekdama išvengti 1079 Lt socialinio mokesčio, žinodama, kad pagal 2007-05-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AK Nr. 07-05 sandoris tarp UAB „T.“ ir A. K. IĮ faktiškai nėra įvykęs, pagal šiame aiškiai netikrame dokumente įrašytus duomenis užpildė ir pateikė Tauragės AVMI UAB „T.“ 2007 metų Metinę socialinio mokesčio deklaraciją (forma KIT702), joje įrašė tik jai žinomus neteisingus duomenis: deklaracijoje 9 eilutėje finansinėje apskaitoje nustatytą mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą sumažino 35964 Lt; 44 ir 46 eilutėje apmokestinamąjį pelną sumažino 35964 Lt ir šią deklaraciją, kurioje įrašė aiškiai neteisingus duomenis, 2008-09-30 pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroninio deklaravimo sistema interneto svetainės adresu: http://deklaravimas.vmi.lt. Taigi R. P., siekdama išvengti 5395 Lt pelno mokesčio ir 1079 Lt socialinio mokesčio, įrašė į 2007 metų pelno ir socialinio mokesčio deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pelną bei jas 2008-09-30 pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir R. P. dėl nusikalstamų veikų išteisinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir papildomai ištyrusi byloje surinktus įrodymus, turi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tai, jog R. P. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, požymių. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, o tai padarė esminę įtaką teismo išvadai dėl R. P. kaltės padarius minėtas nusikalstamas veikas.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta, kad specialisto išvadoje Nr. AB6-9 nurodyta, jog pagal UAB „S. G.“ įformintas PVM sąskaitas faktūras nėra baldų nusidėvėjimo apskaičiavimo dokumentų ir atliktų ūkinių operacijų registravimo buhalterinės apskaitos registruose, nėra sunaudotos statybinės medienos ir medienos nurašymo aktų ir atliktų ūkinių operacijų užregistravimo buhalterinės apskaitos registruose, tačiau nuteistajai R. P. pateikus įmonės Didžiąją knygą buvo nustatyta, kad ši knyga teisėta, viskas suvesta. Nuteistoji ir jos gynėjas teigė, kad buhalterinės apskaitos registruose, kurie teismui pateikti, apskaičiuoti nusidėvėjimai, statybinės medienos, baldų nusidėvėjimas, todėl šie nusidėvėjimai mažina pelno dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, siekiant pašalinti visus kylančius prieštaravimus, atliko įrodymų tyrimą ir paskyrė teismo ekonominę ekspertizę bei gavo ekspertizės aktą Nr. 11-3030(12), kuriame buvo nustatyta, kad pateiktoje tyrimui baudžiamosios bylos medžiagoje yra 2007-04-06 PVM sąskaita faktūra SWE Nr. 04-225, kurioje nurodomas „pardavėjas“ UAB „S. G.“, „pirkėjas“ – UAB „T.“ (t. 3, b. l. 40). 2007-04-06 PVM sąskaitoje faktūroje serija SWE Nr. 04-225 nurodyta, kad UAB „T.“ pirko iš UAB „S. G.“ biuro baldų komplektą ir baldų komplektą biurui už 9 984 Lt, iš jų 1 522,98 Lt gautiną PVM. 2007-04-06 UAB „T.“ pirkimų skolon žurnale įtraukė į apskaitą 9 984 Lt skolą tiekėjams, 1 522,98 Lt gautiną PVM ir 8 461,02 Lt įtraukė kaip ilgalaikį turtą. Pateiktoje tyrimui baudžiamosios bylos medžiagoje yra UAB „T.“ 2008 m. ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr.023, kurioje nurodoma, kad baldų vertė 2007-04-06 nurodyta 8 461,02 Lt (9984–1522,98) kaip ir įsigijimo vertė, perdavimo eksploatuoti data – 2008-01-01. Pagal 2007-04-06 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr. 04-225 gautiems baldams ilgalaikio turto apskaitos kortelėje apskaičiuotas baldų nusidėvėjimas 2008 m. – 1 692 Lt, 2009 m. – 1 692 Lt, 2010 m. – 1 692 Lt, 2011 m. – 1 692 Lt, 2012 m. 01–03 mėn. – 423 Lt. Remiantis 2008 m. UAB „T.“ ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 023 duomenimis, baldų, kurie buvo gauti pagal 2007-04-06 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr. 04-225, galutinio nusidėvėjimo data nurodyta 2013-01-01. Pateiktoje tyrimui baudžiamosios bylos medžiagoje yra 2008-01 mėn.–2008-12 mėn. UAB „T.“ sąskaitų žurnalas, remiantis kuriuo nustatyta, kad baldai, kurie buvo gauti pagal 2007-04-06 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr.04-225, įtraukti į apskaitą nurodytame žurnale 122 sąskaitoje „Baldai“ įsigijimo kainomis ir apskaičiuota baldų nusidėvėjimo suma už 2008 metus – 1 692 Lt parodyta 12201 sąskaitoje „Nusidėvėjimas“ ir įtraukta į sąnaudas, t. y. parodyta nurodytame žurnale 61181 sąskaitoje „Baldų nusidėvėjimas“. Pateiktoje tyrimui baudžiamosios bylos medžiagoje yra 2009-01-01–2009-12-31 sąskaitų knyga, iš kurios nustatyta, kad apskaičiuota baldų nusidėvėjimo suma už 2009 metus– 1 692 Lt parodyta 12201 sąskaitoje „Nusidėvėjimas“. Pateiktoje tyrimui baudžiamosios bylos medžiagoje yra 2008-03-05 PVM sąskaita faktūra SWE Nr. 03-447, kurioje nurodomas „pardavėjas“ – UAB „S. G.“, „pirkėjas“ – UAB „T.“ (t. 3, b. l. 32). 2008-03-05 PVM sąskaitoje faktūroje serija SWE Nr. 03-447 nurodyta, kad UAB „T.“ pirko iš UAB „S. G.“ lauko baldų komplektą už 3 848,55 Lt, iš jų 587,07 Lt PVM (t. 3, b. l. 32). 2008-03-05 UAB „T.“ pirkimų skolon žurnale įtraukė į apskaitą 3 848,55 Lt kaip skolą tiekėjams – UAB „S. G.“, 587,07 Lt gautiną PVM ir 3 261,48 Lt įtraukė kaip ilgalaikį turtą. Pateiktoje tyrimui baudžiamosios bylos medžiagoje yra UAB „T.“ ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. 025, kurioje nurodoma, kad lauko baldų komplektas įtrauktas į apskaitą kortelėje kaip 3 261,48 Lt (3 848,55–587,07) įsigijimo vertės, perdavimo eksploatuoti data – 2009-01-01. Pagal 2008-03-05 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr. 03-447 gautam lauko baldų komplektui kortelėje apskaičiuotas nusidėvėjimas 2009 m. – 652,30 Lt, 2010 m. – 652,30 Lt, 2011 m. – 652,30 Lt, 2012 m. – 652,30 Lt, 2013 m. – 652,30 Lt, iš viso – 3 261,50 Lt (galutinio nusidėvėjimo data ilgalaikio turto apskaitos kortelėje Nr. 025 nurodyta 2014-01-01). Remiantis 2009 m. 01–12 mėn. UAB „T.“ sąskaitų knygos duomenimis nustatyta, kad už 2009 metus lauko baldų komplekto nusidėvėjimo suma apskaičiuota 652,30 Lt, parodyta 12201 sąskaitoje „Nusidėvėjimas“. Pateiktoje tyrimui baudžiamosios bylos medžiagoje yra 2008-03-14 PVM sąskaita faktūra serija SWE Nr.03-511, kurioje nurodomas „pardavėjas“ – UAB „S. G.“, „pirkėjas“ – UAB „T.“ (t. 3, b. l. 33). 2008-03-14 PVM sąskaitoje faktūroje serija SWE Nr. 03-511 nurodyta, kad UAB „T.“ pirko iš UAB „S. G.“ apskritą stalą už 3 098 Lt, iš jų 472,58 Lt PVM (t. 3, b. l. 33). 2008-03-14 UAB „T.“ pirkimų skolon žurnale įtraukė į apskaitą 3 098 Lt kaip skolą tiekėjams – UAB „S. G.“, 472,58 Lt gautiną PVM ir 2 625,42 Lt įtraukė į apskaitą kaip ilgalaikį turtą. Pateiktoje tyrimui baudžiamosios bylos medžiagoje yra UAB „T.“ ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. 024, pagal kurią nustatyta, kad apskritas stalas, pirktas pagal 2008-03-14 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr. 03-511, įtrauktas į apskaitą nurodytoje kortelėje kaip 2 625,42 Lt įsigijimo vertės (3 098–472,58). Pagal 2008-03-14 PVM sąskaitą faktūrą SWE Nr. 03-511 gautam baldui – apskritam stalui, ilgalaikio turto apskaitos kortelėje Nr.024 buvo apskaičiuotas nusidėvėjimas: 2008 m. 07–12 mėn. – 262 Lt, 2009 m. – 525 Lt, 2010 m. – 525 Lt, 2011 m. – 525 Lt, 2012 m. – 525 Lt, 2013 m. 01–06 mėn. – 263,42 Lt, iš viso – 2 625,42 Lt (ilgalaikio turto apskaitos kortelėje Nr. 024 apskrito stalo galutinio nusidėvėjimo data kortelėje nurodyta 2013-07-01). Remiantis UAB „T.“ 2008 m. sąskaitų žurnalo duomenimis, nustatyta, kad pagal 2008-03-14 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr. 03-511 gautas apskritas stalas, įsigijimo vertė – 2 625,42 Lt, buvo parodytas 122 sąskaitoje „Baldai“ ir apskaičiuota apskrito stalo už 2008 m. – 262 Lt nusidėvėjimo suma parodyta 12201 sąskaitoje „Nusidėvėjimas“. Remiantis UAB „T.“ 2009 m. sąskaitų knygos duomenimis nustatyta, kad apskaičiuota apskrito stalo nusidėvėjimo suma už 2009 metus parodyta 12201 sąskaitoje „Nusidėvėjimas“. Remiantis UAB „T.“ 2008 m. 01–12 mėn. sąskaitų žurnalo duomenimis nustatyta, kad baldai, kurie buvo gauti pagal 2007-04-06 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr.04-225 – 8 461,02 Lt (9 984 Lt su PVM), pagal 2008-03-05 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr.03-447 – 3 261,48 Lt (3 848,55 su PVM), pagal 2008-03-14 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr.03-511 – 2 625,42 Lt (3 098,00 Lt su PVM) buvo įtraukti į apskaitą nurodytame žurnale 122 sąskaitoje „Baldai“ kaip 14 347,92 Lt (8 461,02 + 3 261,48 + 2.625,42) bendros sumos, dėl to buvo laikytasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalies, kur nurodoma, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių Įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimų. Remiantis UAB „T.“ 2008 m. sąskaitų žurnalo, 2009 m. sąskaitų knygos, ilgalaikio turto apskaitos kortelių Nr. 023, Nr. 024, Nr. 025 duomenimis, nustatyta, kad baldams, kurie buvo gauti pagal 2007-04-06 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr. 04-225 – 8 461,02 Lt (be PVM), pagal 2008-03-05 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr. 03-447 – 3261,48 Lt (be PVM), pagal 2008-03-14 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr.03-511 – 2 625,42 Lt (be PVM) vertės, yra baldų nusidėvėjimo apskaičiavimo dokumentai, t. y. ilgalaikio turto apskaitos kortelės, ir apskaičiuotos baldų nusidėvėjimo sumos parodytos apskaitos registruose – 2008 m. sąskaitų žurnale, 2009 m. sąskaitų knygose. Remiantis UAB „T.“ 2008 m. 01–12 mėn. laikotarpio sąskaitų žurnalo duomenimis nustatyta, kad anksčiau nurodytų baldų, gautų iš UAB „S. G.“ pagal 2008-03-05 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr. 03-447 už 3 848,55 Lt bei pagal 2008-03-14 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr. 03-511 už 3 098 Lt, nusidėvėjimo sumos nebuvo įtrauktos į sąnaudas 2008 m. nurodytame žurnale. Pateiktoje tyrimui medžiagoje yra 2008-03-27 PVM sąskaita faktūra serija SWE Nr. 03-519 (t. 3, b. l. 4), iš kurios matosi, kad UAB „T.“ iš UAB „S. G.“ pirko statybinę medieną ir medieną kurui už 8 753,45 Lt. UAB „T.“ buhalterinėje apskaitoje 2008 m. pirkimų skolon žurnale įtraukė į apskaitą 8 753,45 Lt skolą tiekėjams, t. y. 1 335,27 Lt gautiną PVM ir 7 418,18 Lt įtraukė į apskaitą 2015 m. sąskaitoje „Įsigijimo savikaina“ kaip prekes, skirtas perpardavimui. Tarp tyrimui pateiktų UAB „T.“ dokumentų nėra gautos pagal 2008-03-07 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr. 03-519 statybinės medienos bei medienos kurui už 7 418,18 Lt (be PVM) nurašymo aktų. Remiantis UAB „T.“ 2008-01 mėn.–2008-12 mėn. laikotarpio sąskaitų žurnalo duomenimis nustatyta, kad sąskaitoje 2015 „Atsargos“ atsargų likutis 2008 m. 12 mėn. sudarė 7 418,18 Lt sumą, kuri sutampa su gautos pagal 2008-03-27 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr. 03-519 statybinės medienos ir medienos kurui suma, tai rodo, kad statybinė mediena bei mediena kurui nebuvo nurašyta į sąnaudas (t. 6, b. l. 162–164).

Ištyrusi baudžiamosios bylos medžiagą ir pateiktus dokumentus ekspertė pateikė išvadą, kad UAB „T.“ buhalteriniuose dokumentuose (ilgalaikio turto apskaitos kortelėse, 2008 m. sąskaitų žurnale, 2009 m. sąskaitos knygoje) įtraukė į apskaitą gautus baldus pagal 2008-03-05 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr. 03-447 už 3 848,55 Lt, pagal 2008-03-14 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr. 03-511 už 3 098 Lt bei jiems buvo apskaičiuotas nusidėvėjimas, kuris buvo parodytas 2008 m. turto apskaitos kortelės Nr. 024, Nr. 025. Pagal 2007-04-06 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr. 04-225 gautiems baldams 8 461,02 Lt (be PVM) buvo apskaičiuotas nusidėvėjimas ilgalaikio turto apskaitos kortelėje Nr. 023 ir nusidėvėjimo sumos už 2008 m., 2009 m. buvo parodytos 2008 m. bendrajame žurnale bei UAB „T.“ 2008 m. 01 mėn.–2008 m. 12 mėn., 2009 m. sausio mėn.–2009 m. gruodžio mėn. sąskaitų žurnaluose 12201 sąskaitoje „Baldų nusidėvėjimas“. Tarp tyrimui pateiktų UAB „T.“ dokumentų nėra gautos pagal 2008-03-27 PVM sąskaitą faktūrą serija SWE Nr. 03-519 statybinės medienos bei medienos kurui už 7 418,18 Lt (be PVM) nurašymo aktų. UAB „T.“ 2008-01 mėn.–2008-12 mėn. laikotarpio sąskaitų žurnale sąskaitoje 2015 „Atsargos“ 2008 m. 03 mėn. parodytas statybinės medienos bei medienos kurui gavimas už 7 418,18 Lt sumą (be PVM). UAB „T.“ 2008-01 mėn.–2008-12 mėn. laikotarpio sąskaitų žurnale 2015 „Atsargos“ atsargų likutis 2008 m. 12 mėn. sudarė 7 418,18 Lt, t. y. statybinė mediena bei mediena kurui nebuvo nurašyta į sąnaudas (t. 6, b. l. 165).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta specialistė L. B., pateikusi ekspertizės aktą Nr. 11-3030(13), nurodė, kad ekspertizės akte išvadoje 3 klausimu nurodyta, kad tarp dokumentų nėra gautos pagal 2008-03-27 PVM sąskaitos faktūros statybinės medienos bei medienos kurui už 7418,18 Lt nurašymo aktų, o akto pradžioje nurodyta, kad 2014-03-24 gauti iš UAB „T.“ dokumentai bei apskaitos registrai, 3 ir 4 eilutėje nurodyta, kad tarp tų dokumentų gauti 2009-12-31 medžiagų nurašymo aktai. Nors nuteistoji ir teigia, kad tuose aktuose buvo tos medienos nurašymo aktai, tačiau tuose aktuose nenurodyta, kad nurašyta mediena ir mediena kurui. Išvadoje trečiuoju klausimu parašyta, kad UAB „T.“ 2008-01 mėn. –2008-12 mėn. laikotarpio sąskaitų žurnale sąskaitoje 2015 „Atsargos“ 2008-03 mėn. parodytas statybinės medienos bei medienos kurui gavimas už 7418,18 Lt, po to nurodyta, kad UAB „T.“ 2008-01 mėn.–2008-12 mėn. laikotarpio sąskaitų žurnale sąskaitoje 2015 „Atsargos“ atsargų likutis 2008 m. 12 mėn. sudarė 7418,18 Lt, vadinasi, likutis sutampa su gauta 2008-03-27 PVM sąskaita faktūra SWE Nr. 03-519 statybinės medienos ir medienos kurui suma, tai rodo, kad statybinė mediena bei mediena kurui nebuvo nurašyta į sąnaudas. Likutis metų pradžioje sutampa su likučiu metų pabaigoje 2008 m., tai negali būti nurašyta, jeigu yra toks likutis. Aktuose nenurodyta, kad nurašyta statybinė mediena ar mediena kurui, tai matyti iš dokumentų, žurnalo. Minėtoje sąskaitoje neparodyta, kad neįtraukta į sąnaudas. Statybinė mediena, užfiksuota sąskaitų knygoje, nėra nurašyta 2008 m. (t. 6, b. l. 176).

Kadangi nuteistoji nurodė, kad minėta mediena yra nurašyta 2009 m. nurašymo aktais, ekspertei buvo pateikti UAB „T.“ dokumentai ir apklausta papildomai ekspertė L. B. nurodė, kad už 2009 metus yra du nurašymo aktai, medžiagų nurašymo aktas Nr. 1, 2009-12-31 ir antras 2009-12-31. Pirmame akte parašyta, kad nurašyta statybinė mediena ir mediena kurui pagal sąskaitą ir nurodyta suma už 7418,18 Lt, tokia pati suma kaip ir PVM sąskaitoje faktūroje SWE Nr. 03-519. Vadinasi, suma tai nurašyta, tačiau neaišku, ar visas kiekis nurašytas, ar ne, nes sąskaitoje nurodyta ir statybinė mediena, ir mediena kurui, nurašyta tik suma, o ar nurašyta ta pati mediena, koks kiekis, nežinoma. Dėl sumos, tai viskas gerai, sutampa. Vadinasi, galima tvirtinti, kad yra medžiagų nurašymo aktas Nr. 1, kur medžiaga nurašyta nurodant sumą. Ekspertizės akte trečiuoju klausimu nurodyta, kad tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra gauta pagal 2008-03-27 PVM sąskaitas faktūras statybinės medienos bei medienos kurui už 7418,18 Lt nurašymo aktų, tačiau atsakant į trečią klausimą reikėjo dar nurodyti, kad nėra pateikti tyrimui už 2008 metus nurašymo aktai. O dėl 2009 metų, aktai yra, tik suma nurodyta ir ši suma sutampa. Ekspertė nurodė, kad trečiuoju klausimu trečioje pastraipoje išvada teisingai parašyta, 2008 m. nebuvo nurašyta statybinė mediena bei mediena kurui į sąnaudas, viskas gerai, apskaita už 2008 metus sutvarkyta teisingai, teisės aktų pažeidimų nėra padaryta, jei nurašymas padarytas metais vėliau. Galima nurašyti tada, kai sunaudojama, nurašymas padarytas nepažeidžiant įstatymų, apskaita už 2008 m. sutvarkyta teisingai ir tvarkingai. Ekspertė nurodė, kad negali pasakyti, ar žala padaryta valstybei, nes jai nebuvo toks klausimas užduotas, tačiau logiškai mąstant, jeigu viskas gerai, tai tuomet žalos nėra. L. B. teigė, kad apskaita už 2008 metus sutvarkyta teisingai, viskas gerai laikytasi reikalavimų. Už 2009 metus buhalterė aiškino, kad viskas buvo sutvarkyta, o kad nurašyta vėliau, taip galima daryti, buvo suvartota ir nurašyta (t. 6, b. l. 188).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamos įtakos asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.

Pagal teismų praktiką apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio ar panaikinant prievolę juos mokėti reiškiasi suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu Mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su Mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus. Melagingų duomenų pateikimas Mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu Mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-34/2011).

Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnį tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Be to, įstatymų leidėjas už deklaracijų nepateikimą siekiant nuslėpti ar nuslepiant mokesčius, yra nustatęs administracinę (ATPK 172¹ straipsnis) ir baudžiamąją (BK 221 straipsnis) atsakomybę. Todėl, sistemiškai analizuojant BK normas, deklaracijos nepateikimas ar jos vėlesnis patikslinimas negali būti vertinamas kaip apgaulės būdas PVM sukčiavimo bylose.

R. P. nuteista už tai, kad būdama UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, (duomenys neskelbtini) m., tyčia, turėdama išankstinį tikslą UAB „T.“ išvengti turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, UAB „T.“ vardu iš nenustatytų asmenų ir nenustatytu laiku įsigijo biuro baldų komplektą ir baldų komplektą biurui, lauko baldus, stalą, statybinės medienos bei medienos kurui, o jų įsigijimą įmonės buhalterinėje apskaitoje pagrindė aiškiai netikrais UAB „S. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais, šiuos netikrus dokumentus įtraukė į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą. Po to R. P. PVM sąskaitose faktūrose išskirtas pridėtinės vertės mokesčio sumas įtraukė į patikslintą UAB „T.“ PVM deklaraciją už 2007 metų balandžio mėnesį, PVM deklaracijos 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nurodė didesnę PVM sumą, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto(-) PVM“ neteisėtai įrašė grąžintiną iš biudžeto PVM sumą ir šias patikslintas deklaracijas 2011-02-11 elektroninio deklaravimo sistema pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai interneto svetainės adresu. Už analogiškas veikas R. P. nuteista ir dėl iš A. K. IĮ pirktų vidaus ir lauko darbų paslaugų. Taigi iš esmės kaltinime nurodyta R. P. apgaulė pasireiškė tuo, kad ji, panaudodama suklastotas sąskaitas faktūras, jas neteisėtai įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, ir tuo pagrindu pateikdamas PVM deklaracijas VMI neteisėtai įrašė grąžintiną iš biudžeto PVM.

Vertinant teismo nustatytas aplinkybes, veikos, kaip sukčiavimo, kvalifikavimo kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) (toliau ir Mokesčių administravimo įstatymas) 13 straipsnį PVM – tai vienas iš mokesčio rūšių, kurį mokesčio mokėtojas privalo sumokėti į valstybės biudžetą. Mokestis taip pat ir PVM bendriausia prasme – tai mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Mokesčių santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai tarp valstybės ir mokesčio mokėtojo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį (2004 m. sausio 15 redakcija) PVM objektas yra šalies teritorijoje už atlygį atliekamas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai šias prekes tiekia ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, taip pat prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės. PVM apmokestinama pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp prekių ir paslaugų parduodamosios ir perkamosios vertės įvairiuose jų tiekimo bei teikimo (gamybos) stadijose. Šis mokestis įtraukiamas į kainą ar tarifą. Būtent parduodamas prekę ar paslaugą, PVM mokėtojas iš pirkėjo (vartotojo) gauna ir tą pinigų sumą, kurią kaip PVM privalo sumokėti į valstybės biudžetą. Taigi ir apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi PVM mokėtojo santykiuose su mokesčių administratoriumi, klaidinant pastarąjį dėl PVM prievolės dydžio, teisės į atskaitą apimties.

Iš byloje esančios 2012-04-16 specialisto išvados Nr. 11K-30 (12) neabejotinai nustatyta, kad 2007-05-28 PVM sąskaitoje faktūroje serija AK Nr.07-05, išrašytoje A. K. IĮ, rankraštinius įrašus parašė ir A. K. IĮ vardu pasirašė ne A. K.. Kasos pajamų orderių kvituose serija AK: 2008-01-12 Nr. 08-15 ir 2008-01-29 Nr. 08-42 A. K. vardu pasirašė ne A. K.. 2007-05-28 statybos rangos sutartyje Nr. 2007-05-28, 2007-05-28 sąmatoje Nr.1, 2007-10-01 atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte A. K. vardu pasirašė ne A. K., o kitas asmuo. 2007-04-06 PVM sąskaitoje faktūroje, serija SWE Nr. 04-225, 2008-03-05 PVM sąskaitoje faktūroje, serija SWE Nr. 03-449, 2008-03-27 PVM sąskaitoje faktūroje, serija SWE Nr. 03-519, 2008-03-14 PVM sąskaitoje faktūroje, serija SWE Nr. 03-51, 2008-02-28 kasos pajamų orderio kvite, serija SW Nr. 00-16, 2008-09-23 pinigų priėmimo kvite, serija SW Nr. 09-23, 2008-11-04 kasos priėmimo kvite Nr. 11-04, 2008-11-21 pinigų priėmimo kvite, serija SW Nr. 11-21, 2008-11-28 pinigų priėmimo kvite, serija SW Nr. 11-28, 2008-12-19 pinigų priėmimo kvite, serija SW Nr. 12-19, išrašytose UAB „S. G.”, rankraštinius įrašus parašė ir UAB „S. G.“ direktoriaus vardu pasirašė ne V. M. o kitas asmuo (t. 4, b. l. 24–32). Tačiau nuteistoji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad baldai ir mediena iš UAB „S. G.“ tikrai buvo nupirkti, o tiek lauko, tiek vidaus remonto darbai buvo atlikti. Šiuos nuteistosios parodymus patvirtina ir apžiūros protokolas (t. 3, b. l.77–86) bei liudytojų J. B. ir Z. D. parodymai. Be to, šiuo atveju svarbi yra ir apeliantės nurodyta aplinkybė, kad UAB „S. G.“ buhalteriniai dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti, tai patvirtino liudytojas J. Ž.. Iš šių aplinkybių nėra galimybės teigti, kad UAB „S. G.“ buhalterinė apskaita buvo vedama laikantis teisės aktų reikalavimų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra medicininė pažyma (t. 3, b. l. 11), patvirtina, kad nuo 2008-10-23 iki 2009-02-03 UAB „S. G.“ direktoriumi buvęs S. R. į medikų įskaitą įrašytas kaip alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo. Dėl to aukštesniojo teismo manymu, negalima kategoriškai remtis tik liudytojų V. M., D. P. ir A. G. parodymais kaip neginčijamu R. P. kaltės įrodymu. Tas pats pasakytina ir apie remonto paslaugų pirkimą iš A. K. IĮ. Iš byloje apklaustų liudytojų Z. D. ir J. B. parodymų matyti, kad realiai statybos darbai buvo atlikti, todėl atitinkamai už atliktus darbus buvo sumokėti 42 437 Lt. Teismas, pripažindamas R. P. kalta, rėmėsi tik A. K. įmonės savininko A. K. parodymais ir 2012-04-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. 11K-30, kad dokumentus su A. K. įmone pasirašė ne A. K., o kitas asmuo. Šiuo atveju teismas taip vertindamas įrodymus vieniems įrodymams suteikia didesnę reikšmę negu kitiems, tačiau sprendžiant asmens kaltės klausimą, nė vienas iš įrodymų pats savaime neturi išskirtinės įrodomosios galios, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Šiuo atveju nepaneigta nuteistosios paneigta versija, kad A. K. įmonės vardu pasirašytus dokumentus jai atvežė nenustatytas asmuo, kurio asmenybės ji netikrino, o kadangi byloje nustatyta, kad remonto darbai buvo atlikti, R. P. negali būti nuteista už tai, kad ji, būdamas įsitikinusi, kad jai pateikti paslaugų pirkimo dokumentai (sutartys, sąskaitos faktūros) nėra suklastoti, o juos pasirašę asmenys tikrai yra A. K. įmonės atstovai, visiškai teisėtai minėtus dokumentus įtraukė į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, o vėliau šiuos duomenis pateikė ir VMI. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens kaltės klausimą, nė vienas iš įrodymų pats savaime neturi išskirtinės įrodomosios galios, teismas vertina tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Būtina palyginti asmenų parodymus ir visus bylos duomenis, ir tik pripažinus, kad šių duomenų, kaip visumos, pakanka asmens kaltumui nustatyti, galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Šiuo atveju nėra paneigta R. P. nurodyta versija, kad ji prekes ir paslaugas įsigijo teisėtai būdama įsitikinusi, kad viską perka iš UAB „S. G.“ ir A. K. IĮ, todėl šiuo atveju minėtų duomenų apie prekių įsigijimą įtraukimas į buhalterinę apskaitą ir šių duomenų pateikimas VMI negali būti vertinamas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje. Vien tai, kad byloje nustatytas prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentų iš UAB „S. G.“ ir A. K. IĮ suklastojimo faktas, negali patvirtinti R. P. tyčios sukčiauti, kadangi nenustatyta, jog R. P. turėjo tikslą išvengti prievolės – į biudžetą mokėtino PVM sumokėjimo. Šiuo atveju R. P. neklaidino mokesčių administratoriaus dėl PVM prievolės dydžio ar teisės į atskaitą apimties, todėl nepasireiškė PVM sukčiavimo apgaulė. Juo labiau, kad apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė L. B. patvirtino, kad apskaita už 2008 metus sutvarkyta teisingai, teisės aktų pažeidimų nėra padaryta.

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį R. P. nuteista už tai, kad būdama UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001m. gruodžio 20 d. pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 str. 4 d. nuostatas, UAB „T.“ naudai siekdama išvengti 5395 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, žinodama, kad pagal 2007-05-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AK Nr. 07-05 sandoris tarp UAB „T.“ ir A. K. IĮ faktiškai nėra įvykęs, pagal šiame aiškiai netikrame dokumente įrašytus duomenis, užpildė ir pateikė Tauragės AVMI UAB „T.“ 2007 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204), joje įrašė tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „T.“ mokėtiną pelną, tai yra 2007 metų Metinės pelno mokesčio deklaracijos III dalies 1 eilutėje finansinėje apskaitoje nustatytą mokestinių metų pelną sumažino 35 964 Lt, 57 ir 60 eilutėje pelno mokestį sumažino 5395 Lt, 69, 73, 75 eilutėje mokėtiną pelno mokestį sumažino 5395 Lt, ir šią deklaraciją, kurioje įrašė aiškiai neteisingus duomenis, 2008-09-30 pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroninio deklaravimo sistema interneto svetainės adresu: http://deklaravimas.vmi.lt. Be to, būdama UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 4 str. 1 d. ir 5 str. 2 d., kuriose numatyta, jog mokesčio bazė yra Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas ir kad apskaičiuojant mokestį už 2007 m. prasidėjusį mokestinį laikotarpį taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, UAB „T.“ naudai siekdama išvengti 1079 Lt socialinio mokesčio, žinodama kad pagal 2007-05-28 PVM sąskaitą faktūrą serija AK Nr. 07-05 sandoris tarp UAB „T.“ ir A. K. IĮ faktiškai nėra įvykęs, pagal šiame aiškiai netikrame dokumente įrašytus duomenis užpildė ir pateikė Tauragės AVMI UAB „T.“ 2007 metų Metinę socialinio mokesčio deklaraciją (forma KIT702), joje įrašė tik jai žinomus neteisingus duomenis: deklaracijoje 9 eilutėje finansinėje apskaitoje nustatytą mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą sumažino 35964 Lt; 44 ir 46 eilutėje apmokestinamąjį pelną sumažino 35964 Lt, ir šią deklaraciją, kurioje įrašė aiškiai neteisingus duomenis, 2008-09-30 pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroninio deklaravimo sistema interneto svetainės adresu: http://deklaravimas.vmi.lt.

Pagal BK 220 straipsnį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Aiškiai neteisingais laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Esminę reikšmę šiuo atveju turi tai, kad teikiant neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiama išvengti mokesčių. Tačiau vertinant R. P. veiksmus BK 220 straipsnio kontekste, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma paneigia jos kaltę ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, kadangi apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė L. B. patvirtino, kad apskaita už 2008 metus sutvarkyta teisingai, teisės aktų pažeidimai nėra padaryti, kadangi viskas yra gerai, tuomet žalos nėra. L. B. teigė, kad apskaita už 2008 metus sutvarkyta teisingai, viskas gerai, laikytasi reikalavimų. Taigi, įvertinus teismui pateiktą ekspertizės aktą ir kitus byloje ištirtus įrodymus, galima pagrįstai teigti, kad UAB „T.“ su UAB „S. G.“ ir A. K. IĮ sandoriai buvo sudaryti, nenustatyta, kad R. P. suklastojo šiuos dokumentus ar žinojo apie tai, kad dokumentai, kurie įtraukiami į UAB „T.“ apskaitą, yra suklastoti, baldų nusidėvėjimą ir medienos nurašymą įformino tinkamai, bei remdamasi šiais pagrindais pateikė deklaracijas VMI, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su teismo padaryta išvada, kad R. P., siekdama išvengti 5395 Lt pelno mokesčio ir 1079 Lt socialinio mokesčio, įrašė į 2007 metų pelno ir socialinio mokesčio deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „T.“ pelną bei 2008-09-30 šias deklaracijas pateikė Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų nuteistosios veikos kvalifikavimui, išnagrinėjimu, todėl Tauragės rajono 2013 m. liepos 1 d. nuosprendžio apkaltinamoji dalis naikintina ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nuosprendžiu iš R. P. valstybei buvo priteista 16 865 Lt (šešiolika tūkstančių aštuoni šimtai šešiasdešimt penki litai) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Tačiau šiuo nuosprendžiu nustačius, kad R. P. nepagrįstai nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 16865 Lt žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, panaikinamas ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-04-29 nutartimi taikytas R. P. turto laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, kolegija

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį, kuria R. P. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės teisės įgijimo ir turtinės prievolės panaikinimo, panaudojus UAB „S. G.“ ir A. K. IĮ dokumentus) ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

R. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės teisės įgijimo ir turtinės prievolės panaikinimo, panaudojus UAB „S. G.“ ir A. K. IĮ dokumentus), išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikalstamo požymių.

R. P. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikalstamo požymių.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 16865 Lt žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-04-29 nutartimi nustatytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. P. priklausantį turtą panaikinti.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.